Nesutariame su aštuonmečiu

Tai tuomet jo ir nebausk. Gal paprasčiausiai pabandyk visai netikėtai pasiimti iš mokyklos (neva pas stomotologą patikrinti dantis ar pnš.) ir nusivešk ten kur jam patiktų, bet kartu būtų galima ir pasikalbėti. Paprasčiausiai pabandyk su juo kaip su dideliu žmogumu pasikalbėti kodėl jis taip daro. Pasakyk, kad tu ji labai myli, kad tau labai negera, kai jie nesutaria, ir t.t. Papasakok kokį juokingą prisiminimą iš savo užsisipyrusios vaikystės nuotykių. Sunku patikėti, kad jis nepasiduos ir su tavimi nors kiek nepasikalbės. Jei tai nepadės, tai tegu vyras pabando surasti priežastį kodėl jis elgiasi taip su tavimi. Bent aš pirmiausia ieškočiau priežasties.

Dėkui už pasitikėjimą, bet ir pas mus visko pasitaiko bei mano katrybė kartais nutrūksta ten kur turėtų nesibaigti Bet bendrai paėmus, vaikai mano tikrai šaunuoliai, nors dukrelė labai aštrių kampučių

o tu imk jam ir leisk jam stovėt tam kampe visą naktį,tegu sau stovi,o tu ramiai eik sau daryti savo darbų ,ir visiškai nekreipk dėmesio,ir vakare ramiai eikit miegoti,žodžiu elkitės taip,tarsi jo ir nebūtų,ir atsigulkit,turėtų ateiti ir derėtis kad jis tą ar aną padarys,arba kažkaip daugiau nesielgs taip.Ne padoru klausti,bet kaip tėvas reaguoja į jų tuos ožius,gal būtų lengva sakyti,kad jei jie su mama taip,tai jis su jais to ir ano nedarys,nebendraus irt.t.o jūs abu su tėvu turit bendrą jų auklėjimo strategiją ar kiekvienas kitą?

Tikrai pabandysiu tai padaryti, nes labai labai noriu gražiai sutarti su mažuoju... Įtariu dar vieną priežastį... Mūsų vyresnis sūnus, jo vyresnis brolis turi negalią ir, nors aš iš visų jėgų stengiuosi jų neišskirti ir vienodai paskirstyti mano dėmėsį jiems, bet taip nesigauna... juk vyresniąjam automatiškai tenka šiek tiek daugiau dėmėsio - vaistai, gydymai, ligos ir pan. Gal tai dėmėsio stoka Be to vyresnėlis yra ramus, draugiškas, visada beveik klauso ir žino savo teises bei pareigas, tad ir sutaria su juo visi kitaip. O mažajam gal dėl to tėvelis yra autoritetas, kad mamai gulint ligoninėse su vyresniuoju, tėtis su juo daugiau laiko praleisdavo

Kaip gyventi su hiperaktyviu vaiku?
1. Issiaiskinti,kas yra is tikro hiperaktyvumas.
Sia problema isspres paskaicius www.hiperaktyvumas.lietuvoje.info.
TAI YRA SUTRIKIMAS,norit tai pripazinti,ar ne.
Jo yra 3 rusys.
impulyvus ir mokantis sukaupti demesi;
nesugebantis sukaupti demesio;
abi problemos kartu.
Jei vaikas nesugeba sukaupti demesio,tada blogiau sekasi mokytis.
Jam padeda ivairus demesio sukaupimo pratimai,naujausi tyrimai parode,kad labai padeda pleisteisen zaidimai,bei kryziazodziai.
Dar labai svarbu zinoti,kad demesi jis gali sukaupti ne daugiau 15 min.,veliau reikia butinai keisti veikla kita (tai svarbu zinoti ir mokytojai).
Dar,viena ipatinga ideja,jam truksta deguonies smegenyse,tam labai svarbu ismokti gerai kvepuoti www.gyvenimomenas.lt,tai ne tik joga,bet ir iv. stebuklingi dalykai,kurie jusu vaikui tikrai patiks. Butinai reikalauti is mokytojos, kad kiekviena pertauka butu vedinama klase.


