QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 01 04, 14:19)
Kokį kadriuką? 
Klopedino tai nebus.
Klopedino tai nebus.
QUOTE(Gemma @ 2012 01 04, 12:00)
cia mano ir bendradarbes knygos tiek atsieitu 
ok, per meeta pakalbesim, per az paderinsim 
ok, per meeta pakalbesim, per az paderinsim Galeciau ir as jungtis prie uzsakymo? Noreciau:
Mano vakaro istorijos
Mansfildo parkas
Augu su knyga
Miserere
Šiuolaikiniai vaikai. Kaip augti kartu? Integralaus ugdymo metodika
QUOTE(Jurzole @ 2012 01 02, 00:30)
Tu vis giri Lodge, tai neatsilaikiau ir as pagaliau, ir nusipirkau ta trilogija 
Si savaitgali buvom Paryziuje, ir viena vakara uzsukome i garsuji "Shakespeare and Company" knygyna, o ten ir uzkliuvo mano akys uz sios knygos. Dar ir knygyno ekslibrisa gavau 
Si savaitgali buvom Paryziuje, ir viena vakara uzsukome i garsuji "Shakespeare and Company" knygyna, o ten ir uzkliuvo mano akys uz sios knygos. Dar ir knygyno ekslibrisa gavau Tai dabar labai bijosiu, kad ims ir nepatiks
Lengvai skaitosi, su jumoru, skaiciau, kai dar tik pradejau "atrasti" Anglija, ir Rummidge teko pagyventi, tai man labai tiko. Kiek zinau, ir filmai buvo pastatyti, jau nepamenu, ar kino, ar TV, bet nesu ju maciusi.Papildyta:
QUOTE(marakeš @ 2012 01 02, 19:35)
Metų atradimai
Julian Barnes
nors Paolo Giordano gražesnis 
Metų knygos
Julian Barnes Flobero papūga
Paolo Giordano Pirminių skaičių vienatvė
As nesu nieko J. Barnes skaiciusi, bet gavau "The Sense of an Ending" dovanu per Kaledas, tai greit susipazinsiu. Praeitais metais (2011) jis daug kur spaudoje, TV figuravo, nes buvo nominuotas ir laimejo M.Booker priza, tai pasirode gana nemalonus asmuo. Ir labai jau net sakyciau vaikiskas. Praeityje labai garsiai niekino Booker priza (buvo kelis kartus nominuotas, bet negavo), tai net buvo nuomoniu, kad net jei jis ir laimes si karta, neis prizo atsiimti, bet ne, labai dziaugsmingai si karta sudalyvavo ir pasieme savo "niekinga" priza
Papildyta:
QUOTE(groovy @ 2012 01 02, 23:18)
Kate Morton Užmirštas sodas
Sia irgi "po egle radau", tai smagu, kad tau patiko, nes as kazkaip taip kreivai ir truputi nedekingai i sia dovana paziurejau
Net nezinau, kodel. Skaitysiu.
QUOTE(tutele @ 2012 01 03, 15:21)
Metu nusivylimai - 1. Peter Høeg "Paneles Smilos sniego jausmas", John Updike "Poros", Ian McEwan "Amsterdamas", Ray Bradbury "Pieniu vynas", 2. Kazuo Ishiguro "Neleisk man iseiti"
1. Oi, kaip gaila, kazkada taaip patiko. Nuo to laiko noriu aplankyti Islandija (net nezinau, tokios aosciacijos, juk knygoje Islandijos nera, jei gerai prisimenu).
2. "Neleisk man iseiti" kaip tik dabar skaitau, pirma skyriu (apie 100psl) perskaiciau, tai kol kas toookia nuobodybe (net pradejau galvoti, ar nelanke pats Ishiguro kokios boarding school (privacios mokyklos, kur mokiniai ir gyvena) Anglijoje, atrodo kaip butent tokios mokyklos mokinio prisiminimai, nors turbut tokiam ispudziui sukelti irgi rasytojo talento reikia
). Bet skaitosi lengvai, tai turbut skaitysiu ir toliau.Papildyta:
QUOTE(Dolitlė @ 2012 01 03, 21:10)
Kaip gaila, kad taip atsitiko. 
Negaliu būti obejtyvi. Apkerėjo tiek Jo Nesbo romanų veikėjas detektyvas H. Hūlė, tiek A. Camilleri komisaras Montalbanas. Bet kokiu atveju skaitysiu visas šių autorių knygas.
