Pasyvus namas - 11 tema

Tai buvo skirta bendrai visiems. Nė į vieną asmenį konkrečiai netaikiau Mokymų kokybė daugiau ar mažiau yra verta tų pinigų. Tai, kad tenka pabendrauti su žmonėmis kurie turi skirtingą požiūrį į tuos pačius dalykus yra ne menkas pliusas

Dėl pažintinių kursų - kažin ar tam būtų tikslinga, nes:
*Namą statome dažniausiai tik kartą, tad kam kimšti galvą tuo ką panaudosi tik kartą. Juk kai nusiperkate kompiuterį nesimokote programuoti, kad pasidarytumėte savo "Windows" Darba geriausiai padaro tie kurie jį išmano ir daro nebe pirmą kartą.
*Jokie trumpalaikiai kursai neiškeps specialisto, tačiau "šarlatanų" "žinovų" tikrai padaugėtų. Lietuviai dar neatsikando pigesnių samadielkų ir nesupranta, kad godus moka dvigubai. (nes prieš samadielkas, bet kartais pigiau/efektyviau gaunasi įsigyti prekė/paslaugą)
*Tiems kam sunku suprasti kaip skaičiuojamas pastato šiluminis balansas arba kas per velnias tie ilginiai šiluminiai tilteliai kursų nereikia.


Pagrindinis akcentas prižiūrint statybą - kruopštus darbas: užklijuota ten kur turi būti užklijuota, jokių tarpelių, jokių baksnojimų/skylių kur papuolė...
Planavimo stadiją vis tik geriau palikti tai išmanantiems - kol kas tai gana didelė spraga mūsų krašte.

Kaip teko kartą girdėti "lietuvis susikalba su lietuviu, o estas su estu" - šitai savotiškai galioja ir čia. Nėra tekę sutikti žmogaus kuriam iki galo būtų aiškus visi taikomi sprendimai. Kartais ir kolegų tarpe kyla diskusijų dėl vieno ar kito sprendimo, nes iš vienos pusės ortakių mažiau sunaudoji, bet agregatas gali trukdyti... Čia orą tiekti būtų geriau dėl mažesnės "skersvėjo" tikimybės, bet triukšmas ortakiais keliaus... Bepigu diskutuoti su tuo kuris "verda toje sriuboje" o įsivaizduokit, jei kas dien reikia žmonėms aiškinti tą patį. Kantrybės ugdymas sakysite, bet ar ne geriau leisti daryti tai kas bus tinkamiausia, be pasakėčių kas ką supemamų forume prirašė ( kolegai teko susidurti su vienu asmeniu kuriam gruntinio pirminio oro pašildymo šilumokaičio prisireikė )

Sakysite nekontroliuosiu ir privels visokio mešlo? Nesamdykite jei abejojate kompetencija ir neturite rekomendacijos

Asmeninis pastebėjimas - visažiniai klientai dažnai pridaro daug bėdų. Esu linkęs bendrauti ir iki galo išsiaiškinti kas kaip ir kodėl, stengiuosi patarti kuris variantas labiau tiktų ir padedu tarpusavyje palyginti. Galutinis sprendimas žinoma priklauso žmogui, bet esu patenkintas jei padėjau žmogui padaryti teisingą pasirinkimą. Tačiau aiškinti principus nuo A iki Ž išties nėra laiko, tad kartais geriau palikti žmogų su savu požiūriu nei bandyti perkalbėti užsispyrelį kuris nori "to kur kaimynas turi..."

Mintai > tiek sovietmečio tejutau, bet Jūsų samprotavimai man kvepia utopiniu socializmu. Nuoširdžiai abejoju, kad ES remtų privačios organizacijos propagandos skleidimą plačiu mąstu



Papildyta:


10 dienų x 10 valandų 12kLt/100 =120Lt/h normali mokymų/seminarų kaina Lietuvoje...

Mano žiniomis daugumą asmenų ten siunčia įmonės kurios verčiasi statybos srityje, kurioms tokia suma nėra didelė problema...

Grupiniai užsiėmimai (Workshopai) mano nuomone duoda daugiau naudos, nei individualus užsiėmimai.

Didelis dekuj Jums!