Del impulsyvaus elgesio:
Jis atsiranda tada,kai vaikas susijaudina ir tai gali buti ne tik bloga nuotaika.
Kai vaika kritikuojame,jis pradeda pergyventi ir tampa dar aktyvesniu. Todel kritikuodami kenkiame daugiau sau (ypac ta turetu zinoti mokytojos). Todel,norint to isvengti,butina strukturuoti jo diena,pvz.
(neiseis nubraizyti lenteles,turit surasyti visus jo nepadaromus darbus)
Pasiklojau lova +
issivales dantis padejau i vieta dantu pasta
prie kompiuterio sedejau 1 val +
savarankiskai atlikau namu darbus
isploviau indus
isnesiau siuksles +

as surinkau 3 pliusus
Ji turi vesti jis pats,bet mama turi buti salia (kad nesukciavotu0
Kas cia yra,nera kritikos,o ir jis pradeda pats save analizuoti,tai atsiranda savireguliacija,mokytojai galima uzvesti panasu jos reikalavimu sas.(bet cia jau ji turi vesti mokytoja),o ir isvengsite pastabu,kurios tur but,jei jis hiperaktyvus jums jau igryso iki gyvo kaulo. Ir vaikui tur but nera smagu pastoviai gryzti su pastabomis.
Impusyvu elgesi taip pat padeda kooreguoti psichologo terapija,tuo labiau,kad ji yra tikrai prieinama siandien ir yra butina.

Medikamentu siam sutrikimui gydyti nera,tik nedarykite klaidos duodant raminancius,jie kaip tik jam slopina vidines kontroles mechanizma ir issaukia atvirkstine reakcija.(Tai labai geras ukiskas testas,jei abejojate,ar jusu vaikas hiperaktyvus).
Ka galiu pasiulyti is vaistu,tai ginko biloba,gausite labai gerai,si zolele ir yra butent hiperakltyviems vaikams,padeda sukaupti demesi. Bet impulsyvaus elgesio ji nenuslopins,nors,jis prades reaguoti i pastabas.Mes jo negavome,geriame bio biloba. Mums padeda.
Uzsienyje yra duodami iv.vaistai pvz.ritalinas.kuris yra narkotine medziaga,zinoma,jis daro stebuklus,bet turi be galo daug salutiniu poveikiu,ardo kepenis ir pan. sako,prie jo nepriprantama,bet........

Nepatikėsi, bet tai jau išbandyta Galvojau patikrinti na kiek tu tam kampe išstovėsi (noriu pridūrti, kad mums mielesnė yra kita bausmė - 100 kartų parašyti kažką, pvz. klausysiu tėvus ir pan., tokiu būdu jis padailino savo dailyraštį ) Labai širdį skaudėjo, ypač kai mes visi jau buvom lovose ir jau atėjo 22 val. Jau kelis kartus būčiau nusileidusi ir pasakiusi "eik miegot", bet vyras vis sulaikydavo, sakė "tegul"... Ir kaip Jums atrodo kas vyko toliau? Ogi nieko, jis taip ir stovėjo... o aš taip ir negalėjau užmigti... Apie 24 val. jis tiesiog susmuko ant grindų ir susirietė kampe. Aš dar palaukiau, bet vėliau vistik nunešiau jį į lovą... mieganti... Dar nebuvo nei vieno kartelio, kai jis nusileistų pirmas...

Tėvas taip pat kartais kantrybės netenka, nors prie jo vaikai būna geresni... o strategija mūsų... net nežinau ar bendra... Vyras mažiau "zyzia", bet labiau linkęs bausti (aišku ne fizinėmis bausmėmis), o aš atvirkščiai, todėl mano "rėkimui" ar "burbuliavimui" jų ausytės jau senai atbūkusios ...

Ir dar........
Hiperaktyviam vaikui padeda delfinu,zirgu,meno,muzikos terapija. Kas tai,man atrodo,kad psichologai taip stengiasi ijungti i paprasciausia veikla,kurioje jie susikaupia ir tobuleja.
Tai paprasciausias sprendimas - bureliai,bureliai. Bet hiperaktyviam vaikui ne visi sportiniai bureliai tinka,nes gali dar labiau isiaudrinti. Tai gali buti plaukimas,zirgai,greitas ejimas,joga,imtynes,sokiai ir pan. Dailes burelis, dainavimas...
Tuo labiau,klausiausi kriminalisto paskaitos,kad ne vieno nusikaltimo nepadare tie paaugliai,kurie buvo uzimti,dirbo,ar lanke kokius tai burelius. Nenoriu gasdinti,bet hiperaktyvus vaikai paauglysteje labai linke i nusikalstama veikla. Ir geriau nesimokyti hiperaktyvu tevams is savo klaidu,bet pasiklausyti patarimu.

