Kai vyras uždirba mažiau, gerokai

#313
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 06 20, 07:46)
net prie jūros su tėvais nebuvom nuvažiavę nė karto, nes tam nebuvo nei pinigų, nei tėvų motyvacijos - maždaug, kam to reikia? Ar blogai ir taip? Kam tau geri sportiniai bateliai? Bus geri ir iš turgaus, niekam nepakenkė kojoms, nepakenks ir tau, kam tau geras dviratis, etc. Nekaltinu tėvų, gink dieve - suprantu, jų požiūris buvo toks, ir tiek.

Diskusija tikrai kažkokia pikta pasidarė, bet aš puikiai Jus suprantu, mano šeimos modelis buvo labai panašus, gyvenome kukliai vien todėl, kad nebuvo tėvo motyvacijos uždirbti daugiau ax.gif Mažiau už mamą neuždirbo, bet man pačiai toks gyvenimas nebuvo pavyzdys ir siekiamybė. Mano ex vadovavosi panašiais principais, jam patogu nepersidirbti, nebaisu, kai piniginėje vėjai švilpia.. Dabartinis antrapusis darboholikas, bet bent jau esu rami, kad turiu šalia žmogų, kuris "partemps namo mamutą", o ne jaustis viena už viską atsakinga. Iš visko atsakymas į temą: man neįdomu, kaip jaučiasi vyras, uždirbantis mažiau už savo moterį, man svarbu, kad aš tokiu atveju jausčiausi užsikrovusi visą atsakomybę, kurios nei noriu nei siekiu.. Nesuprantu čia tos afišuojamos laisvės - "kai uždirbu daugiau, jaučiuosi laisva" - man tai abosliučiai nesusiję dalykai.
Atsakyti
#314
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 06 20, 08:46)
todėl, kad labai gerai suprantu abu pasaulius - pati augau, ko gero, tame kitame pasaulyje, kur pinigų nebuvo ne tik kad privatiems vairuotojams ar privačioms mokykloms - net prie jūros su tėvais nebuvom nuvažiavę nė karto, nes tam nebuvo nei pinigų, nei tėvų motyvacijos - maždaug, kam to reikia? Ar blogai ir taip? Kam tau geri sportiniai bateliai? Bus geri ir iš turgaus, niekam nepakenkė kojoms, nepakenks ir tau, kam tau geras dviratis, etc. Nekaltinu tėvų, gink dieve - suprantu, jų požiūris buvo toks, ir tiek. Panašus kaip Leksos.

Dabar jau turiu savo gyvenimą, planuojame savo vaikus, esame su vyru susikūrę aplinką, kuri panašesnė į Flight "pasaulėlį".



QUOTE(Tikrė @ 2014 06 26, 15:25)
Diskusija tikrai kažkokia pikta pasidarė, bet aš puikiai Jus suprantu, mano šeimos modelis buvo labai panašus, gyvenome kukliai vien todėl, kad nebuvo tėvo motyvacijos uždirbti daugiau ax.gif Mažiau už mamą neuždirbo, bet man pačiai toks gyvenimas nebuvo pavyzdys ir siekiamybė. Mano ex vadovavosi panašiais principais, jam patogu nepersidirbti, nebaisu, kai piniginėje vėjai švilpia.. Dabartinis antrapusis darboholikas, bet bent jau esu rami, kad turiu šalia žmogų, kuris "partemps namo mamutą", o ne jaustis viena už viską atsakinga. Iš visko atsakymas į temą: man neįdomu, kaip jaučiasi vyras, uždirbantis mažiau už savo moterį, man svarbu, kad aš tokiu atveju jausčiausi užsikrovusi visą atsakomybę, kurios nei noriu nei siekiu.. Nesuprantu čia tos afišuojamos laisvės - "kai uždirbu daugiau, jaučiuosi laisva" - man tai abosliučiai nesusiję dalykai.


