Pasyvus namas - 11 tema

#25
QUOTE(DEU @ 2011 12 07, 13:09)
Tikriausia neabejojate, kad dabar pat einu į KTU biblioteką ir porą dienų skaitau kažkieno disertaciją, kad suprasčiau ką norėjote pasakyti. biggrin.gif


Taupau Jūsų brangų laiką 4u.gif
Beja, kažkada jau buvau įdėjusi
PASTATO AKTYVIOSIOS ŠILUMINĖS TALPOS ĮTAKA PATALPŲ MIKROKLIMATUI BEI ENERGIJOS POREIKIAMS
Atsakyti
#26
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 07, 12:14)
Taupau Jūsų brangų laiką  4u.gif
Beja, kažkada jau buvau įdėjusi
PASTATO AKTYVIOSIOS ŠILUMINĖS TALPOS ĮTAKA PATALPŲ MIKROKLIMATUI BEI ENERGIJOS POREIKIAMS


Darbo esminiai punktai:

1. Didžioji pastato šiluminės energijos, dalyvaujančios dinaminiuose šilumos mainuose,
dalis yra sukaupta masyviose išorės atitvarose. Todėl pradinis uždavinys yra įvertinti
pastato sukauptos (akumuliuotos) šiluminės energijos kiekį šiose konstrukcijose.
Pagrindinis, kintamasis šiuo atveju, dydis yra atitvaros (masyvios) storis, kuriame
vyksta nestacionarūs šiluminiai procesai, įtakojantys pastato šiluminį mikroklimatą bei
energijos poreikius. Teoriniai tyrimai rodo, kad šis – aktyvusis (arba ryškių
temperatūrinių svyravimų) – sluoksnio storis, priklausomai nuo pasirinkto skaičiuotino
periodo per parą gali svyruoti nuo 0,5 centimetro iki 12 centimetrų.

2. Eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad ryškių temperatūrinių svyravimų
sluoksnio storis pasireiškia atitvaros sluoksnyje iki 7,5 centimetrų, o nestacionarių
šiluminių veiksnių įtakos periodas natūraliomis sąlygomis vidutiniškai trunka apie 12
Pastato aktyviosios šiluminės talpos įtaka patalpų mikroklimatui bei energijos poreikiams 88
valandų. Sprendžiant praktinius nestacionarių šilumos mainų uždavinius siūloma
aktyvųjį sluoksnio storį pasirinkti 5 centimetrus prie skaičiuotino periodo – 12
valandų. Pasirenkant kitą skaičiuotiną periodą aktyviojo sluoksnio storis gali būti
skaičiuojamas pagal supaprastintą išraišką pateiktą darbe.
Atsakyti
#27
QUOTE(DEU @ 2011 12 07, 13:09)
Tikriausia neabejojate, kad dabar pat einu į KTU biblioteką ir porą dienų skaitau kažkieno disertaciją, kad suprasčiau ką norėjote pasakyti. biggrin.gif

Kita vertus gal galėčiau pabandyti spėti? Ar nebus tik  ten kalbama apie labai mažai arba visai nešiltintus pastatus?

Abejoju. Geriau jau turėti 80 -90 procentų teisingą atsakymą, nei jokio.  ax.gif


Man pasisekė rasti jas internete smile.gif
Nemažai yra kalbama apie standartinius pastatus, bet gan gausiai praplėčiau savo akiratį apie akumuliavimo procesus ir temperatūrį žeminimą. Bent man tai buvo naudinga smile.gif

Pagrindines žinias apie šį reiškinį turiu būtent iš šių disetacijų ir dar keleto anglakalbių autorių darbų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 07 gruodžio 2011 - 12:57
#28
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 07, 12:14)
Taupau Jūsų brangų laiką  4u.gif
Beja, kažkada jau buvau įdėjusi
PASTATO AKTYVIOSIOS ŠILUMINĖS TALPOS ĮTAKA PATALPŲ MIKROKLIMATUI BEI ENERGIJOS POREIKIAMS


Dėkui, reikės permesti akimis.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2011 12 07, 12:25)
Darbo esminiai punktai:


