Nesutariame su aštuonmečiu

Tu teisi, anli. Svarbiausiai daug kantrybės ir nenutrūkstamo darbo. Ir dar supratau... gėrio reikia.... ko daugiau gerumo... Taip, aišku, juk ir gyvunėlius sunku prisijaukinti, ypač kai jie jau paaugę, o čia žmogus - per amžius paslaptinga būtybė. Ir knygoje jau priartėjau prie atsakymų... Tikiuosi daugiau kantrybės iš savęs pirmiausiai.

Sveikos mamos
Radau tema kurios man ir reikejo tikiuosi ir as rakta i savo vaiko sirdi. Jau perskaiciau visa tema, mano situacija labai panasi i jusu. Gal skirtumas tik tas, kad as turiu tokio tipo mergaite

Papasakosiu pacia naujausia istorija kuri mane isvede is pusiausvyros visiskai
Siandien turejo buti sokiu konkursas darzelyje. Vakar vakare taremes kuriuos rubelius as jai atnesiu. As jai pasiuliau naujausia sijonuka ir bliuskute. Jai nepatiko, nors buvo apsirengusi per Velykas ir jautesi tikrai gerai Ji norejo detis sijonuka, kuriuo vilki darzelyje kiekviena diena, bet as jai paasikinau, kad ji jau nebus pasipuosusi, nes taip eina kasdiena. Visi juk vaikai bus pasipuose . Siaip ne taip sutarem, ka as jai atnesiu. Ji tik pasake, kad neatnesciau sukneles ir nuejo miegoti
Nueinu as siandien i darzeli ir kai ji pamate koki as atnesiau sijona, pradejo bliauti, rekti ir t.t.t visi teveliai ir vaikai ziuri, o as ramiai jai sakau, gerai dekis ta dzinsini sijonuka ir balta bliuskute. Juk paziurek visi pasipuose, mergaites su suknelemis, o berniukai su baltais marskineliais ir t.t. Aisku kol as ja rengiu aplinkui kruva vaiku stovi ir ziuri i mano mergina verkiancia, bando ja paguosti. O ja dar labiau tas erzina. tada ji pareiskia: ko jie cia stovi ir ziuri i mane As jai sakau, kad tu bliauni, tai jiems keista. Man geda ne tas zodis, aukletoja uz galvos susiemus, tevai ziuri i tokia scena. Kol ji rengiasi, visi vaikai iseina i kolidoriu ir issirikiuoja prie sales. ji dar labiau susierzina, kodel jos niekas nepalaukia Ir taip tesiasi jos asaros. Man truksta kantrybe, o ir zinau, kad taip verkiant jai sokti tikrai nepavyks. As jai sakau: einam tada namo ji : nu ir gerai einam Ir mes apsirengiam ir iseinam namo. Kai tuo tarpu visi vaikai laukia konkurso . Grizus namo as rekiau, taip kaip niekada dar to nebuvau darius dabar sirdi skauda, bet ir asaros byra. Ka ji darys mokykloje su tokiu uzsispyrimu mokytoja irgi skundziasi, kad jeigu ji jau pasake , kad nedarys, tai tu jos nuomones nepakeisi Sako, ojojoi. dar ir iseinant mums namo siandien tik galva pakraipe As jai bandziau isaiskinti, kad mes atejom su sese paziureti kaip ji soka, o ji.... Dabar as su ja nekalbu. Tiesiog neturiu ka jai pasakyti

Tikrai stengiuosi su ja is pradziu ramiai kalbetis, o tik po to balsas pakyla, bet jau cia kritiniu atveju. kaip kad siandien, mane ji tiesiog isvede is pusiausvyros

Del jos tokio ir panasiaus elgesio rytoj einam pas neurologa, kuris tikiuosi nusius pas psichologa.

