Knygų skaitytojų klubas, 79 tema

Uch, žiūriu, "ganau" akis ir baltai pavydžiu. Ypač tų, rašytojiškų skirtukų.
Papildyta:
Turiu šiokių tokių žinių apie Baltų lankų leidyklos programą knygų mugėje.

Iš lietuvių autorių Vilniaus knygų mugėje dalyvaus:
Undinė Radzevičiūtė su knyga "Baden Badeno nebus",
vyks susitikimas su Kristina Sabaliauskaite,
Agnė Narušytė su knyga "Lietuvos fotografija",
Mečys Laurinkus pristatys knygą "Elektra" ,
Palmira Galkontaitė pristatys knygą "Atleisk. Pasmerkta populiarumui",
Remigijus Karpuška kalbės apie paukščių stebėjimą ,
Ainė Ramonaitė su Jūratė Kavaliauskaite pristatys knygą apie Sąjūdį
ir autorių kolektyvas pristatys "Vilniaus architektūros gidą".

o taip pat mūsų stende galėsite sutikti A. Užkalnį.

Na antrojoje knygoje mini ta byla tirta "Miskuose" ir veikia ta pati Kessi Medoks. Robo jau nebera, apie ji tik uzsimenama. Antroje knygoje ji dirba ne savo vardu vadovaujama Frenko. "Miskuose" uzsimenama kelis kartus, kad taip ji dirbo ir anksciau. Trecia knyga rasoma to Frenko vardu. Zodziu, man kol kas neaisku, kodel serija pavadinta Robo ir Kessi vardu. Bet vis tiek noriu trecios knygos, nes pirmos dvi patiko. Ir net nezinau, kuri labiau. Tu antros dar neskaitei?

Didelis dėkui Heliantai, už oskarų vakarą
Kadangi, esu paminėta tarp aktyvių narių, tai pasižadu ri toliau tokia likti ir rašyti atsiliepimus apie kiekvieną perskaitytą knygą

Kaip gražiai pasakyta. Ir taikliai.

Sveikinu visas laureates. Jūs tikrai vertos Aš pažadu vėl rašyti atsiliepimus, nors vienu metu mąsčiau, kad gal ir nebereikia...

Šiek tiek apie kitus laureatus
Aš vargstu su O. Pamuko ,,Nekaltybės muziejumi". Jei turėčiau daugiau laiko skaityti, griebčiau kokį detektyvą ir leisčiau tam nelaimingam įsimylėjėliui pailsėti. Bet po keliolika puslapių prieš miegą visai nieko: stilius neblogas, jokių abra-kadabra, užmigdo skaniai. Bet jėzau... , ar reikia tiek tą patį per tą patį... Iš viso nesuprantu, kas su tais Nobelio laureatais pasidarė. V. Llosa ,, Bjaurios mergiotės išdaigos", Pamuko muziejus - mazohistinė meilė ir daugiau nieko. Na, Llosos knygos anotacijoje prirašyta, kad ,,įsilieja pusė šimtmečio pasaulinės istorijos", bet nei pagrindinis herojus, nei juolab aš to labai ir nepastebėjom. Nepastebi ir Pamuko veikėjas, kas dedasi Stambulo gatvėse. Tikiuosi, suprantat, kad aš čia ironizuoju ir primityvinu, bet, kaip rusai sako, kiekviename juoke yra dalis tiesos. Kita vertus, man tos knygos visai patinka, ypač Llosa, kuri yra dinamiškesnė, bet man taip senoviškai norisi kažkokios gilesnės idėjos... Rašydama susimąsčiau, juk dabar Nobelio premijas skiria už kūrybą, o ne už atskiras knygas? Jei reikėtų išrinkti tokią knygą, tai pirmiausiai lenda į galvą Č. Aitmatovo seniai ir ne kartą skaityta ,,Ilga kaip šimtmečiai diena". Joje prigrūsta daugybė idėjų, žanrų, stilių, bet viskas taip gražiai surišta į vieną mazgą, kad skaitydama galvojau, jog ta knyga turėtų nuskinti visus laurus. Atrodo, nenuskynė, o kitos toli gražu nebuvo tokios geros. Gal, sakau, ir Nobelio premijos supanašėjo su grožio konkursais... Atsiet, politika?
Čia tokie primaišyti pamįslijimai, gal ir ne į temą.

Įdomu labai, kodėl?
Nes aš tai kiekvieną skaitau, ir labai įdėmiai. Net ir tų knygų, kurių žinau, kad tikrai neskaitysiu.
Ir va dar pykstu labai ant tų kuruos, daug skaito ir nieko nerašo įvesiu bausmę kokią greit Dolitle, ar girdi?

Taip! Bausi gaudos taškų!
Papildyta:
P.s.
Ai , pamačiau, ką parašiau, bet netaisysiu, gal kam nors bus juokinga.