Jei šiame darbe neįvertinta šiltinimo sluoksnio įtaka medžiagos termo akumuliacijai, tai darbas PN tema yra niekinis.
Atsakyti
#29
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 11:57)
Rekomenduoju peržvelgti
K.Valančiaus ir D. Pupeikio disertacijas wink.gif
"Pastatų masyvumo įtaka jų patalpų temperatūrų dinamikai" KTU
"Pastato aktyviosios šiluminės talpos įtaka patalpų mikroklimatui bei energijos poreikiams"  VGTU

Skirtingi žmonės, skirtingi universitetai wink.gif

Beje manyčiau, kad dinaminis skaičavimas duotų geresnį atsakymą nei mūsų bandymai sumesti ant pirštų kuri medžiaga geresnė smile.gif

Kartais tos molekulės tokios fainos wink.gif - bet skaičiuodamas dar pasižiūriu ir į srautus, bei litus wink.gif kokia nauda iš ultra fantastiško daikto, jei jis neduoda (esamomis sąlygomis) jokios naudos ar sutaupymo.
Užbėgdams gamtos milėtoj kritikai pasinaudosiu vieno dano lozungu - "energija taupai, gamtą tausoji" wink.gif

nuorodos? oj, nebereikia aciu mintui, nors antros disertacijos vis dar ner nuorodos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 07 gruodžio 2011 - 13:23
#30
QUOTE(madwifi @ 2011 12 07, 13:21)
nuorodos? oj, nebereikia aciu mintui, nors antros disertacijos vis dar ner nuorodos.


Atidžiau sekit, kas nuorodas įmeta wink.gif
Atsakyti
#31
stai ka as jum pasakysiu, paziurejes i pirma disartacija - visas tas sudetingums prasideda kai norima ivertint sistema dinamikoje, o musu atveju , kai rupi dazniausiai "kas bus po paros, kai nustosim sildyt" eina kalba apie stacionarias busenas, kurioms nifiga situs pereinamus procesus aprasanciu modeliu nereika ir uztenka standartinio nuostoliu-pritekejimu modelio (z.r pirmos disertacijos 2.1 skyreli).
o jei kada tokiu dalyku prireiks, tai nera reikalo vel is naujo pult mokytis diferenicaliniu lygciu, o reikia ieskot teisingos CAD programos, kuri ta darba padarys.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 07 gruodžio 2011 - 13:41
#32
QUOTE(madwifi @ 2011 12 07, 14:40)
stai ka as jum pasakysiu, paziurejes i pirma disartacija - visas tas sudetingums prasideda kai norima ivertint sistema dinamikoje, o musu atveju , kai rupi dazniausiai "kas bus po paros, kai nustosim sildyt" eina kalba apie stacionarias busenas, kurioms nifiga situs pereinamus procesus aprasanciu modeliu nereika ir uztenka standartinio nuostoliu-pritekejimu modelio (z.r pirmos disertacijos 2.1 skyreli).
o jei kada tokiu dalyku prireiks, tai nera reikalo vel is naujo pult mokytis diferenicaliniu lygciu, o reikia ieskot teisingos CAD programos, kuri ta darba padarys.


Nurodyti darbai orientuoti į praktinį uždavinį - kaip parinkti atitvarų charakteristikas, kad galima būtų maksimaliai sutaupyti šiluminę energiją pasirinkus periodinio šildymo režimą.
PN turėtų spręsti panašų "atvirkštinį" uždavinį - kaip pasirinkti pastato atitvaras, kad maksimaliai efektyviai apsaugotų nuo perkaitimo ir išnaudoti dėl nestacionarių pritekėjimų (PN atveju didžiausi nestacionarūs pertekliniai pritekėjimai būtų iš saulės) gaunamą energijos perteklių.
Atsakyti
#33
QUOTE(madwifi @ 2011 12 07, 14:40)
stai ka as jum pasakysiu, paziurejes i pirma disartacija - visas tas sudetingums prasideda kai norima ivertint sistema dinamikoje, o musu atveju , kai rupi dazniausiai "kas bus po paros, kai nustosim sildyt" eina kalba apie stacionarias busenas, kurioms nifiga situs pereinamus procesus aprasanciu modeliu nereika ir uztenka standartinio nuostoliu-pritekejimu modelio (z.r pirmos disertacijos 2.1 skyreli).
o jei kada tokiu dalyku prireiks, tai nera reikalo vel is naujo pult mokytis diferenicaliniu lygciu, o reikia ieskot teisingos CAD programos, kuri ta darba padarys.