Nezinau ka su tokiu vaiku daryti

Taip....situacijos pazystamos.Labai svarbu,kad vaika suptu ne tik supratingi tevai,bet ir mokytojai,aukletojai.Deja,tokiu labai reta. Jei visi tik galvas kraipys,tai niekas nepageres.Mano vaikis net namu mokyma turi del problemu mokykloje.Tiesa,dabar jau bandom po truputi grizti,nezinau,kaip seksis.Pagrindine mokytoja turim nuostabia,bet yra dar ir kitu,su kuriomis jam reikia susidurti.Aisku,daugiausia tokiu,kurios baisisi,su siaubu sneka apie mano vaikio ispuolius,o jie,patikekit,baisus... Anksciau bet kuriuo metu paskambindavo ir lekdavau i mokykla,ramindavau ir galva zemai nulenkus,vesdavausi namo... Taip,ir snekedavau,ir tyledavau,kai nebezinodavau ka pasakyt.O kas is to?Baigesi tuo,kad jei jam kas nepatiko,jis ir isrikiuoja visas mokytojas,stalus,kedes isvarto,nes zinojo,kad baigsis tuo,kad mamyte atleks ir namo parsives.Situacija be iseities.O neiti negalejau,kas gi bus,jei pasirodys,kad nesirupinu? Net buvau pradejus galvoti,kad serga tas vaikas gal kuo.Pasirodo,sveikut sveikutelis,tik,kaip vaiko raidos centre sake,jis tris ejimus i prieki numato,o mes tik viena. Tuos visus moralus jau mintinai moka,net klausyt nebenori,sako,vistiek zinau ka pasakysi.taip ir gyvenam,bandom keistis,brezti tas ribas,kada gaunasi,kada ir ne...Dabar turim tokia pliusu ir minusu sistema,jei kam idomu,galesiu papasakot.Labai daug stiprybes reikia.Teoriskai mes visos daug zinom,o praktikoj bent jau man,ne kas...

čia šiaip yra šiokių tokių klausimų,ar dukrytė iki sesės atsiradimo irgi kaip nors panšiai elgėsi?Nes iš aprašytos situacijos labiau panašu kad ji reikalauja dėmesio,gal net jaičiasi nelabai ir reikalinga .Čia va oks pasakymas nuskambėjo,mes su sese atėjome į tave pažiūrėti,o jei sakyti mes su tavim norim pasidžiaugti tavo švente.Ar nėra namuose tokių palyginimų va sesė tai gera,o va tu?

Ji visa laika buvo tokia ji labai jautri kas nepatinka nieko nesako o is karto pradeda verkti. Ir mokytoja sako, ji is karto asaroja. As kiek kartu sakiau, juk turi liezuvi, pasakyk kas nepatinka, kam verkti. Juk niekas nemusa.

Sese ji prieme labai gerai, as net nesitikejau kad taip bus. Ja labai myli, pati su ja zaidzia. Kai ateinam jos pasiimti, ji puola buciuoti sese, dziaugiasi, visiems sako cia mano sese

Nelyginu as jos su sese, ir nei su kitais vaikais. Sakau, kad viska ir tu ismoksi, jeigu labai noresi ir stengsiesi.

Del apsirengimo ji jau nuo 2metu, bet ko nesirengia, budavo baisios asaros, as nesirengsiu. ji pati rubus issirinkdavo. O cia mes abi lyg ir buvom suderine is vakaro jos apranga, o ji pakeite nuomone