Ne lochotronas, tikri mokymai bus, vakariečiai paprastai sąžiningiau seminarams ruošiasi nei lietuvių specialistai. Bet tai konkreti komercija, nes logiškai pagalvojus, didžiausias atkatas eina Wolfganui Feistui už parašiuką ant popieriuko. Skaičiuoti mokantis verslininkas nesiūstų savo dabuotojų, kad ir į tokius mokymus už tokius pinigėlius, jei ne tas popieriukas. Čia entuziastai dėl žinių eitų, bet tokie pinigai tikrai juos turėtų atbaidyti tai ir gaunasi, kad tie pinigai pagrinde mokami už parašiuką. Turi verslininkas darbuotoją su tokiu popieriuku ir skelbiasi, žiūrėkit kokie kvalifikuoti darbuotojai pas mane dirba ir atidirbinėja nupirktas parašiukas verslininkui pinigėlius

Keista, kad tik tiek nedaug lietuvių tą parašiuką teturi . Greičiausiai egzaminas tikrai sunkus, kelia kainą už parašiuką Feistas, kad susidomėje būtų priversti antrą kartą į eilę parašiukui stot



Pilnai su Karoliu sutikčiau jei Lietuvio atlyginimas būtų adekvatus prašomai vakarietiškai kainai už paslaugas. Nors ir kaip kivirčijaus su Kabanu šiuo klausimu, nors ir kaip nenoriu aš sau to pripažinti, bet mes su lietuviškais atlyginimais dar ilgai būsim priversti užsiimti visokiom samodelkem. Ir dar oi kaip negreitai mes iš to išaugsim. Kur tau išaugsi, kai valdžios vyrai, paklausti, koks jų manymu vidutinis lietuvio atlyginimas įvardija 35000.00 Lt per mėnesį. Pats negirdėjau, draugas pasakojo, bet jei tikrai taip seimūnai mąsto, tai ko stebėtis, kad iš 1500-2000 Lt teuždirbančio lietuvio paskutinius marškinius baigia nuvilkti.



Žinokit tikiu, tikrai tikiu kad tokių yra, kaip ir kelių policininkų neimančių kyšių, bet ar teko apie tokius girdėti? Taip, kad patarimą nesamdyti, reikėtų suprasti, kaip arba "iš vis nepradėk statybų", arba "statyk savarankiškai". Prašyčiau patikslinti, kurį variantą iš tikrųjų siūlote?



Neverdu aš tame puode, tik girdėjau, kad šiuo metu tikrai apsimoka vesti kursus su ES finansavimu. Tikrai manau, kad Lietuvai taip stiprei atsilikusiai energiją tausojančių pastatų statyboje reikia daugiau šios srities mokymų ir tikrai manau, kad ES, kuri Lietuvą įpareigojo pereiti prie tokios statybos turėtų būti suinteresuota, kad Lietuva galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus, ir mielai pagelbėtų finansiškai rengiant tokius mokymus.

KarolisLT didelis pliusas.
Paskelbta 2012 01 18, 20:27
Teisingai akcentai sudėlioti.

Man atrodo kvaila ginčytis, kad per kelių dienų kursus galima labai daug išmokti. Taip pat nereikėtų sakyti, kad jie nieko neverti. Vis tik sprendžiant pagal apimtį, vairuoti išmokti sudėtingiau, nei statyti pasyvius namus.

Aš nelabai suprantu kame įžvelgiate PHPP didelę vertę. Karolis minėjo situaciją, kai žmonės nuvertina tai ko nesupranta. Šiuo atveju yra lygiai priešingai. Man atrodo tik patogumo klausimas ar šilumos nuostolius suskaičiuoti kalkuliatoriumi ar exeliu ar kokia nors programa. Rezultato tikslumas priklauso nuo naudojamų duomenų tikslumo ir nieko bendro neturi su skaičiavimo priemone. Duokite man reikalingus duomenis ir aš jums viską, kad ir su kalkuliatoriumi suskaičiuosiu.
O duomenys PHPP daugeliu atvejų taip pat imami, kaip sako Vilnietė, iš palubinsko.
1. Vidiniai pritekėjimai vienur skaičiuojami 1,6 W/m2, kitur 2,1W/m2. Šis skaičius dauginamas iš namo kvadratūros ir visi skaičiavimai. Tikriausia yra nemažas skirtumas ar gyvena du mažai namie būnantys žmonės, ar gausi šeimyna, nuolat gaminanti valgį.
2. Panašiai skaičiuojami ir saulės pritekėjimai. Pritekėjimai teoriškai, turėtų padengti 2/3 šilumos nuostolių todėl jų skaičiavimui turėtų būti skiriamas tikrai didesnis dėmesys. Neatsižvelgiama į namo sugebėjimą pilnai išnaudoti saulės pritekėjimus.
3. Rekuperatoriaus efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros, drėgmės ir pan. Norint tiksliai suskaičiuoti vėdinimo nuostolius reikėtų žinoti tokius rekuperatoriaus parametrus, kurių gal net gamintojai nelabai matuoja ir jau tikrai nepateikinėja. O įrašius į programą, rekuperatoriaus charakteristikas prie +7, modeliuoti sąlygas prie -20, švelniai tariant juokinga.
4. Norint tiksliai įvertinti, kad ir langų montavimo šalčio tiltelius reikėtų atlikti laboratorinius tokių šalčio tiltelių matavimus. Visiems langams, visiems tvirtinimo būdams, prie visų sienų variantų. Abejoju ar šis šalčio tiltelis iš vis vertinamas, bet jei ir vertinimas, tai labai apibendrintai. Nors name langų perimetras gali siekti 100 m. Tas pat liečia visus kitus galimus šalčio tiltelius.
5. Neteko matyti, kad būtų vertinami nuostoliai per visokius kaminus, židinius, ventiliacijos, kanalizacijos vamzdžius ir pan. Nes vėlgi labai sudėtinga juos nustatyti konkrečiu atveju. Bet vien per nenaudojamą židinį kuris turi du atvirus vamzdžius tiesiogiai į lauką (oro paėmimą ir kaminą) per metus galima netekti 500 kWh.