Bet Tu neskubėk-pailsėk, atsigauk ir vis tik grįžk pire J. Nesbo knygų ciklo apie H. Hūlę. Tik pasistenk jas skaityti iš eilės:
http://webcache.goog...lang_ru|lang_lt
Laaabai viliuosi, kad pradėjusi skaityti nuo pirmosios, o ne beveik nuo paskutiniosios knygos, bent šiek tiek pakeisi savo griežtą nuomonę.
Beje, rimčiau ir objektyviau analizuojant būtent "Leopoardą", rasčiau ir kitų priekaištų, (pvz., pabaigos schema labai primena kito jo romano atomazgą...), bet...
Vis tiek laukiu kitų Jo Nesbo knygų.
Negaliu būti obejtyvi. Apkerėjo tiek Jo Nesbo romanų veikėjas detektyvas H. Hūlė, tiek A. Camilleri komisaras Montalbanas. Bet kokiu atveju skaitysiu visas šių autorių knygas. Bet Tu neskubėk-pailsėk, atsigauk ir vis tik grįžk pire J. Nesbo knygų ciklo apie H. Hūlę.
Tik pasistenk jas skaityti iš eilės: http://webcache.goog...lang_ru|lang_lt
Laaabai viliuosi, kad pradėjusi skaityti nuo pirmosios, o ne beveik nuo paskutiniosios knygos, bent šiek tiek pakeisi savo griežtą nuomonę.
Beje, rimčiau ir objektyviau analizuojant būtent "Leopoardą", rasčiau ir kitų priekaištų, (pvz., pabaigos schema labai primena kito jo romano atomazgą...), bet...
Vis tiek laukiu kitų Jo Nesbo knygų.
Man Montalbanas labai patinka, turbut esu visus A.Camilleri detektyvus skaiciusi
Pas mus kartais ir italu TV seriala pgl sias knygas parodo.O va "Leopardas" neitiko... "Snowman" (?Sniego zmogus) siuzeto aprasymas ir patys primieji puslapiai, perskaityti knygyne traukinio belaukiant irgi nesudomino. Be to, is "Leopardo" jau zinau dali "Snowman" istorijos. Gal tu teisi, gal reiks kada nuo pirmos knygos pameginti, bet jei jos visos panasios... Kazkada ziurinejau J.Nesbo knygas Amazon, tai tuo metu ten angliakalbiai fanai dejavo, kad pati pirma jo knyga net ir nera i anglu kalba isversta. Gal reiks vel patikrinti
QUOTE(klopedija @ 2012 01 04, 14:46)
mažiuką
kodėl nebus?
QUOTE(luiziana @ 2012 01 04, 14:47)
Galeciau ir as jungtis prie uzsakymo? Noreciau:
žinoma gali
gal per az susirasysim?
QUOTE(klopedija @ 2012 01 04, 14:13)
man rodos, Fatimalla galetu su Dolitle bandyt del sio titulo konkuruot
Bet kol kas tikrai nei viena neprisipazino, kiek knygu prisipirko.
Oho, koks sujudimas temoje!
Aš kol kas atnešu tik ataskaitą apie paskutines pernai perskaitytas knygas, metinei ataskaitai vis dar kaupiuosi
Gerai, kad Helianta šiemet tiek daug laiko davė...
"Mrs Fry's Diary" (Ponios Fry dienoraštis). Tai garsiojo britų aktoriaus, režisieriaus ir šiaip jau publikos numylėtinio Stephen Fry žmonos ir jo šešių (ar septynių?) vaikų motinos Ednos Fry dienoraštis. Knygos pagrindas - ponios Fry žinutės Twitter portale. Apie ką pasakoja šis dienoraštis? Apie nelengvą gyvenimą su įžymybe? Oi ne... Ponia Edna net neįtaria, kuo iš tikrųjų užsiima jos vyras - ji įsivaizduoja, kad jis valo langus, o laisvalaikį leidžia gerdamas alų ir skaitydamas sporto skiltis vietiniame laikraštyje. Pati ponia Edna neapsiriboja vien tik žmonos ir mamos pareigomis - ji domisi literatūra, bando rašyti eiles ir, žinoma, aktyviai reiškiasi Twitter'yje. Mano kuklia nuomone, ponios Ednos Twitter žinutės yra žymiai smagesnės ir įdomesnės nei šis dienoraštis. Bandymas iš tų trumpų žinučių padaryti knygą man pasirodė nebaisiai vykęs. Šiaip jau knyga susiskaitė lengvai, bet kad labai patiko, nepasakyčiau. Vietomis buvo labai juokinga, vietomis nesupratau, iš ko reikėtų juoktis. Žodžiu, vidutiniška. Jei ką sudomino ponios Ednos gyvenimas, siūlau verčiau sekti ją per Twitter - Mrs Stephen Fry
