Ar dalyvauti laidotuvėse kartu su vaikais?

#241
QUOTE(golemas @ 2012 07 30, 18:45)
Man visada gaila vaiku, priverstu dalyvauti laidotuvese. Gaila, kad laidotuves pas mus yra artimuju kankinimas ir virkdymas. Tikrosios asaros rieda vienumoje, o kai ten pradeda visokie virkdytojai kriokint gimine - kosmaras kazkoks. Jokios prasmes tame neizvelgiu, o juo labiau nematau reikalo to rodyt vaikams...

drinks_cheers.gif
Atsakyti
#242
QUOTE(Bekasė @ 2012 07 31, 12:15)
tai, kad atvirksciai - visa laidotuviu ceremonija yra skirta gyvuju atsisveikinimui su mirusiuoju. Ne del velionio visa tai yra, o tik del taves paties ir likusiu kitu gyvuju palaikymo (kaip kad ir pavyzdys, kad daugelis isivaizduoja, kad dalyvavimas laidotuves yra vienintelis atsisveikinimo budas, kad nedalyvave negali paleisti to zmogaus, nenori tiketi, kad jisai mire) - na aisku negalima atmesti fakto, kad kai kuriems tai yra del aplinkiniu ir ka zmones pasakys fakto.
as sakyciau, kad ne tik tevu, bet apskritai zmoniu reakcijos. Ir jeigu savo elgesi gali kontroliuoti, tai aplinkiniu toli grazu.

Siaip sakyciau, kad jeigu yra galimybe, tai vaikams tikrai nereiketu to demonstruoti. Galima kad ir po visu ceremoniju nuvaziuoti i kapines ir atsiveikinti.

Butent. Dar nuo regiono priklauso, pvz zemaitijoje tokie ziaurus karsta isnesant virkavimai vyksta, kad net man suaugusiam kraupu. Uzuojauta pareikst, artimuosius palaikyt galima (ir reikia) ne tik laidojimo momentu. O atsisveikint su velioniu galima tiesiog prie kapo nueinant. O laidojimas - siaip, proga giminei susirinkt i viena vieta...
Atsakyti
#243
QUOTE(golemas @ 2012 07 31, 17:36)
Butent. Dar nuo regiono priklauso, pvz zemaitijoje tokie ziaurus karsta isnesant virkavimai vyksta, kad net man suaugusiam kraupu. Uzuojauta pareikst, artimuosius palaikyt galima (ir reikia) ne tik laidojimo momentu. O atsisveikint su velioniu galima tiesiog prie kapo nueinant. O laidojimas - siaip, proga giminei susirinkt i viena vieta...

iš vaikystės atsimenu kalnų giedojimą ir antifoninį triūbų gausmą. Vieni giliausių ir nuostabiausių įspūdžių - laidotuvės Žemaitijoje
Atsakyti
#244
QUOTE(golemas @ 2012 07 30, 18:45)
Man visada gaila vaiku, priverstu dalyvauti laidotuvese. Gaila, kad laidotuves pas mus yra artimuju kankinimas ir virkdymas. Tikrosios asaros rieda vienumoje, o kai ten pradeda visokie virkdytojai kriokint gimine - kosmaras kazkoks. Jokios prasmes tame neizvelgiu, o juo labiau nematau reikalo to rodyt vaikams...


drinks_cheers.gif

Prieš gerą mėnesį mirė vyro močiutė, kadangi mes buvom išvykę, o vaikas atostogavo pas vyro mamą tuo metu, tai anoji vaiką nusivedė į šermenis, kai sužinojau baisiausiai susinervinau, bet kai nuvažiavom į laidotuves pamačiau, kad jam tai visiškai neįdomu ir jis užsiima savo reikalais. Tada kažkaip ir ramiau pasidarė, nes jis nesuprato kas vyksta, didžiąją laiko dalį prabuvo lauke ar poilsio kambaryje. O be to jis su ta promočiute beveik nebendravo, nes ji beveik tiek laiko kiek jis gimęs praleido ligoninėse.
Bet artėja kita situacija, dėl kurios net nežinau kaip reikės pasielgti - gydytojai pranešė, kad liko visiškai nedaug mano močiutei, ji labai serga, o vaikas ją labai myli, ir yra labai prisirišęs prie jos... Ar kai jau reikės vestis vaiką į laidotuves ar galvoti kur paliksime, nes mums su vyru reikės ten būti visą laiką. Iš vienos pusės, tai vaikas turi teisę atsisveikinti su mylimu giminaičiu, bet iš kitos - ar jam reikia visa tai matyti ir tame dalyvauti? g.gif
Atsakyti
#245
Kai buvau vaikas, mane tėvai veždavosi į laidotuves ir man tai nepaliko neigiamų emocijų.Bet savo vaiko į laidotuves nevežčiau. schmoll.gif
Atsakyti
#246
vaikas vaikui ir laidotuves laidotuvems nelygu... pvz i laidotuviu Misias tai jei vaikas gales jas ramiai atbuti, tai kodel gi ne. taip pat su laidotuviu pietumis. o i sermenis, tai reikia ziuret kiekviena vaika individualiai. pvz kai mane vaika veze i seneliu broliu/seseru sermenis, nu tai as su tais zmonem nejauciau jokio rysio... ir ziuret i ju kunus karste man visai nesinorejo...
Atsakyti
#247
QUOTE(jauna mamytė @ 2012 08 19, 16:38)
drinks_cheers.gif

