Gal kas nusimanote, kiek maždaug gali kainuoti mėnuo senelių globos namuose Vilniuje, ar aplink jį ir kur jie yra?
QUOTE(Foxram @ 2008 11 07, 14:58)
Nuosirdziai rekomenduoju privacia Karaliskaja rezidencija Birstone. Ten Senjorams tikras rojus. Internete rasite daugiau informacijos.
Rojus tai rojus, bet kaina irgi dieviška

QUOTE(Moonlit @ 2008 11 10, 07:37)
Valstybineje istaigoje men. kainuoja apie 1500- 2000 lt. o apie privacias tai net bijau pagalvoti

Turiu ir aš problemytę, gal kas galės padėti/patarti
Mano močiutė sveiko proto, tik tiek, kad sunkiai vaikšto. Mano tėvai nuomoja jai buutą šalia savojo, tad tėtis yra privertsas ja rūpintis (nors turi dvi seseris, kurios aplanko mamą porą kartų į metus, per šventes). Bėda ta, kad ji emociškai jį veikia - nuolat dėl kažko priekaištauja, kai atneši jai valgyt, rėkia, kad maistas užnuodytas.. na, kuo daugiau rūpiniesi, tuo jai tipo blogiau...
tiesiog nebegaliu žiūrėti į tėtį, kuris paskutiniu metu vaikšto pajuodusiais paakiais, išsekęs, ir pats darosi emociškai nestabilus, rėkauja iš niekur nieko, pats nebesuvokia kartais, ką daro.... bijau, kad jam stogelis nuvažiuos, nes kiekvieną kartą grįžęs iš jos, jis tarsi nesavas..
Klausimas būtų toks - ar turinčius artimųjų senelius galima kažkur išvežti? N,a gal į kokius slaugos namus, pvz?
Ruošiuosi didžiajai savo gyvenimo šventei, tačiau bijau, kad nereiktų laidotuvių
Su sveikata jam blogai darosi, mama pergyvena baisiausiai, nes kiekvieną dieną jam vis blogiau
Lankosi pas gydytojus dėl nežmoniško galvos skausmo ir svaigimo

Mano močiutė sveiko proto, tik tiek, kad sunkiai vaikšto. Mano tėvai nuomoja jai buutą šalia savojo, tad tėtis yra privertsas ja rūpintis (nors turi dvi seseris, kurios aplanko mamą porą kartų į metus, per šventes). Bėda ta, kad ji emociškai jį veikia - nuolat dėl kažko priekaištauja, kai atneši jai valgyt, rėkia, kad maistas užnuodytas.. na, kuo daugiau rūpiniesi, tuo jai tipo blogiau...
tiesiog nebegaliu žiūrėti į tėtį, kuris paskutiniu metu vaikšto pajuodusiais paakiais, išsekęs, ir pats darosi emociškai nestabilus, rėkauja iš niekur nieko, pats nebesuvokia kartais, ką daro.... bijau, kad jam stogelis nuvažiuos, nes kiekvieną kartą grįžęs iš jos, jis tarsi nesavas..
Klausimas būtų toks - ar turinčius artimųjų senelius galima kažkur išvežti? N,a gal į kokius slaugos namus, pvz?

