QUOTE(Rasma @ 2012 03 03, 12:04)
Žinoma, kad neinu, jei aišku tik sloga - ne alerginė. Kai kenčiu nuo alerginės slogos (pavasarį), bent jau stengiuosi iki minimumo nuslopinti alergijos simptomus vaistais, nes nemalonu kolegėms visądien šnarpšti, snarglėtis ir ašaroti..
Bet jei sloga yra peršalimo ligos simptomas, tai gydausi namie. Gerbiu su manimi dirbančius žmones, kad neplatinčiau infekcijos ir nekelčiau rizikos susirgti kitiems žmonėms.
Jei negerai jautiesi arba pasirodo pirmi simptomai, tai geriau pagulėk namie, pasisaugok ir neįsisirk, nei 'eik į darbą, vaizduok didvyrę, įmituok kaip stipriai dirbi ir kaip to tau reikia, ir užkrėsk kuo daugiau žmonių'. Kartais reikia vienos dienos (tik aišku skirtos ne metų darbams nudirbti ar apibėgti kuo daugiau išpardavimų
), kai geri daug vaistinių arbatų, darai praplovimus su druska, inhaliacijas, šildai kojas, dediesi kompresus, griebiesi homeopatijos ar grauži medaus korį ir kitos dienos ryte būni sveikas kaip ridikas 
.
Aš net nekalbu apie ėjimą į darbą su slogom, kosuliais ir t-ra. Pasikalbėjus su darbdaviu visada galima rasti kompromisą, gaunu laisvą dieną ir intensyviai imuosi liaudiškų gydymo metodų. Jei tai nepadeda - kitądien šiaušiu pas gyd. ir pasiimu kelioms dienoms biuletenį kol visiškai pasveikstu. Aš prieš nieką nevaidinu (darbdavys - ne išimtis) ir niekam nesiaukoju. Man brangi mano sveikata, man brangūs mane supantys žmonės. Darbas? Turiu galvą, kojas, rankas, kad nesiaukočiau. Jei kas nutiktų, visi tik nuoširdžiai pagedės ir toliau gyvens savo gyvenimus, tad savo gyvenimą ir sveikatą aš turiu branginti pati ir į nieką jos nemainyti.
Toks pat požiūris į mano ir jūsų vaikus.
Bet jei sloga yra peršalimo ligos simptomas, tai gydausi namie. Gerbiu su manimi dirbančius žmones, kad neplatinčiau infekcijos ir nekelčiau rizikos susirgti kitiems žmonėms.
Jei negerai jautiesi arba pasirodo pirmi simptomai, tai geriau pagulėk namie, pasisaugok ir neįsisirk, nei 'eik į darbą, vaizduok didvyrę, įmituok kaip stipriai dirbi ir kaip to tau reikia, ir užkrėsk kuo daugiau žmonių'. Kartais reikia vienos dienos (tik aišku skirtos ne metų darbams nudirbti ar apibėgti kuo daugiau išpardavimų
), kai geri daug vaistinių arbatų, darai praplovimus su druska, inhaliacijas, šildai kojas, dediesi kompresus, griebiesi homeopatijos ar grauži medaus korį ir kitos dienos ryte būni sveikas kaip ridikas .Aš net nekalbu apie ėjimą į darbą su slogom, kosuliais ir t-ra. Pasikalbėjus su darbdaviu visada galima rasti kompromisą, gaunu laisvą dieną ir intensyviai imuosi liaudiškų gydymo metodų. Jei tai nepadeda - kitądien šiaušiu pas gyd. ir pasiimu kelioms dienoms biuletenį kol visiškai pasveikstu. Aš prieš nieką nevaidinu (darbdavys - ne išimtis) ir niekam nesiaukoju. Man brangi mano sveikata, man brangūs mane supantys žmonės. Darbas? Turiu galvą, kojas, rankas, kad nesiaukočiau. Jei kas nutiktų, visi tik nuoširdžiai pagedės ir toliau gyvens savo gyvenimus, tad savo gyvenimą ir sveikatą aš turiu branginti pati ir į nieką jos nemainyti.
Toks pat požiūris į mano ir jūsų vaikus.
Požiūris į sveikatą puikus, mano toks pats. Bet mes su vyru išlaikom šeimą ir mūsų darbuose nėra galimybių išeiti namo pagulėti kai prasideda sloga
Todėl ir patys einam į darbą kosėdami ir sloguodami, ir vaikus į darželį vedam. Jei matom, kad savijauta jau bloga (na, ne visada sloga ar kosulys = bloga savijauta), dirbam iš namų. Ir čia nėra vaidinimas prieš darbdavį. Ne visi darbai tokie, kad gali laukti.