Kadangi esu susipažinęs su kitais šio autoriaus darbais - jis prieina išvados, kad šiluminių rėžimų vertinimas turi būti atsižvelgiamas ilgas laikotarpis ( puikiai įrodoma, kad esama temperatūrinio žeminimo sutaupymo rezultatai yra klaidingi kai žiūrima tik vienos paros laikotarpis)

Kartais mane užpuola "tikslumo ir konkretumo manija" wink.gif - tad jaučiuosi kiek kaltas, kd nukrypau į tokias plonybes...

Šeip ANSYS'as yra geras "padargas" šiluminiams klausimams spręsti, bet nesuprantant procesų prigimties ir kintamųjų įtakos yra tinkamas tik gražiems paveikslėliams piešti wink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 07 gruodžio 2011 - 14:14
#34
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 07, 14:11)
Nurodyti darbai orientuoti į praktinį uždavinį - kaip parinkti atitvarų charakteristikas, kad galima būtų maksimaliai sutaupyti šiluminę energiją  pasirinkus periodinio šildymo režimą.
PN turėtų spręsti panašų "atvirkštinį" uždavinį - kaip pasirinkti pastato atitvaras, kad maksimaliai efektyviai apsaugotų nuo perkaitimo ir išnaudoti dėl nestacionarių pritekėjimų (PN atveju didžiausi nestacionarūs pertekliniai pritekėjimai būtų iš saulės) gaunamą energijos perteklių.

sitas uzdavinys ne sito forumo jegoms. Reiketu vgtu moksliniu bendradarbiu forumo.
Atsakyti
#35
Iš mano varpinės žiūrint - supaprastinti yra klaidinga, atmesti galima tik tai kas daro mažą įtaką. (iki 2% galutiniam rezultatui)
Integralais, matricomis ir diferencialais užrašomos bendrosios formos, išreiškiamos priklausomybės - skaičiavimuose, laiko žingsniui jie nėra naudojami. Tad kiek perdedate smile.gif

Iš esmės :
QUOTE(madwifi @ 2011 12 07, 14:40)
kai rupi dazniausiai "kas bus po paros, kai nustosim sildyt" eina kalba apie stacionarias busenas, kurioms nifiga situs pereinamus procesus aprasanciu modeliu nereika ir uztenka standartinio nuostoliu-pritekejimu modelio (z.r pirmos disertacijos 2.1 skyreli).

kiek klaidingai suvokiate - nestacionarumas yra parametrų kitimas laike(detaliau nesigilinant į priklausomybes ir diskretumą). Jei skaičiuojate atvėsima keičiasi temperatūros, šilumos srautai ir t.t.. Tad tai iš esmės negali būti pavadinta stacionariu procesu.

o kai rūpi "kas bus po paros, kai nustosim sildyt" labai svarbu kas vyko tas kelias paras prieš wink.gif

Mano nuomonė tokia - Jūs kaip norite taip ir darote wink.gif

Papildyta:
QUOTE(pagyvenus @ 2011 12 07, 15:11)
Nurodyti darbai orientuoti į praktinį uždavinį - kaip parinkti atitvarų charakteristikas, kad galima būtų maksimaliai sutaupyti šiluminę energiją  pasirinkus periodinio šildymo režimą.


Periodinis šildymas dėl didelės temperatūrinės konstantos ir mažų savitųjų nuostolių PH'e neduos laukiamo ženklaus sutaupymo wink.gif - asmeniškai patikrinau, kol dar nebuvau girdėjęs, kd PHII teigia tą patį smile.gif

Tad lieka tik perkaitimo ir įtakos šiluminiam rėžimui nustatymo problema smile.gif

Atsakyti
#36
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 07, 14:37)
kiek klaidingai suvokiate - nestacionarumas yra parametrų kitimas laike(detaliau nesigilinant į priklausomybes ir diskretumą). Jei skaičiuojate atvėsima keičiasi temperatūros, šilumos srautai ir t.t.. Tad tai iš esmės negali būti pavadinta stacionariu procesu.

as kalbu apie stacionarias BUSENAS, o jus apie pereinamus PROCESUS, kure kaip man atrodo PN atveju nera jau tokie svarbus. Cia ir yra esminis skirtumas.
Atsakyti