Ruošiuosi didžiajai savo gyvenimo šventei, tačiau bijau, kad nereiktų laidotuvių



QUOTE(magnifica @ 2009 01 06, 10:18)
Turiu ir aš problemytę, gal kas galės padėti/patarti
Mano močiutė sveiko proto (...). Bėda ta, kad ji emociškai jį veikia - nuolat dėl kažko priekaištauja, kai atneši jai valgyt, rėkia, kad maistas užnuodytas.. na, kuo daugiau rūpiniesi, tuo jai tipo blogiau...
tiesiog nebegaliu žiūrėti į tėtį, kuris paskutiniu metu vaikšto pajuodusiais paakiais, išsekęs, ir pats darosi emociškai nestabilus, rėkauja iš niekur nieko, pats nebesuvokia kartais, ką daro.... bijau, kad jam stogelis nuvažiuos, nes kiekvieną kartą grįžęs iš jos, jis tarsi nesavas..
Klausimas būtų toks - ar turinčius artimųjų senelius galima kažkur išvežti? N,a gal į kokius slaugos namus, pvz?
Ruošiuosi didžiajai savo gyvenimo šventei, tačiau bijau, kad nereiktų laidotuvių
Su sveikata jam blogai darosi, mama pergyvena baisiausiai, nes kiekvieną dieną jam vis blogiau
Lankosi pas gydytojus dėl nežmoniško galvos skausmo ir svaigimo 

Mano močiutė sveiko proto (...). Bėda ta, kad ji emociškai jį veikia - nuolat dėl kažko priekaištauja, kai atneši jai valgyt, rėkia, kad maistas užnuodytas.. na, kuo daugiau rūpiniesi, tuo jai tipo blogiau...
tiesiog nebegaliu žiūrėti į tėtį, kuris paskutiniu metu vaikšto pajuodusiais paakiais, išsekęs, ir pats darosi emociškai nestabilus, rėkauja iš niekur nieko, pats nebesuvokia kartais, ką daro.... bijau, kad jam stogelis nuvažiuos, nes kiekvieną kartą grįžęs iš jos, jis tarsi nesavas..
Klausimas būtų toks - ar turinčius artimųjų senelius galima kažkur išvežti? N,a gal į kokius slaugos namus, pvz?

Ruošiuosi didžiajai savo gyvenimo šventei, tačiau bijau, kad nereiktų laidotuvių



Močiutę reikia parodyti gydytojui psichiatrui. Tėčiui irgi reikėtų pasitarti pas gydytojus, bet jis tai turi padaryti pats.


Taip paprastai žmogaus į senelių namus neišveši, turi būti diagnozės, o ir tėtis pats turi to norėti. Be to, senelių namuos artimuosius reikia lankyti, nenumesi taip ir nepaliksi. Kažin, ar dažnai lankantis bus lengviau? Juk irgi matysite, kaip ji kankinasi.

Jei yra galimybė, pabudėkit už jį prie močiutės, gal su jums ji bus ramesnė.

Simense - kai kurie seni žmonės yra tokie, kaip jūsų senelė, kiti yra kantresni, paslaugesni, supratingesni, mylintys visus ir suprantantys, kad jais rūpinamasi ir visa kita. Deja, senatvė ne pguoda, kažin kokiais mes būsime.
Patarimą duočiau tik tokį - padėkite jūs ir kiti artimi, ar net su draugais nueikite pas ją ir nuneškite ar valgyt, ar šiaip pabendraukite su ja, tiesiog šiaip sau be jokių pareigų. Pažiūrėkite jos reakciją, gal jai patiks įvairesnis gyvenimas ir svetimi žmonės. Juk saviškiai būna "įgrįsę".
O tėtė gali ne maistą nešti, gali šiaip kokių būtinų daiktų užnešti ir trumpam tik užbėgti, kad nespėtų prisiklausyti jos kalbų. Kitas dalykas, visi jautrūs žmonės užgauliojami artimo žmogaus visada reaguos. Reikėtų tėtei išmokti šalčiau reaguoti į jos kalbas. Bet čia tik jo valioj. O jūs padėkite jam pavaduodami jį.
Tėtė, matyt, jautrus ir pareigingas žmogus, todėl jautriai reaguoja į tai. Jeigu jūs mokate ir galite atlikti šias pareigas šalčiau ir tvirčiau, kartais pavaduotkite jį. Ir jis atsigaus , ir senelė nustebs, kad neturi kam "išsilieti".
Senelių namai nepadės - jie ir brangūs ir sudarys kitokių sunkumų. Ieškokite išeities tarp saviškių, savo brolių, seserų, o gal ir net svetimų , pvz., savo draugų. Tiesa, galite kreiptis į seniūniją dėl socialinės darbuotojos atėjimo. Gal tai bus nemokamai ir paįvairins senelės gyvenimą.
Sėkmės mokantis gyvenimo pamokų.
QUOTE(AsEsu @ 2009 01 08, 16:15)
Simense - kai kurie seni žmonės yra tokie, kaip jūsų senelė
Nors šita žinutė ne man skirta, o Magnificai, bet aš pritariu Jūsų mintims.
Paprastai būna taip, kad tas, kam rūpi, tas ir rūpinasi.