Blogai ne tai, kad vaikas neturėjo dviračio ar nevažiavo atostogauti prie jūros, o tai, kad užaugus iš vaikystės jam akcentas taip ir lieka tame, ko jis neturėjo, o ne tame, ką turėjo.
Mano vaikai jau paaugliai. Ir norų turi visada ko nors daugiau, nei gauna. Tai natūralu - stebi aplinkinius, bendrauja, vertina - kas kiek atostogauti važiuoja, kas kokį telefoną, dviratį, rūbą turi, pas ką namuos šuo ar katė. Bet kuris vaikas ar paauglys, apridairęs aplinkui, ras, ko jis dar norėtų. Ir tėvų (abiejų) pareiga ne mamutus namo tempti ir vaiko dienotvarkę užkišti taip, kad jau po to norėtų tik miegoti. Bendrauti su vaikais reikia, kad išsiaiškintum, kas jam labai svarbu, o kas trumpalaikė užgaida, kad jie suprastų tėvų galimybes ir prioritetus ir gavę tai, kas jam svarbu, įvertintų. Jei vaikystėje tėvai neišmokino gyvenimą vertinti pagal tai, ką iš jo gauni, o ne pagal tai, ką galėtum gauti, bet neturi, tai jokie vėliau uždirbti pinigai to nepakeis - visada bus mažai.

Atsakyti
#315
QUOTE(pagyvenus @ 2014 06 27, 10:36)
Bet kuris vaikas ar paauglys, apridairęs aplinkui, ras, ko jis dar norėtų. Ir tėvų (abiejų) pareiga ne mamutus namo tempti ir vaiko dienotvarkę užkišti taip, kad jau po to norėtų tik miegoti. Bendrauti su vaikais reikia, kad išsiaiškintum, kas jam labai svarbu, o kas trumpalaikė užgaida, kad jie suprastų tėvų galimybes ir prioritetus ir gavę tai, kas jam svarbu, įvertintų. Jei vaikystėje tėvai neišmokino gyvenimą vertinti pagal tai, ką iš jo gauni, o ne pagal tai, ką galėtum gauti, bet neturi, tai jokie vėliau uždirbti pinigai to nepakeis - visada bus mažai.

thumbup.gif drinks_cheers.gif thumbup.gif
Atsakyti
#316
QUOTE(pagyvenus @ 2014 06 27, 09:36)
Blogai ne tai, kad vaikas neturėjo dviračio ar nevažiavo atostogauti prie jūros, o tai, kad užaugus iš vaikystės jam akcentas taip ir lieka tame, ko jis neturėjo, o ne tame, ką turėjo.

Aš akcentą turiu ne turėjime/neturėjime, o tame, kad reikia stengtis, jei nori turėti. Kiekvieną įsigytą daiktą/patirtą pramogą ir pan. aš labai vertinu, nes žinau, kiek pastangų reikia įdėti, kad tai gautum. Nejaučiu jokios nuoskaudos dėl vaikystės.
Atsakyti
#317
QUOTE(pagyvenus @ 2014 06 27, 09:36)
Blogai ne tai, kad vaikas neturėjo dviračio ar nevažiavo atostogauti prie jūros, o tai, kad užaugus iš vaikystės jam akcentas taip ir lieka tame, ko jis neturėjo, o ne tame, ką turėjo.

Jei vaikystėje tėvai neišmokino gyvenimą vertinti pagal tai, ką iš jo gauni, o ne pagal tai, ką galėtum gauti, bet neturi, tai jokie vėliau uždirbti pinigai to nepakeis - visada bus mažai.

