Nevezu vaiku i laidotuves
QUOTE(pupune @ 2012 12 27, 01:05)
Ir kodėl gi?
Mirtis ir laidotuvės yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis.
Anksčiau laidotuvėse dalyvaudavo visa giminė ir aišku su vaikais. Dabar kažkaip manoma, kad jų vestis nereikia. Paskui mes stebimės kokie vaikai žiaurūs, nemoka atjausti, suprasti, nesuvokia liūdėsio, skausmo, nemoka paguosti. Todėl, kad to realiai nemato, nesupranta gyvenimo trapumo. Nu mirė kokios tetos vyras, na ir kas, mirė tai mirė. Jokių emocijų gi tam nėra ,kai realiai nemato. Manau, vaikas turi matyti ir kito skausmą, nesvarbu kaip išreikštą, ir suvokti kas yra tas skausmas. Kitas dalykas, nematę laidotuvių, kai prireikia savo artimus laidoti, jau ne vaikai, bet jauni žmonės, net nesuvokia kaip tas laidotuves organizuoti, ką daryti, kaip elgtis, visiškai nieko neišmano. Pasimetę sėdi. Gerai, jei yra giminaičiai kokie padeda, o kitaip tai tragedija.
Papildyta:
QUOTE(Sunute @ 2012 08 21, 10:19)
Vaikams kyla daug klausimų. Priklausomai nuo mūsų reakcijos jis juos užduos arba ne (vaikai gerai jaučia, kad geriau neklausti). Jei į klausimus galėsite atsakyti ramiai, giliai, nesumenkinant situacijos ir jos nesureikšminant, vaikas išsmoks iš jūsų priimti mirties neišvengiamumą ir ras ramų savo santykį su ta žinia.
Kuo daugiau slėpsite mirtį, tuo baisesnė ji atrodys vėliau, nes nebus patirties ir atsakymų į iškylančius klausimus (jie iškyla ir nedalyvaujant laidotuvėse
).
Nuo 4-5 metų žmogučiai pradeda "įsikirsti" į tarpasmeninius santykius, pradeda mokytis suprasti, užjausti, bet mirties suprasti ir suvokti dar negali ( t.y. supranta, kad išėjo kažkur...). Mirtį įsisąmoninti pradeda septynmečiai žmogučiai. Jų supratimas ir baimės/nebaimės taip pat priklauso nuo jau turimos patirties, susidūrimo su netektimis ir artimųjų reakcojos į tai.
Galima vaikus saugoti nuo mirties pažinimo, smurto pažinimo, nuogybės pažinimo ir t.t., bet ar išsaugosit ? Gal nuo kažko ir pavyks (gal net nevisaverčio gyvenimo kaina), bet vat nuo mirties niekam išsaugoti dar nepavyko...
Kuo daugiau slėpsite mirtį, tuo baisesnė ji atrodys vėliau, nes nebus patirties ir atsakymų į iškylančius klausimus (jie iškyla ir nedalyvaujant laidotuvėse
). Nuo 4-5 metų žmogučiai pradeda "įsikirsti" į tarpasmeninius santykius, pradeda mokytis suprasti, užjausti, bet mirties suprasti ir suvokti dar negali ( t.y. supranta, kad išėjo kažkur...). Mirtį įsisąmoninti pradeda septynmečiai žmogučiai. Jų supratimas ir baimės/nebaimės taip pat priklauso nuo jau turimos patirties, susidūrimo su netektimis ir artimųjų reakcojos į tai.
Galima vaikus saugoti nuo mirties pažinimo, smurto pažinimo, nuogybės pažinimo ir t.t., bet ar išsaugosit
? Gal nuo kažko ir pavyks (gal net nevisaverčio gyvenimo kaina), bet vat nuo mirties niekam išsaugoti dar nepavyko...Viskam pritariu.
Aš savo vaikutį vežiausi į laidotuves. Bijojau aišku visko, bet paskui pagalvojau, kad labai gerai padariau, nes manęs klausinėjo tokių juokingų klausimų ir jeigu būtų miręs man labai artimas žmogus, nesugebėčiau atsakyti į klausimus tokius: pvz. "Kodėl visi verkia, juk Jėzus prikels ją, kai antrą kartą ateis?", "O jeigu aš ją pakutenčiau, gal ji atsikeltų?", "O kodėl ji ant stalo guli?"... Visi klausimai atsakyti dabar.
Nuvežiau visą savo trijulę atsisveikinti su prosenele. Tame nieko nemačiau blogo, tai mūsų gyvenimo dalis. Vaikai labai ramiai reagavo.