A.S.Byatt "The Children's Book" (Vaiku knyga? Knyga vaikams?). Tai knyga apie XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Angliją. Veiksmas prasideda, berods, 1884 m. ir baigiasi jau po Pirmojo pasaulinio karo. Pagrindiniai knygos veikėjai (o jų tikrai daug) - trys šeimos, viduriniosios klasės atstovai, išsilavinę, pasiturintys, liberalių pažiūrų, plačių interesų žmonės. Jų ir jų vaikų gyvenimo peripetijos sudaro knygos pagrindą, bet visos konkrečios istorijos ir epizodai pateikiami gerokai platesniam fone. Beveik tiek pat vietos, kaip ir veikėjų gyvenimams, skiriama įvairių to laikmečio aspektų apžvalgai. Beveik dokumentiniu stiliumi išsamiai pasakojama apie politinius, kultūrinius, ekonominius Anglijos visuomeninio gyvenimo pokyčius. Man gal net šiek tiek per daug pasirodė to "panoraminio" aspekto (nors labai įdomu buvo skaityti apie feministinį judėjimą - nei neįtariau, kad britų sufražetės užsiėmė ne tik propaganda, bet ir terorizmu ). Norėjosi daugiau laiko praleisti su knygos veikėjais, išsamiau ir giliau pažvelgti į jų gyvenimus, atidžiau juos pasekti, neapsiribojant vos keliais įvykiais kas kelis metus. Kita vertus, nebuvo pojūčio, kad rimtai kažko trūksta, kad kažkas neužbaigta - tiesiog vietomis norėjosi gilesnio ir kryptingesnio žvilgsnio į vieną ar kitą istoriją. Bet autorės užmanymas buvo, matyt, kitoks - parodyti plačią tuometinio gyvenimo panoramą. Ir jai pavyko. Rekomenduoju šią knygą
Metus pabaigiau su Wilkie Collins "The Woman in White" (Moteris baltais rūbais). Skaičiau jau antrą (jei ne trečią) kartą. Ir vėl labai patiko. Puikus senovinis tradicinis detektyvas, suskaičiau su malonumu
Aš kol kas atnešu tik ataskaitą apie paskutines pernai perskaitytas knygas, metinei ataskaitai vis dar kaupiuosi
Gerai, kad Helianta šiemet tiek daug laiko davė... "Mrs Fry's Diary" (Ponios Fry dienoraštis). Tai garsiojo britų aktoriaus, režisieriaus ir šiaip jau publikos numylėtinio Stephen Fry žmonos ir jo šešių (ar septynių?) vaikų motinos Ednos Fry dienoraštis. Knygos pagrindas - ponios Fry žinutės Twitter portale. Apie ką pasakoja šis dienoraštis? Apie nelengvą gyvenimą su įžymybe? Oi ne... Ponia Edna net neįtaria, kuo iš tikrųjų užsiima jos vyras - ji įsivaizduoja, kad jis valo langus, o laisvalaikį leidžia gerdamas alų ir skaitydamas sporto skiltis vietiniame laikraštyje. Pati ponia Edna neapsiriboja vien tik žmonos ir mamos pareigomis - ji domisi literatūra, bando rašyti eiles ir, žinoma, aktyviai reiškiasi Twitter'yje. Mano kuklia nuomone, ponios Ednos Twitter žinutės yra žymiai smagesnės ir įdomesnės nei šis dienoraštis. Bandymas iš tų trumpų žinučių padaryti knygą man pasirodė nebaisiai vykęs. Šiaip jau knyga susiskaitė lengvai, bet kad labai patiko, nepasakyčiau. Vietomis buvo labai juokinga, vietomis nesupratau, iš ko reikėtų juoktis. Žodžiu, vidutiniška. Jei ką sudomino ponios Ednos gyvenimas, siūlau verčiau sekti ją per Twitter - Mrs Stephen Fry
A.S.Byatt "The Children's Book" (Vaiku knyga? Knyga vaikams?