suprantu,labili nervų sistema.Pas neurologą žinoma galima kreiptis,bet geriau būtų tiesiai eiti pas vaikų psichologą.O kad ji nepasako,o iš karto verkia,tai gal ji nemoka pasakyti ką jaučia,ko nori,čia nieko bloga tiesiog nemoka,gal ji gali kaip nors kitaip save gali išeikšti,piešti,dainuoti.Tokie užsispyrimo ,nepasakymo momentai dažnai būna su nemokėjimu reikšti savo jausmus,nuomonę .Būna taip,ir nereikia ant jos pykti .Mano pačios sesuo turi jau 15 metų sūnų,kuris nuo pat mažens elgėsi labai panašiai,verkė,nekalbėjo kai atrodo reikia irt.t.,suprantu tą bejėgiškumą kurį jūs jaučiat,kad negalit čia pat visko pakeisti.Bet gali būti taip ,kad ji tokia ir liks ir psichologo korekcija gali niekuo nepadėti.Šiuo atveju jums reikia išmokti priimti ją tokią kokia ji yra,atsitraukti toliau nuo jos,ta prasme nereikalauti per daug ir nesitikėti kokių tai labai greit pokyčių ir gyventi paprastai,verkia(o ar ji lengvai duodasi apkabinama ir paguodžiama?)paguosti,kas sekasi ar prieš sunkumus paskatinti,bet neįkyriai ,aš taip spręsčiau,kad ji išsigando to konkurso,kad kažką padarys blogai,kad nuvils ten ar jus ar mokytoją.Aš taip manyčiau.Tiesiog išmokti su ja kartu labai vertinti ir sėkmes ir nesėkmes,sakykim išmoko kokią naują dainą ar eilėraštį greit pagirti,na kas nors nepavyko koks piešinys ar kas,sakti,kad nieko,viskas puiku,tiesiog jai ar liko vietos kur ir kaip pasimokyti.Aš suprantu,kad jūs ją mylit,bet nevisada išeina priimti ją tokia kokia ji yra.Bet jums viskas pavyks,pamatysit

Tikrai sutinku su šia nuomonė Ir vakar įsitikinau tuo ir, beje, pavyko pritaikyti vieną, knygoje perskaitytą, dalyką, susijusi su vaiko nemokėjimu išreikšti savo jausmų. Knygoje rašo, kad kai vaikas užsispyręs, nepatenkintas ir net nesišneka, o dar blogiau verkia ir nesako kas jam yra - neeina į jokį kontaktą (vakar taip buvo ir maniškiui), nereikia komentarų, tipo: Kas tau yra? Kas atsitiko? Kodėl taip padariai? ir pan. (aš taip klausdavau anksčiau). Nereikia būtent dėl to, kad vaikas nežino ir pats kodėl taip ar anaip daro, ar kas jam yra. Paklausiau jo (taip rašo anksčiau minėtoje knygoje): Galbūt tau liūdna? Štai konkretus klausimas Ir, įsivaizduojate, jei jis anksčiau tik tylėjo ir viskas, tai po tokio klausimo jis papurtė galvą o štai ir konkretus atsakymas Sekantys klausimas: Galbūt tau yra taip ir taip? Purtė galvą, mol, ne. Ir paskutinis klausimas, jau visai nerimtas: Galbūt tu tiesiog manęs pasiilgai ir nori padūkti su manim? Ir čia pamačiau šypseną Valio, vieną kartą ir aš "perkandau" savo vaiko "blogą nuotaiką" Tada jį pačiupau, pradėjome dūkti, juoktis ir pirmą kartą gyvenime mažojo "ožiukai" "praslydo" be skandalo ir nervų gadinimo. Kitam gal atrodys juokingos tokios mažos mūsų pergalės, bet mums, ypatingus vaikučius auginančioms mamos, tai didžiulis pasiekimas
Papildyta:


Suprantu Jurgux, aš taip pat visada sakydavau, kad mano mažasis "toks" jau gimė, nes jau gimdymo namuose "šokdindavo". Tad mes jau netinkamai "nusiteikėm" nuo pat pradžių. Dabar žinau, kad taip negalima, nes vaikai jaučia ir žino, kad jie mums "visada tokie buvo" ir mes jais nusivylėm, nes jie neatitinka mūsų lūkesčių. Taip jie pradeda "kariauti" su mumis nuo pačios pradžios, o ko toliau - to atrodo baisiau ir sukčiau. Bet vaikams pateisinamas būdas "Kas ką nugalės". Tuo tarpu mes, suagusieji, tėvai, neturime nusileisti iki jų lygio ir, užsispyrę, žaisti su jais "Na, gerai, pažiūrėsim kas ką". Nugalėtojais mes busim tik tada, kai surasim kelią į vaiko širdį. Tiesa, aš tik pradėjau ieškoti to kelio ir realiai suvokiu, kad tas ieškojimas - pats sunkiausias darbas iš visų darbų - vyks visą gyvenimą, na, gal ne visą, bet užtrūks tikrai ilgai.

Sėkmės visoms mamytėms šiame svarbiausiame darbe - manau, apdovanojimas vertas mūsų pastangų

Buvau siandien pas neurologa klinkose. Sake nerviskai vaikas visiskai issivystes. Bet is karto pamate kad mergaite valdo mama Gydytoja prase padaryti keleta pratimu, ji kartojo juos paskui gydytoja, bet truputi susimaise ir uzsispyre ir daugiau nieko nedare Gydytoja liepe nusiauti pedkelnes, sijonuka. Tai ji is karto: o kam? as nenoriu Bet vis tiek patikrino kiek galejo. Sake nueiti pas psichologa ir paskaitineti interneta is karto pasakiau kad radau tema kuri butent man ir tikiuosi merginos rasiu rakta i vaiko sirdi kartu su jusu pagalba

Kita savaite registruosimes pas psichologa
Papildyta:


Butinai pabandysiu kita karta ir as taip isgauti del ko vaikas liudi
Skaiciau du kartus jusu pasisakymus, cia geriau nei knygos, nes cia gyvenimiskos patirtys, kurios jau isbandytos

O del to kad visa gyvenima su ja reikes kalbetis nepaprastai tai jau faktas Jai reikia daugiau demesio nei kitiems vaikai, kurie moka patys zaisti, moka mintis reiksti ir t.t.

Dar noreciau placiau apie tuos darbeliu apdovanojimus ar kaip ten kur jus dedat + ir -. Parasykit kaip jus ta lentele sudarinejat ir t.t. Ir ar tos dovaneles nebus taip kad vaikas kazka daro tik del to kad gauti atlygi. Jis gal nemokes paskui uz ACIU padaryti ka paprasai Mano mergina atsisedus raso i sasiuvini, del to kad paskui prie kompo leidziu 10min pasedeti. Bet siaip ji jokio noro rasyti nerodo Kazin ar tai gerai? Ar ji veliau uz kiekviena namu ruosos darba neprasys atlygio