Nemaža dalį duomenų paėmus labai apytiksliai, labai abejoju ar galima tikėtis didesnio tikslumo. Čia jau nekalbu, kad realybėje dauguma mazgų bus sumontuoti neidealiai, kas vėl prisidės prie didesnių šilumos nuostolių. Taigi mano nuomone realybėje iš PHPP lieka panaši komercija, kaip ir tų kursų.

klausimas klaipedai. Maciau uz socialinio fakulteto vaziuojant Minijos gatve statomi du namai, lyg tai ir pasyvus. gal kas zino kas ten statosi ar panasiai..?

Lyginate truputi nesulyginamus dalykus. Į vairavimo kursus ateina žalios blondinės, jų pabaigoje jau vos ne vos per naktinį Kauną pervažiuoja. Į PN kursus susirenka inžinierinius mokslus jau baigę ir tik tobulintis linkę profesionalai arba stipriai apsiskaitę(kažkodėl pirma asocijacija su "apsirūkę" ) mėgėjai-entuziastai. Analogiškai kai turite B teises ir norite C jau nebereikia tiek ilgai klasėj sėdėt ar 30val gatves ir sunkvežimį laužyt - jūs tik keliate esamą kvalifikaciją turėdamas bazines žinias iš B kat. kursų. Viskas labai priklauso nuo mokinio. Jei noras begalinis (pvz aš visas kategorijas po B mokiausi pats - pusę europos su fura pervažiuoji ir gali eit drąsiai CE ar D praktikos laikyt ) net prasčiausiuose kursuose rasi naudos. Todėl Karoliui tie kursai ir patiko - ne dėl feistininkų atskleistų superpaslapčių bet dėl bendravimo su tokiais pat entuziastais; arba paimkime šią SM temą - kokio b... mes čia laiką leidžiame, ką gauname, kas nuo to keičiasi?
Jei vis tik kursų apimtis 100val tai kaina nėra tokia jau bloga, tik bendra suma užkerta kelią mėgėjams - labai jau dideliam fanatui reikia būti, kad už savo smalsumą mokėti tokią sumą.
Dar grįžtant prie vairavimo kursų - pastebėkite "lapuočius" gatvėse, juk akivaizdu, kad nemažai daliai jų tų 30val vairavimo yra tik lašas jūroj, dar mokyti ir mokyti...Raždionnyj polzat vodit niestanet

Manau neverta PHPP sudievinti - tai paprasčiausiai senai žinomos formulės sukeltos ir susietos vienoje xls skaičiuoklėje, pridedant ir įvertinant aplinkybes, kurios StN sąlygomis ignoruojamos. Todėl viskas pilnai padaroma ir rankiniu būdu - galime 9ių skaitmenų skaičių dalinti kampu arba už diskę nusipirkę skaičiuotuvą tai atlikti skaičiuotuvo pagalba. Tik PHPP yra truputi brangesnis skaičiuotuvas Be abejo jis savo padaro, kiek kartų greičiau daliname skaičiuotuvu nei kampu ant popieriaus?
Kai reikia pasiekti 15kWh/m2a kas priklauso nuo daugybės pradinių duomenų PHPP tikrai labai pagreitina darbą, bet nereikia galvoti, kad be PHPP projektavimas neįmanomas...kažkada rankiniu būdu ir Eifelį suprojektavo, ir nubraižė..i ir stovi ir dar ilgai stovės...Tingėjau pieštuku kursinius daryt - išmokau AutoCad'u naudotis, reiktų nors porą PN per mėnesį projektuot - greičiausiai pirkčiau PHPP.