Mano 6-metė dalyvavo prosenelio laidotuvėse. Paaiškinom prieš tai. Labai ramiai reagavo, nebijojo visiškai. Dieduką pažinojo, nebuvo baisu matyti jį paruoštą paskutinei kelionei.
Nei pati nedalyvauju ir vaiku nevezu, man dabartines laidotuviu apeigos nepriimtinos.
PAti dalyvavau mociutes laidotuves, kai buvo 5 m nelabai ka supratau, nemanau, kad man kazkaip naudinga buvo, baisus vaizdas buvo.
Nors su vaikais kalbam apie mirti, kas tada vyksta su zmogumi ir t.t. pagal ju amziu ir suvokima.
Papildyta:
Manau, kiekvienam savu metu ateina metas ,kai kazkas artimas mirsta ir to skausmo uztenka pakankamai,o vien ziurint to skausmo nepajusi. KAip sakoma svetimo skausmo nebuna. KAd pamatys laidotives ismoks paguosti? O taip ismokinti neimanoma tik rodant lavona ir aplink alpejancius artimuosius?
Mylimi ir mylintys vaikai visada mokes atjausti artima, paguosti, tam nebutina rodyti svetimu zmoniu skausmo israiskas, nevisada labai geras.
As seniau esu dalyvavusi ne vienose laidotuvese, bet deja, kai mire pacios tetis va taip ir sedejau pasimetus, toks smugis buvo, kad net mastyti aiksiai nejo ir tada praverte profesionalu paslaugos, nemanau, kad tai susije su kazkokia patirtim, paprasciausiai patiems artimiausiems zmonems didziausias sokas buna, tokiam dalykui nepasiruosi.
PAti dalyvavau mociutes laidotuves, kai buvo 5 m nelabai ka supratau, nemanau, kad man kazkaip naudinga buvo, baisus vaizdas buvo.
Nors su vaikais kalbam apie mirti, kas tada vyksta su zmogumi ir t.t. pagal ju amziu ir suvokima.
Papildyta:
QUOTE(Aimeja @ 2012 12 27, 12:21)
Ir kodėl gi?
Mirtis ir laidotuvės yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis.
Anksčiau laidotuvėse dalyvaudavo visa giminė ir aišku su vaikais. Dabar kažkaip manoma, kad jų vestis nereikia. Paskui mes stebimės kokie vaikai žiaurūs, nemoka atjausti, suprasti, nesuvokia liūdėsio, skausmo, nemoka paguosti. Todėl, kad to realiai nemato, nesupranta gyvenimo trapumo. Nu mirė kokios tetos vyras, na ir kas, mirė tai mirė. Jokių emocijų gi tam nėra ,kai realiai nemato. Manau, vaikas turi matyti ir kito skausmą, nesvarbu kaip išreikštą, ir suvokti kas yra tas skausmas. Kitas dalykas, nematę laidotuvių, kai prireikia savo artimus laidoti, jau ne vaikai, bet jauni žmonės, net nesuvokia kaip tas laidotuves organizuoti, ką daryti, kaip elgtis, visiškai nieko neišmano. Pasimetę sėdi. Gerai, jei yra giminaičiai kokie padeda, o kitaip tai tragedija.
Mirtis ir laidotuvės yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis.
Anksčiau laidotuvėse dalyvaudavo visa giminė ir aišku su vaikais. Dabar kažkaip manoma, kad jų vestis nereikia. Paskui mes stebimės kokie vaikai žiaurūs, nemoka atjausti, suprasti, nesuvokia liūdėsio, skausmo, nemoka paguosti. Todėl, kad to realiai nemato, nesupranta gyvenimo trapumo. Nu mirė kokios tetos vyras, na ir kas, mirė tai mirė. Jokių emocijų gi tam nėra ,kai realiai nemato. Manau, vaikas turi matyti ir kito skausmą, nesvarbu kaip išreikštą, ir suvokti kas yra tas skausmas. Kitas dalykas, nematę laidotuvių, kai prireikia savo artimus laidoti, jau ne vaikai, bet jauni žmonės, net nesuvokia kaip tas laidotuves organizuoti, ką daryti, kaip elgtis, visiškai nieko neišmano. Pasimetę sėdi. Gerai, jei yra giminaičiai kokie padeda, o kitaip tai tragedija.
Manau, kiekvienam savu metu ateina metas ,kai kazkas artimas mirsta ir to skausmo uztenka pakankamai,o vien ziurint to skausmo nepajusi. KAip sakoma svetimo skausmo nebuna. KAd pamatys laidotives ismoks paguosti? O taip ismokinti neimanoma tik rodant lavona ir aplink alpejancius artimuosius?