). Tai knyga apie XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Angliją. Veiksmas prasideda, berods, 1884 m. ir baigiasi jau po Pirmojo pasaulinio karo. Pagrindiniai knygos veikėjai (o jų tikrai daug) - trys šeimos, viduriniosios klasės atstovai, išsilavinę, pasiturintys, liberalių pažiūrų, plačių interesų žmonės. Jų ir jų vaikų gyvenimo peripetijos sudaro knygos pagrindą, bet visos konkrečios istorijos ir epizodai pateikiami gerokai platesniam fone. Beveik tiek pat vietos, kaip ir veikėjų gyvenimams, skiriama įvairių to laikmečio aspektų apžvalgai. Beveik dokumentiniu stiliumi išsamiai pasakojama apie politinius, kultūrinius, ekonominius Anglijos visuomeninio gyvenimo pokyčius. Man gal net šiek tiek per daug pasirodė to "panoraminio" aspekto (nors labai įdomu buvo skaityti apie feministinį judėjimą - nei neįtariau, kad britų sufražetės užsiėmė ne tik propaganda, bet ir terorizmu ). Norėjosi daugiau laiko praleisti su knygos veikėjais, išsamiau ir giliau pažvelgti į jų gyvenimus, atidžiau juos pasekti, neapsiribojant vos keliais įvykiais kas kelis metus. Kita vertus, nebuvo pojūčio, kad rimtai kažko trūksta, kad kažkas neužbaigta - tiesiog vietomis norėjosi gilesnio ir kryptingesnio žvilgsnio į vieną ar kitą istoriją. Bet autorės užmanymas buvo, matyt, kitoks - parodyti plačią tuometinio gyvenimo panoramą. Ir jai pavyko. Rekomenduoju šią knygą Metus pabaigiau su Wilkie Collins "The Woman in White" (Moteris baltais rūbais). Skaičiau jau antrą (jei ne trečią) kartą. Ir vėl labai patiko. Puikus senovinis tradicinis detektyvas, suskaičiau su malonumu
QUOTE(Numenor @ 2012 01 04, 16:31)
2. "Neleisk man iseiti" kaip tik dabar skaitau, pirma skyriu (apie 100psl) perskaiciau, tai kol kas toookia nuobodybe (net pradejau galvoti, ar nelanke pats Ishiguro kokios boarding school (privacios mokyklos, kur mokiniai ir gyvena) Anglijoje, atrodo kaip butent tokios mokyklos mokinio prisiminimai, nors turbut tokiam ispudziui sukelti irgi rasytojo talento reikia
). Bet skaitosi lengvai, tai turbut skaitysiu ir toliau.o man ji labai patiko, tikras nuobodulio estetikos šedevras
)Dėl Barnes'o toks "varymas" ant premijos turbūt tam tikra savisauga, poza
obydnaj gi jam tiek metų to Bookerio negaut
QUOTE(marakeš @ 2012 01 02, 18:35)
Metų nusivylimai
Herta Muller
Herta Muller
O kuo nuvyle Muller? As jos dar neskaiciau, ir vis neapsisprendziu, reikia man, ar ne
QUOTE(Pajauta @ 2012 01 03, 00:22)
Jean-Claude Carriere ,Umberto Eco
Neskubėkite atsikratyti knygų
Neskubėkite atsikratyti knygų
Jau po Dolitles pernykscio atsiliepimo buvau susidomejusi sia knyga, o dabar visai likau suintriguota QUOTE(Gemma @ 2012 01 03, 12:51)
J.Heller 22-oji išlyga labai neįprastas romanas apie karą.
Labai sudominai
"Catch 22" - viena is tu knygu, kurias lyg ir priklauso buti perskaicius issilavinusiam zmogui, bet as jau susitaikiau su mintim, kad tai bus ir liks tiesiog dar viena spraga mano literaturiniam issilavinime Nu bet dabar galvoju, kad gal dar paskaitysiu QUOTE(Helianta @ 2012 01 04, 13:20)
Ir, žinoma, iškart matyti, kad skaitom daugiau nei rašom atsiliepimų apie perskaitytas knygas (aš pati irgi ne visas perskaitytas knygas aprašau)
Tai siūlau metų pasižadėjimu visoms paskelbti: "Dažniau dalinkimės įspūdžiais apie perskaitytas knygas"
Tai siūlau metų pasižadėjimu visoms paskelbti: "Dažniau dalinkimės įspūdžiais apie perskaitytas knygas"
Labai pritariu
Atsiliepimu musu temoje tikrai zenkliai sumazejo, ir butu smagu, jei siemet ju vel padaugetu QUOTE(Numenor @ 2012 01 04, 15:02)
Tai dabar labai bijosiu, kad ims ir nepatiks Lengvai skaitosi, su jumoru, skaiciau, kai dar tik pradejau "atrasti" Anglija, ir Rummidge teko pagyventi, tai man labai tiko. Kiek zinau, ir filmai buvo pastatyti, jau nepamenu, ar kino, ar TV, bet nesu ju maciusi.