Prieš gerą mėnesį mirė vyro močiutė, kadangi mes buvom išvykę, o vaikas atostogavo pas vyro mamą tuo metu, tai anoji vaiką nusivedė į šermenis, kai sužinojau baisiausiai susinervinau, bet kai nuvažiavom į laidotuves pamačiau, kad jam tai visiškai neįdomu ir jis užsiima savo reikalais. Tada kažkaip ir ramiau pasidarė, nes jis nesuprato kas vyksta, didžiąją laiko dalį prabuvo lauke ar poilsio kambaryje. O be to jis su ta promočiute beveik nebendravo, nes ji beveik tiek laiko kiek jis gimęs praleido ligoninėse.
Bet artėja kita situacija, dėl kurios net nežinau kaip reikės pasielgti - gydytojai pranešė, kad liko visiškai nedaug mano močiutei, ji labai serga, o vaikas ją labai myli, ir yra labai prisirišęs prie jos... Ar kai jau reikės vestis vaiką į laidotuves ar galvoti kur paliksime, nes mums su vyru reikės ten būti visą laiką. Iš vienos pusės, tai vaikas turi teisę atsisveikinti su mylimu giminaičiu, bet iš kitos - ar jam reikia visa tai matyti ir tame dalyvauti?  g.gif

tai paaiskinsit vaikuciui kad mociute mire ,ir paklausit ar nori jis su ja atsisveikinti,tada nuspresit ka daryti
praejusia savaite mire nuostabi kaimyne ,mano sunelis labai ja gerbe ,ji labai mylejo vaikus,tai jis is karto pasake kad nores eiti atsisveikinti,tai nupirkau geliu ir nuejom atsisveikinti ,sutarem taip ,kad kai jis nores tada iseina is sales ,nuejom kai iki islydejimo buvo like 3 valandos,nenorejau kad matytu vaiku ir anuku skausmo islydint,pabuvom valanda laiko ir jis liko laimingas kad galejo atsisveikinti su jam mielu zmogum blush2.gif
Atsakyti
#248
Vaikams kyla daug klausimų. Priklausomai nuo mūsų reakcijos jis juos užduos arba ne (vaikai gerai jaučia, kad geriau neklausti). Jei į klausimus galėsite atsakyti ramiai, giliai, nesumenkinant situacijos ir jos nesureikšminant, vaikas išsmoks iš jūsų priimti mirties neišvengiamumą ir ras ramų savo santykį su ta žinia.

Kuo daugiau slėpsite mirtį, tuo baisesnė ji atrodys vėliau, nes nebus patirties ir atsakymų į iškylančius klausimus (jie iškyla ir nedalyvaujant laidotuvėse smile.gif ).
Nuo 4-5 metų žmogučiai pradeda "įsikirsti" į tarpasmeninius santykius, pradeda mokytis suprasti, užjausti, bet mirties suprasti ir suvokti dar negali ( t.y. supranta, kad išėjo kažkur...). Mirtį įsisąmoninti pradeda septynmečiai žmogučiai. Jų supratimas ir baimės/nebaimės taip pat priklauso nuo jau turimos patirties, susidūrimo su netektimis ir artimųjų reakcojos į tai.

Galima vaikus saugoti nuo mirties pažinimo, smurto pažinimo, nuogybės pažinimo ir t.t., bet ar išsaugosit smile.gif ? Gal nuo kažko ir pavyks (gal net nevisaverčio gyvenimo kaina), bet vat nuo mirties niekam išsaugoti dar nepavyko...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 21 rugpjūčio 2012 - 09:20
#249
nevedziau, manau dar buvo per mazi suvoti visa ta rimtuma, is dalies gal apsaugoti norejau kazkiek ax.gif
Atsakyti
#250
QUOTE(nulepausis1 @ 2012 08 21, 16:19)
nevedziau, manau dar buvo per mazi suvoti visa ta rimtuma, is dalies gal apsaugoti norejau kazkiek ax.gif

Daugelį rimtų dalykų vaikai pamato iki juos suvokia. Jei iš karto suvoktų viską , ką mato, tikriausiai išprotėtų smile.gif
Atsakyti
#251
Mano beveik keturių metukų dukra dalyvavo mano močiutės laidotuvėse. Trumpai pabuvo prie karsto, į kapines taip pat vedėmės. Po kokio mėnesio ji manęs klausia, kada važiuosim pas mažąją močiutę. Sakau, kad nebėra mažosios močiutės, juk mirė. O dukrytė sako, taigi yra, guli žemėje užkasta kaip lobis. Ir dabar mielai eina kartu ''lobio'' aplankyti, tik gaila, kad retai ten galim nuvažiuoti.
Atsakyti
#252
Manau, jei yra galimybė, nereikia ten vaiko vežti schmoll.gif
Atsakyti