Atsimenu, kaip man patiko pati pradžia, bet vėliau... ten kažkur apie vidurį ir link galo... taaaaip ištęsta. Nors gal autorius specialiai norėjo tiek vilkinti, kad pabrėžtų, įrėžtų skaitytojams tą daiktiškumą, jo svarbą. Prisimenu, atidaviau knygą bibliotekininkei, šalia vyras stovėjo, paklausė manęs, tai kaip ta knyga, sakau, viskas būtų gerai, bet, manau, tą patį būtų buvę galima papasakoti ir glausčiau. Jis su manimi sutiko Tai, manau, čia tokių nuomonių ne tiek ir mažai

ne kol kas neskaiciau. elektronini varianta antros knygos turiu, bet kazkaip dar eile jai neatejo

Jau įsivaizduoju Turbūt ilgai nesiryšiu šitos knygos imt iš lentynos skaityt..
O dėl tų laureatų turbūt yra ir politinis niuansas, nors šiaip Pamukas man visai patiko...Gal šiek tiek užsiciklino su laiku-kaip ir daugelis rodos pačių puikiausių autorių.. Man čia iškart vėl mano nelaimingas Murakamis minty iškilo...Vis tas pats per tą patį, kol vieną kart skaitytojui ima ir atsibosta...

nebutinai atsibosta man norisi dar ir dar

Pirmiausia sveikinu visas nominantes
Pavėluota ataskaita, bet....
Deja, neįvykdžiau kažkelintais - ten metais sau duoto pažado – registruoti perskaitytas knygas, todėl dabar surašysiu tas, kurias geriausiai įsiminiau. Ir dar gaila, kad grožinės literatūros 2011 - taisiais perskaičiau tikrai nedaug. Užsienio geriausių kategorijoje išskyriau bent tris knygas.
Jas surašau skaitymo tvarka:
1. J.M.Coetzee „Elizabeth Costello“ – už skaidrų tekstą ir gilias mintis, kitaip tariant, už genialų paprastumą. Ir dar už man artimų vegetarizmo idėjų platinimą.
2. L. Ulickaja „Vertėjas. Danielis Štainas“ - ir vėl, regis, už tą patį genialumą ir paprastumą.
3. Labai laukta ir pateisinusi lūkesčius Fernando Pessoa poezijos rinktinė.
Lietuvių autorių nominacijoje:
1. Į metų netikėčiausios titulą pretenduoja A. Jakučiūno romanas „Tėvynė“. Nežinau, ar ši knyga kvaila, ar geniali, bet faktas, jog tai aukštos kokybės literatūra. Jei V. Papievio „Eiti“ lyrinis (o gal delyrinis ) herojus pasaulį matuoja kojomis, tai A. Jakučiūno stebėtojo, o gal greičiau savistabos „specialisto“ veiklos erdvė – lova ir kambarys, nors jis visa savastimi veržiasi į lauką.
2. Antrą vietą skiriu S. Poisson ir M. Poisson laiškų romanui „Šabaš“. Už išties raganišką erdvę ir intelektualumą (bet ne tuščią intelektualizavimą). Vis dažniau rašytojų kūriniuose atgyja epistoliarinis žanras, beveik suvisai nebevartojamas kasdieniame pasaulyje. Matyt, veikia energijos tvermės dėsnis: niekas šiame pasaulyje neišnyksta arba, kaip rašė poetas M. Burokas savo nepamirštamose literatūrinės apžvalgos kronikose, atgyja visai kita forma.
3. Metų poezijos laurų vainikėlius skiriu I. Butkutės debiutinei rinktinei „Karavanų lopšinės“ ir M. Burokui už „Išmokau nebūti“.
Kitos patikusios:
1. Roman Gary „Dangaus Šaknys“ - už humanizmą , šilumą ir ironiją. Ir apkritai už tai, kad gyveno ir rašė.
2. Kader Abdolah „Mečetės namai“ – už gebėjimą parodyti griaunamą ideologijų poveikį.
3. Aravindas Adiga „Baltasis tigras“ – na, nežinau, tiesiog kaip stiprų emocinį užtaisą turinti knyga.

Na, tai tiek. Gal buvo dar kokių nors skaitinių, bet jei juos pamiršau, vadinasi, įspūdis buvo išskydęs ir silpnas.

O man "Gestai" patiko. Irgi subjektyviai. Galbūt dėl to, kad labai ilgai skaičiau: visą mėnesį po nedidelę pastraipą, kol galiausiai taip susigyvenau su niurgzliu ir kt. veikėjais, jog, kai knyga pagaliau pasibaigė, pasijutau taip, lyg būčiau praradusi artimą giminaitį, gal brolį. Dabar tą spragą, o gal net ir tuštumą, bandysiu užpildyti skaitydama M. Šiskino Laiškų knygą.