Lengvai skaitosi, su jumoru, skaiciau, kai dar tik pradejau "atrasti" Anglija, ir Rummidge teko pagyventi, tai man labai tiko. Kiek zinau, ir filmai buvo pastatyti, jau nepamenu, ar kino, ar TV, bet nesu ju maciusi.Zinok, paskaitinejau pradzia truputi traukinyje pakeliui i namus, tai visai patiko
Tik juokiausi pati is saves, nes nepaisant visu stimulu, niekad taip ir nepasidomejau Lodge, todel neturejau supratimo, apie ka tos knygos, ir labai nustebau, kad tai satyra O del Rummidge tai geda prisipazinti, bet maniau, kad cia isgalvotas pavadinimas, nes labai jau komiskai skamba...
QUOTE(Numenor @ 2012 01 04, 15:31)
1. Oi, kaip gaila, kazkada taaip patiko. Nuo to laiko noriu aplankyti Islandija (net nezinau, tokios aosciacijos, juk knygoje Islandijos nera, jei gerai prisimenciau).
2. "Neleisk man iseiti" kaip tik dabar skaitau, pirma skyriu (apie 100psl) perskaiciau, tai kol kas toookia nuobodybe
2. "Neleisk man iseiti" kaip tik dabar skaitau, pirma skyriu (apie 100psl) perskaiciau, tai kol kas toookia nuobodybe
1. "Smila..." man irgi labai labai patiko. Dukart skaiciau, su dideliu tarpu, ir abukart suzavejo.
2. Tai juk nuobodybe - kaip ir Ishiguro stiliaus atributas, argi ne?
Na gal sitoje knygoje daugiau to letumo, perdeto detalumo, nykumos ir tustumos. Man ji is pradziu labai sunkiai ir letai skaitesi, butent del tos nuobodybes. Bet pamazu itrauke ir labai labai patiko. Mano galva, labai vykusi, gili ir subtili parabole apie kitokius, nuo visuomenes atskirtus zmones. Apie ju vienisuma, priverstini susitaikyma su likimu. Ir apie likusios visuomenes, "tokiu, kaip visi", sugebejima ramiai ir patogiai gyventi nepastebint tu atskirtu ir kitokiu.Ai, bet as siaip jau gal ir neobjektyvi, nes Ishiguro myliu ir skaitau jo viska is eiles
QUOTE(Numenor @ 2012 01 04, 15:02)
Sia irgi "po egle radau", tai smagu, kad tau patiko, nes as kazkaip taip kreivai ir truputi nedekingai i sia dovana paziurejau Net nezinau, kodel. Skaitysiu.
Net nezinau, kodel. Skaitysiu.Na, man patiko. O užrodė tai tuirbūt Luiziana jau senokai ją. Jei patinka detektyvai, su šiek tiek istorinio romano priemaiša, bet kartu ir apie dabartį, tai patiks
Apskritai yra visko toje knygoje
Sveikos,
Ishiguro nuobodybė man irgi su tikslu pasirodė, nors gal ir kitokiu.. na, padarė įspūdį didelį.
Dėlioju tą metinę ataskaitą, nieko ypatingo Perskaičiau apie 30 knygų.
Metų knyga: L. Ulickaja "Danielis Štainas, vertėjas".
Metų atradimas: F. Skarderud "Nerimas. Klajonės po modernųjį aš".
Metų iššūkis: L. Durell "Džastina".
Kitos nuostabios:
H. Wassmo "Šimto metų istorija"
M. Pavič "Chazarų žodynas"
S. Nadolny "Atrastas lėtumas"
K. Ishiguro "Dienos likučiai"
Metų nusivylimas
J.C. Acre "Klajoklė Gojos dvasia".
Ishiguro nuobodybė man irgi su tikslu pasirodė, nors gal ir kitokiu.. na, padarė įspūdį didelį.
Dėlioju tą metinę ataskaitą, nieko ypatingo
Perskaičiau apie 30 knygų.Metų knyga: L. Ulickaja "Danielis Štainas, vertėjas".
Metų atradimas: F. Skarderud "Nerimas. Klajonės po modernųjį aš".
Metų iššūkis: L. Durell "Džastina".
Kitos nuostabios:
H. Wassmo "Šimto metų istorija"
M. Pavič "Chazarų žodynas"
S. Nadolny "Atrastas lėtumas"
K. Ishiguro "Dienos likučiai"
Metų nusivylimas
J.C. Acre "Klajoklė Gojos dvasia".