Taip, atsiprašau, vakar skubėjau atsakyti ir sumaišiau vardus. Taip, Simense, kam rūpi, kas išauklėtas rūpintis kitais, ypač tėvais, kas jautresnis, gerai suprantantis kito padėtį, užjaučiantis, tokie žmonės ir neša didžiausią krūvį. Magnificos atveju, kadangi jos didžioji šventė (spėju vestuvės) artėja, tai tėveliui tenka dar didesnė atsakomybė ir rūpesčių kiekis išauga. Net jeigu dukra ir galvotų, kad apsaugos tėvus nuo šių rūpesčių ir susitvarkys patys, vis tiek tėvams vaikai yra viena svarbiausių gyvenimo detalių. Tėvui rūpi dukra ir ir mama, ir žmona ir visi namai ant jo pečių. Iš kitos pusės dukrai rūpi tėtė, mama, senelė ir dar plius dielis įvykis ir pačios gyvenimas. Dukros mamai rūpi lygiai taip pat visi aplinkiniai. Taigi, toks štai gyvenimas. Ir taip dauguma gyvena. Tik vienas dalykas skiria šiuos žmones - vienas jautrus, kitas tvirtesnis, šaltesnis, vienam vienas artimiau, kitam kitas. Bet sprendžiant visus rūpesčius kartu, jie sumažėja. O po kurio laiko pamatai, kad rodos jų ir nebuvo...
Geros dienos visoms..
QUOTE(AsEsu @ 2009 01 09, 08:59)
Bet sprendžiant visus rūpesčius kartu, jie sumažėja.
Taip, kartu. Bet dažniausiai būna tik... vienas.

Kai senu žmogumi (ypač kai pasireiškia senatvinė demencija) rūpinasi tik vienas žmogus, suprantama, kad yra labai sunku. Nesvarbu, ar tai tėčio ar mamos mama, į priežiūrą turi įsitraukti visi šeimos nariai, tame tarpe ir anūkai. Senam žmogui reikia ne tik stogo virš galvos ir maisto, bet ir dėmesio, parodymo kad jis vis dar yra svarbus ir reikalingas.
Senelių namai negali būti vienintelė išeitis, kaip pasilengvinti sau gyvenimą. Dažnai senas žmogus tokio pasikeitimo neišgyvena.
Kartu su mumis gyvena 90 metų vyro močiutė, kuriai taip pat pasireiškia senatvinė demencija. Būna akimirkų, kad sukandi dantis, kad ko nepasakytum, tačiau paskui prisėdu šalia, pakalbinu, pakviečiu išgerti arbatos grįžusi po darbų. Tai yra daug geriau nei grubus žodis, ar ignoravimas.
Senelių namai negali būti vienintelė išeitis, kaip pasilengvinti sau gyvenimą. Dažnai senas žmogus tokio pasikeitimo neišgyvena.
Kartu su mumis gyvena 90 metų vyro močiutė, kuriai taip pat pasireiškia senatvinė demencija. Būna akimirkų, kad sukandi dantis, kad ko nepasakytum, tačiau paskui prisėdu šalia, pakalbinu, pakviečiu išgerti arbatos grįžusi po darbų. Tai yra daug geriau nei grubus žodis, ar ignoravimas.