Mylimi ir mylintys vaikai visada mokes atjausti artima, paguosti, tam nebutina rodyti svetimu zmoniu skausmo israiskas, nevisada labai geras.
As seniau esu dalyvavusi ne vienose laidotuvese, bet deja, kai mire pacios tetis va taip ir sedejau pasimetus, toks smugis buvo, kad net mastyti aiksiai nejo ir tada praverte profesionalu paslaugos, nemanau, kad tai susije su kazkokia patirtim, paprasciausiai patiems artimiausiems zmonems didziausias sokas buna, tokiam dalykui nepasiruosi.
Paskaičiau. Jūs vis kalbate apie poveikį vaikams. O juk pirmiausia reikia pagalvoti apie tuos, kurie gedi... Iki šiol prisimenu vienas laidotuves, kai giminaičiai atsivežė mažus vaikus, na ir tie davėsi... Iš šarvojimo salės padarė žaidimų aikštele, spiegavo, lakstė ir nesamonių klausinėjo.... O tėvai vis tildė ir tildė. Bet vaikai yra vaikai, kol galų gale kažkas neapsikentęs išvarė lauk visą tą šeimyna.
Manau vaikus galima vestis tuomet, kai jie jau supranta kas kaip ir gali ramiai ir tyliai pabūti...
Manau vaikus galima vestis tuomet, kai jie jau supranta kas kaip ir gali ramiai ir tyliai pabūti...
QUOTE(KameHame @ 2012 12 29, 22:22)
Paskaičiau. Jūs vis kalbate apie poveikį vaikams. O juk pirmiausia reikia pagalvoti apie tuos, kurie gedi... Iki šiol prisimenu vienas laidotuves, kai giminaičiai atsivežė mažus vaikus, na ir tie davėsi... Iš šarvojimo salės padarė žaidimų aikštele, spiegavo, lakstė ir nesamonių klausinėjo.... O tėvai vis tildė ir tildė. Bet vaikai yra vaikai, kol galų gale kažkas neapsikentęs išvarė lauk visą tą šeimyna.
Manau vaikus galima vestis tuomet, kai jie jau supranta kas kaip ir gali ramiai ir tyliai pabūti...
Manau vaikus galima vestis tuomet, kai jie jau supranta kas kaip ir gali ramiai ir tyliai pabūti...
Čia visiškai kita - ne laidotuvių problema. Tėvai nemoka susitarti su savo vaikais. Tuomet netinkamai jie elgiasi dažnoje situacijoje. Ne tik laidotuvėse.
Ramiai žaidžiantys vaikai šalia esančioje patalpoje ar lauke net laidotuvėse niekam netrukdo.
Tradicinėse laidotuvėse taip pat liūdėjimas, gedėjimas buvo tik epizidinis ir artmųjų į šoką neįvarydavo, nes veikdavo artimo sociumo veiksmų visuma. Dabar tai atiduota paslaugų įmonėms, kurios labai neblogai pasinaudoja tokia artimųjų šoko būsena.
Nepatogumų ir išgyvenimo vengimas veda itn "moderniųir patogių" laidotuvių link
jei tai artimi zmones manau tie vaikai nieko blogo nepadarys, bet jei 9 vanduo nuo kisieliaus geriau lai neina. kam tos neigiamos emocijos????
QUOTE(Freke @ 2012 12 31, 12:03)
jei tai artimi zmones manau tie vaikai nieko blogo nepadarys, bet jei 9 vanduo nuo kisieliaus geriau lai neina. kam tos neigiamos emocijos????
nei mano nei pusseserių vaikai netrukdė niekam, netgi visiems kėlė šypseną- nes jie tęsia mirusios giminę.
QUOTE(ada21lt @ 2012 12 29, 20:55)
Nei pati nedalyvauju ir vaiku nevezu, man dabartines laidotuviu apeigos nepriimtinos.
Ir kuo jos nepriimtinos?
Dabartinės? O ankstesnės priimtinos buvo? Kokios konkrečiai, nes šiaip tai nelabai jau jos ir pasikeitę
QUOTE(Aimeja @ 2013 01 02, 11:19)
Ir kuo jos nepriimtinos?
Dabartinės? O ankstesnės priimtinos buvo? Kokios konkrečiai, nes šiaip tai nelabai jau jos ir pasikeitę
Dabartinės? O ankstesnės priimtinos buvo? Kokios konkrečiai, nes šiaip tai nelabai jau jos ir pasikeitę
ai, man tai tokie "išmąstymai" primena kai kurių supermamyčių sliekų ieškojimą subinėj ir tiek
Laidotuvės yra laidotuvės - kokios jos, nusprendžia artimieji. O tu tiesiog atvažiuoji atsisveikint su tuo žmogum.