KaroliLT, kiek suprantu tu lankei kursus, tu cia gale metu lankei? Vardas girdetas

Nu ka as galiu pasakyt, vat butent per tuos kursus ir aiskuno, matavimo vienetus, ir tokias smulkmenas, kurios man pabaigusiai pastatu konstrukcijas atrode tikrai bereiksmiai ir kas juokingiausia, kad visi tokie dalykai gi STR surasyti, o jie aiskina ispute akis, kaip tipo kokia naujiena, va cia tai tikrai pakvipo KOMERCIJA. Aisku, kai prasidejo vedinimas ir sildymas, tai ten jau man buvo grybai, nes aiskino, taip lyg mes jau butume tikri vedinmo specialistai, ir jau zinotume, kur reikia ortaliu, kur nereikia, na energetikimas siuo klausimu tikrai buvo ko padiskutuoti.
Bet visa kita tai buvo tikrai zemas lygis, bet manp akim ziurint. Kursu organizavimas, tai tikrai geras, bet turinys tai ryskiai silpnas.
Na siaip dar patiko, kad per kursus realiai, ir gyvai rode, kaip atliekamas pastato sandarumas, super dalykas buvo
As pavydziui nelankiau visu kursu, neturiu tiek finansu "lycnu', as pasirinkau tik paskaitas kurias noreciau isklausyti, ir sumokejau atitinkama tik dali "pinionsu". Anot organizatoriu, jiem patiem ne ka ten daug ir lieka, nes vokieciai labai nenoriai vaziuoja cia i tuos kursus, tipo tuos mokytojus labai sunku prisikviesti atvaziuoti, ir mums kursu data buvo nukelta. Ir siaip cia tie kursiai kaip kokia savotiska tipo sekta gaunasi, tipo kai pabaigi tuos kursus, tai gali ten kazkaip kazkur daugiau tobuleti, ir tapti tos informacijos skleideju, ir buti ju rate, tai yra destytoju rate. Sakau, ziaurei nepatiko, kad kaip architektams ir konstruktoriasm nebuvo pateikta konkreciu ivairiu mazgu ir sprendimu, buvo tik keletas, ir labai paprastu primityviu mazgu, kazkaip buvo paskaitoj renovacija, bet nieko ten labai mandro neisgirdau, tikejausi daugiau mazgu ir sprendiniu, ju daugiau suradau Vokieciu knygose, nei ju seminare.

Siaip gal sakyciau tie kursai, kazka zinanciam apie PN, bet daugiau i pradedancio puse.
O phpp programike tai tikrai super man ji labai pravercia ir ne tik projektuojant PN, bet ir paprastus namus skaiciuojant.

Kurie pamatai bus šiltesnis:

1. juostiniai, kurie apšiltinti iš abiejų pusių. Neapšiltinta lieka tik pamato papėdė/padas;
2. gręžtiniai, kurių rostverkas apšiltas iš visų pusių (abu šonai ir apačia), tačiau poliai nuogi.

Laikykime, kad abu pamatų tipai apšiltinti vienodu šiltinimo sluoksniu. Pamatų storis taip pat vienodas: 30 cm juostinio pamato ir 30 cm gręžtinio.

Aš suprantu, kad per polius siena ir visas namas gaus kažkiek šalčio, tačiau ar per juostinio pamato padą, kuris nėra apšiltintas, nepapuls toks pats ar dar didesnis šalčio kiekis kaip per gręžtinius pamatus.

Taigi, kurie iš šių dviejų pamatų labiau tinkami pasyviam namui? Kuris pamatas šiltesnis?

Šį kartą pamatų plokštę paliekame ramybėje.

Tarkim yra naujas vaistas vėžiui gydyti, pavadinkim XXX. O jūs klausiate "kuo geriau vėžį gydyt, amidopirinu ar citramonu? XXX palikim šį kartą ramybėje"
Lyginant gręžtinių/juostinių "šiltumą" būtina atsižvelgti į matmenis, t.y. į gylį, nuo kurio prasideda šiltinimas. Jei juostas apšiltinsite iš abiejų pusių pradedant žemiau įšalo ribos ar dar žemiau (ala Bieso) tai tikrai bus šiltesni nei 60cm rostverkas subadytas kas 2.5m nešiltintais poliais. Tą patį rostveką dar galima būtų bandyti šiltinti metru pločio horizontaliai, perimetru, taip sudarant šiokį tokį "šilumos grybą", bet kam šokti virš bambos, kai yra PP. Grindis vis tiek šiltinsit ar poliai ar juostos, tai kam po žeme tiek betono ir EPS kišt, kai viską galima padaryti lengviau ir greičiau ir efektyviau
Šiandien teko matyti, kaip tai daro švedai, Goteborgo priemiestyje. Nebaisu net didokas sklypo nuolydis

o ka daryt kai antro auksto perdanga laikosi tik ant kolonu, nes kokia 50-60% sienu yra is stiklo. ar yra budas suzenyt perdangos kolonas su PP?