QUOTE(sena pažįstama @ 2011 12 02, 15:52)
Bet sioje istorijoje butent vaiko psichika yra giliai nusisvilpt visoms, svarbu, boba isdidi, aukstai pakelta galva vaiksto
Kur vaiko pasichika zalojama labiau:
1. Tevas turi meiluze, motinos nemato, nebuciuoja jos ir neapkabina, praeina pro sali kaip pro balda. Motina jauciasi uzguita, nelaiminga. Bet vaikas turi siltus namus, yra sotus, gerai apvilktas, patenkintas, kad turi du tevus, kurie bent jau pavieniui ji myli ir juo uzsiima.
2. Vaikas gyvena issiskyrusioje seimoje, kur ji augina tik motina. Skurdas, nepriteklius, maisto trukumas, rubu. Motina vienisa, nesusiradusi jokio draugo/sugyventinio, keikianti sudirbta gyvenima ir vyru gimine, o dar labiau vaiko teva i suns dienas dedanti(zr temas forume "Vaika auginu viena"), namuose pastovi depresija, priekaistai vaikui, kad jis sugriove jos gyvenima, nes jei jis nebutu gimes, ji butu dirbusi ir padariusi karjera, tad turetu geras pajamas, arba ji turetu gera figura, kurios nesugadines butu gimdymas, o gal butu susiradusi vietoj neistikimo vyro padoru milijonieriu. Pastovi depresija ir amzinos asaros.
3. Vaikas gyvena issiskyrusioje seimoje pas motina ir jos sugyventini. Pinigu pakanka. Valgio, rubu taip pat. Taciau pastovus patevio grizinimas, kad tu ne mano sunus, problemos, kurios normalioje seimoje butu issprestos paprastai, sioje vietoje tampa skandalais. Pastovus psichologinis smurtas SVETIMAM vaikui. Tuo tarpu motina laiminga, nes turi svajoniu vyra, kuris kaip ir neturi ydu, isskyrus posunio/podukros nekentimo
4. Vaikas gyvena issiskyrusio tevo seimoje su pamote ir jos vaikais. Nepritekliaus nera. Taciau. Pamotes didele neapykanta svetimam vaikui, pastovus ji ujimas, grauzimas, lyginimas ji su savais vaikais, kurie aukseliai, o jis, tas skyrybinis, paveldejes visus psichines motinos genus

(zr tema "Vyras is antru ranku")
kazkokie pesimistiniai variantai. Mano vyras ne karto nera parodes ar tuo labiau pasakes, kazko panasaus mano sunui is pirmos santuokos. Rupinasi juo kaip savu.
Gailites, kad issiskyret? Neradot geresnio? Jums tiesiog ir vel nepasiseke. Jei nebutumete issiskyrusi, ar tik siandien nebutumete kitoje barikadu puseje cia... ir nedejuotumete, kad reikejo jau tada skirtis.. Kodel jus manote, kad jis butu ivertines jus? delto, kad jusu tevai vis dar tebegyvena kartu? Siulyciau jums greiciau issivaduoti is praeities, nesigrauzti del nieko, kas buvo, tas buvo ir nebegalvoti kas butu, jei bobute butu diedukas..ziurekit i prieki ir nebesigreziokit, nes tas greziojimasis naudos jokios neduos. Geriau rupinkites, daugiau demesio skirkite vyresniesiems vaikams, bendraukite su jais, domekites tuo, kas jiems idomu, kurkite grazius santykius savo naujoje seimoje.
As issiskyriau, bet skurde nelikau, kuri laika padejo tevai, paskui susiradau geriau apmokama darba. Skyrybos man buvo smarkus spyris, butent del vaiko pasistengiau, kad jam nieko netruktu. Ir visai nebutina buvo likti su nemylinciu ir negerbianciu manes vyru.
Beje, as irgi jau nebe jaunikle, ir turbut atleisciau vienkartini paklydima, bet cia ne ta situacija, ne siaip parujojimas kaip jus vadinate. Cia 5 metai sistemingos samoningos neistikimybes..su pasekmemis. Na, kiekvienam savo, as tokios itampos, itarinejimu nepakelciau. Man priimtinesni pasitikejimu ir pagarba gristi santykiai. O tokios intrigos, kovos ir alia pergale del "seimynines laimes" nu nesuprantamos. Kas is to, kad as graziausius savo jaunystes metus prakentesiu kol patinelis issid.... , o ant pensijos, kai jau jo nekesiu, tipo laimingai sutardami gyvensime?..tfu tokia laime. O jei dar ponulis apie 50- tuosius visgi nuspres kita susirades sena zmona palikt? Ir visdelto neivertins tavo atlaidumo?