Apie mandagumą prakalbot.. tai galiu pasipasakot šiand savo patirtį vienam Kauno pašte.
Žodžiu, ateinu su vaiku. Jis turi mašinytę ir su ja važiuoja ant lentynėlės, kuri skirta pasidėti rankinėms. Mes stovime eilėje prie langelio, ir per visą tą sieną, skiriančią darbuotoją nuo klientų, eina toks kaip prekystalis pasidėti siuntinukams ar dar kam, ir kiek žemiau eina visa "trasa" rankinei pasidėti.. nu o vaikas.. tai apsidžiaugė radęs trasą mašinai pavažinėt.
Nu aš ne miške augus, tai viena akim stebiu ką vaikas veikia, AR NEBRAIŽO tos lentynėlės

Tai ta
paštinykė, registruoja kito kliento laiškus ir man aiškina, kad aš turiu padaryti taip, kad mano vaikas nevažinėtų mašinėle. Ir klausia manęs:
- O tai kai į banką nueinat, jis irgi važinėja ant stalų?
Koks man juokas paėmė

. Tai AIŠKU, kad važinėja. Ir ant stalų, ir visur, kur jam patogu. Jeigu verčiat jį laukti eilėj, tai jis užsiima tuo ką moka geriausiai - žaidžia.
Tai aš jai sakau - vaikas gi nestovės ramus.
- Tai tegul ant grindų važinėja, man po to reikės valyti tą lentyną. O žinot, kaip saulei pašvietus, matosi visi nučiupinėjimai.
Aš tyliu. Tyliu.. Bo jau galvoju, kad aš tai paštinykei kaip kirsiu tuoj..
o ji tęsia:
- o be to, jis mane blaško.
Tyliu.. bet taip norisi
kirsti. Nu tai bišikmat, pasitark su gydytoju, ar vaistinyku, jeigu nervatriopkė darba ima
Tai čia ne pabaiga. Kai baigė prieš mane buvusio kliento gromatas registruot, tada ta paštinykė išėjo į salę, ir patikrino, AR TIKRAI mano vaikas
neprivažinėjo ant jos lentynėlės... žodžiu, kaip banke, tai tokia darbuotoja už chamiškumą jau būtų atleista, o kaip pašte.. tai dar ilgai
blaškysis
Iš Lietuvos emigravo jau ir delfinai...