Apie "apdovanojimus" toje pačioje knygoje skaičiau, kad jie jokiu būdu negali būti skirti už tai, ką vaikas ir taip turėtų padaryti: padėti namų ruošoje, susitvarkyti savo daiktus, išsivalyti dantys ir t.t. O "+" ir "-" sistema taip pat nėra tobula mūsų atvejais, bet pamaniau - pabandyti verta. Tai va, aš padariau viską beveik taip, kaip darė realybės šou pvz. "baras": ant kamštinės lentos priklijavau mūsų nuotraukas ir prie kiekvienos nuotraukos, kiekvienam parašiau taisyklės (beje, kurios buvo kiekvienam nustatytos bendru sutarimu per šeimos susirinkimą), kiekvienam nustatyti punktai, pvz. nemeluoti, ne vadinti kitus blogais žodžiais, neerzinti, stengtis gerai mokytis bei gerai elgtis mokykloje, susitvarkyti savo daiktus ir pan. vaikams, o mums su tėveliu pvz. nešaukti, "nezyzti", daugiau bendrauti su vaikais, padėti ruošti pamokasir pan. Tačiau kiekvienam savo taisyklės - kam ko trūko Tą kamštinę lentą padalinau į 7 grafas - nuo pirmadienio iki sekmadienio. Kiekvieną vakarą kiekvienas gauna po 5 įvertinimus (už kiekvieną taisyklių punktą) "+" arba "-". Savaitgaliniame šeimos susirinkime sutarėm, kad kas surinks daugiausiai "+" - gaus apdovanojimą pagal savo norus (pvz. vaikai panorėjo tiesiog 5 Lt., tetis kažkokį gražų alaus buteliuką (aišku su alum), o aš pvz. užsimaniau romantiškai paruoštos vonios su žvakėmis ir tikrų rožių lapeliais) Taipogi susitarėm, kad jei visa šeima pasistengs ir visi bendrai gausim daugiau "+" nei "-", tai ir visa šeima gaus apdovanojimą, kuris buvo nustatytas burtų keliu (kiekvienas ant lapelio užrašė ką su visa šeima norėtų nuveikti sekmadienį ir vienas ištraukė "boulingas"). Toks užsiėmimas nėra labai pigus, bet už sunkų pirmos savaitės šeimos darbą, pamaniau, tegul būna... Aišku skaityti viską labai gražu, dėja taip nėra realiam gyvenime Tokią lentą turime tik 1 sav. o mažasis jau du kartus "ožiukus" parodė ir pasakė, kad "išbrauktumėm jį iš dalyvių, nes jis nebedalyvauja" Bandžiau nepasiduoti, pasakiau, kad išsibraukti neįmanoma, kadangi privalo dalyvauti visi, kas priklauso šeimai... kad išsibraukti yra lengviausia, bent jau lengviau nei tęsti pradėtą darbą... Sakė "na, gerai jau, gerai - dalyvauju". Aišku jis tai pasakė kaip darytų paslaugą man... bet tiek to, tegul jaučiasi nugalėtoju, o juk aš žinau kaip čia iš tikrųjų viskas vyksta

labai idomiu ir naudingu patarimu bei pasiulimu radau net smagiau ,nes su savo trylikameciu taipt turiu problemu nieko nenori ir nieko jam nereikia ,suprantu kad paauglyste prasideda bet norisi graziai bendrauti o netik pyktis

Jeigu mes norim, kad vaikas ką nors padarytų reike padaryt taip, kad tas vaikas pats noretų tą padaryt. Mano sūnus yra labai judrus vaikas, jam 10 metų, jis turi savo nuomonę. Aš norėjau kad valgant jis naudotų peilį ir šakutę, bet jis man pasakė kad jam gerai su šakutė. Tada aš jam pasakiau, kol jis nepradės naudoti peilį ir šakutę aš jį nesivesiu į kavinę valgit picos, kuria jis labai megsta. Nuo tada mano vaikas valgo taip kaip reike. Aišku, aš jam dar paaiškinau kodėl reike naudotis stalo įrankiais.

O pica jis turi valgyti taip pat naudojant peili ir sakute??? Is tavo posto man pasirode, kad tai labiau "santazas" ar "spekuliavimas", o ne "padarymas taip, kad vaikas pats to noretu" Kaip sakoma, "arba-arba"... Manau, jis pradejo valgyti naudojant peili ir sakute ne del to kad jis suprato kaip tas butina, bet tik tam, kad paimtum ji i kavine Ne kiekvienu vaiku gali manipuliuoti Jei as taip pasakyciau savo mazajam, jis man tiesiog "reztu" - na ir neeisiu as i ta tavo kavine, ir nereikia man... vien is principo, kad ne statyciau salygu... Jis greiciau paimtu peili ir sakute jei tiesiog mes susitartumem del tokios taisykles ir jam tiesiog pasakyciau - as noriu, kad tu paimtum bla-bla-bla... taciau tiesa sakant niekada nekreipiu demesio i tokias smulkmenas kaip valgymas naudojant peili ir sakute. Uzaugs, ir, jei jam to reikes ar to reikalaus tam tikra aplinka, jis juos naudos savo noru... Bet tai tik mano nuomone