suprantu puikiai visą tą istoriją,esu iš tų užsispyrusių,bet dabar man toks klausimas iškilo,ar tai yra būtina sąlyga vaikas turi nusileisti?Gal kuriam laikui reiktų atsitraukti nuo jo,palikti viską kaip ir savieigai,bet ir iš dalies tokią dėmesio blokada,va kaip Ramunė M. patarė padaryti susitarimą,dienotvarkę kas ką ir kada daro,ir nieko nebepriminti,jei jos nesillaiko nekreipti dėmesio į tai visai,ir nieko nesakyti,o dviejų savaičių pabaigoj sakykim sati tie kurie laikėsi eina,na ten kur jau jam būtų didžiausia laimė,o tas kas nesilaikė tvarko namus(dulkes nušluostyti gali),ar nieko nesakyti,nesakau ,kad iš karto pasiseks,bet galvoti jis gi vistiek praadės,kaip besuksi,jis dar mažas ir tikrai ne koks piktybinis kenkėjas ,geras,tik su charakteriu.O fizinės bausmės,tai ką aš žinau,nu mane lupo,aš nelupu,iš tos patirties,kad man tai nieko nekeisdavo.Tai va,o prie to nusileidimo,tai nemanau ,kad net jis pats taip formuluotų-aš noriu kad man nusileistų,čia visgi kaip begalvočiau yra dėmesio atkreipimo būdas,jis gi ne vienas.Kuo blogiau elgiesi,tuo daugia tik į tave žiūri,ir tu esi tuo tarpu vienintelis ,sakykim Milda taip ir formuluodavo,aš noriu dėmesio,ir viskas,ir pasirodo kad jokio skirtumo geras tas dėmesys ar rėkimas,svarbu dėmesys

Papildyta:

Pasiunciaus tuscia zinute...Noreciau ir as keleta minciu issakyti.Tai mamytei , kuri turi rupesciu su savo zmogeliu patarciau niekada nekovoti su savo vaiku(kantrybes bandymu ar abejingumu ir kitaip).Tai labai pavojinga ir nepataisomai zalinga.Liudna , bet pralaimi tai baudejai(teveliai), kurie galvoja , kad paveiks vaika.O reikalauti rasyti daug kartu pasizadejimo sakinukus, tai vaiko zeminimas, nes pagarba tokiu budu negali buti isugdoma .Tik vaiko priesiskumas tevams, kuris gali augti.As patarciau tik bendradarbiavimo principu- tariames ir darome.Ir suauge taip pat turi laikytis susitarimu, kaip ir vaikai.Sekmes mamytems ir teveliams, kurie susiduria su panasiais sunkumais!

Vakar pabandžiau tokį metodą - grįždama iš darbo paskambinau mažajam ir paprašiau gražiai apsirengti ir išeiti pasitikti manęs į kiemą. Pasitiko. Sakau, labai norėčiau pabūti tik dviese, juk niekada nebūname tik mes vieni. Jis suburbuliavo, kad niekur eiti nenori, kad nori būti namie ir žaisti su kompu. Kai priėjome prie kavinės - atsirado šypsena ir jis paspartino žingsnį. Užsisakėme ledų ir tiesiog "pabūvome dviese". Kol kas nebandžiau jį "prakalbinti", kad nepagalvotų, kad kavinė šiuo atvėju yra kaip masalas jį "ištardyti" Tiesiog pabūvome, susitarėme, kad galetumę dažniau kažkur išeiti dviese ir kad tai galėtų būti mūsų dviejų paslaptis (kur mes būname ir ką mes veikiame). Jį tokia mintis sužavėjo. Ir vakaras praėjo puikiai Jis daug glaudėsi prie manęs ir vis šnabždėjo į ausį, kad ledai buvo labai skanūs Šįryt tikriausiai jis viską pamiršo ir atsisakė valgyti pusryčius, nes norėjo dešros, bet su batonu, o kadangi batono nebuvo, tai duoną jis valgytų tik su sūriu, bet nebuvo sūrio... Nekreipiau dėmėsio, tad išėjo nevalgęs Bet suprantu, kad per vieną dieną niekas nepasikeis, todėl pasikroviau kantrybės ir tęsiu pradėtą darbą
Papildyta:


Taip, tai senai žinomos tiesos, bet kad nesigauna tartis Jokiu būdu nekaltinu vaiko, visada žinojau, kad tik tėvai atsakingi už tai, kokie yra jų vaikai Todėl ir stengiuosi atrasti teisingą būdą kaip pakeisti esamą padėtį Tikrai noriu suspėti dar viską pataisyti, galbūt ištaisyti kažkada, nors ir ne apgalvotai padarytas klaidas... kol nėra per vėlu...

eini geru keliu. Po truputį jis pradės elgtis kitaip. Tu šaunuolė, kad ieškai sprendimų Dabar tik neprarask kantrybės.

Stengsiuosi Tikrai noriu būti drauge savo vaikams

O aš pagaliau sulaukiau dienos kada eisiu ps psichologą.Žiūrėsim ,ka mums patars.Aciū labai už patarimus visom manau tema dar neužsidarys
Kitą savaitę parašysiu,ką naujo sužinojau ir ką pasiūlė daryti.