drinks_cheers.gif thumbup.gif drinks_cheers.gif thumbup.gif
tikrai taip. As vaikyste turejau dvirati, buvau ir prie juros nuvaziavus, bet ka labiausiai ir mieliausiai prisimenu? Ogi atostogas kaime pas senelius. Nuostabu vienkiemi, daug medziu i kuriuos laipiojau, krumu po kuriais slepiausi zaisdama, daug gyvunu: vistu, zasu, anciu, kalakutu, sunu, kaciu, aviu.... Visko pilna buvo, o dauguma tu gyvunu as rupinausi. Mielai atsimenu senelius, su jais praleista laika, kad ir kai vaziuodavau su seneliu i miska grybu ar zemuogiu rinkt. Nepakartojami prisiminimai wub.gif Stai kas man svarbiausia ir mieliausia is vaikystes liko. Maziausiai galvoju apie materialius dalykus, kuriuos vaikystej gavau, o apie prisiminimus. Ir net ne apie prisiminimus i muzieju su klase. Tie muziejai ir kitos ekskursijos kazkokios blankios, nereiksmingos dabar atrodo, bet visai kas kita gimines susitikimai, gimtadieniai, smagus laikas su seima (ko daug nebuvo), nerupestingos atostogos, zaidimai su draugais.
Atsakyti
#318
QUOTE(pagyvenus @ 2014 06 27, 09:36)
Blogai ne tai, kad vaikas neturėjo dviračio ar nevažiavo atostogauti prie jūros, o tai, kad užaugus iš vaikystės jam akcentas taip ir lieka tame, ko jis neturėjo, o ne tame, ką turėjo.
Mano vaikai jau paaugliai. Ir norų turi visada ko nors daugiau, nei gauna. Tai natūralu - stebi aplinkinius, bendrauja, vertina - kas kiek atostogauti važiuoja, kas kokį telefoną, dviratį, rūbą turi, pas ką namuos šuo ar katė. Bet kuris vaikas ar paauglys, apridairęs aplinkui, ras, ko jis dar norėtų. Ir tėvų (abiejų) pareiga ne mamutus namo tempti ir vaiko dienotvarkę užkišti taip, kad jau po to norėtų tik miegoti. Bendrauti su vaikais reikia, kad išsiaiškintum, kas jam labai svarbu, o kas trumpalaikė užgaida, kad jie suprastų tėvų galimybes ir prioritetus ir gavę tai, kas jam svarbu, įvertintų. Jei vaikystėje tėvai neišmokino gyvenimą vertinti pagal tai, ką iš jo gauni, o ne pagal tai, ką galėtum gauti, bet neturi, tai jokie vėliau uždirbti pinigai to nepakeis - visada bus mažai.


Gyvenime gi visaip būna. Kažkada diskutavom kitoje temoje, būtent apie tai kiek tėvai gali ar nori duoti ar neduoti savo vaikams, nepamenu ar tuokart ten buvai. Bet mintis buvo ir ta, kad jei tėvai gali, net labai gali, bet specialiai nepadeda, neduoda, kitąsyk šykštumo pavyzdžiai, net gi pažeminimo, tai galima kiek kitaip vertinti tą patį. Po to vaikams tas skausmingas laikotarpis įsirėžia ilgam. Bet čia visai kita tema.

Tai vien pati vaikystė, jei ji nesugadinta, yra verta geriausių prisiminimų. Lygiai taip pat galima atsinešti ne pačius gražiausius apie atostogas pas senelius, tokius ne pačius tyriausius prisiminimus. Kiekvienam savo.
Atsakyti
#319
QUOTE(pagyvenus @ 2014 06 27, 10:36)
<...> Jei vaikystėje tėvai neišmokino gyvenimą vertinti pagal tai, ką iš jo gauni, o ne pagal tai, ką galėtum gauti, bet neturi, tai jokie vėliau uždirbti pinigai to nepakeis - visada bus mažai.



drinks_cheers.gif
Atsakyti
#320
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 06 22, 16:59)
Man pvz artimesnis vyro - mamutų nešėjo ir globėjo stereotipas, kitame variante tapčiau agresyviai nusiteikusia žmogėdra, vyro finansinio aspekto silpnumą naudočiau prieš jį, pjaustyčiau gabalėliais, matyt nesugebėčiau valdytis. g.gif




nuostabiai nuteikianti pozicija - pakeltų nuotaiką bet kokiam vyrui doh.gif doh.gif unsure.gif
Atsakyti
#321
O man ir nereikia bet kokio cool.gif Į finansinį silpnumą susiveda pakankamai daug faktorių ir asmeninių savybių, kurios mano akimis su manim nepakeliui.
Atsakyti
#322
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 06 29, 13:26)
O man ir nereikia bet kokio cool.gif Į finansinį silpnumą susiveda pakankamai daug faktorių ir asmeninių savybių, kurios mano akimis su manim nepakeliui.


Tie finansai ir tempiamas mamutas yra svarbu kelio pradžioje. Kai šeima dar tik pradeda savo kelią. Tada visko reikia, ir namų, ir viso gerbūvio, paskui pamažu, žmogui turėtų UŽTEKTI. Juk jau visko turi t.y. mat. pagrindą, sutvarkytą buitį. Jau tada tik pragyvenimui reikia. Bet jei žmona, visą gyvenimą vyrą ,,pjausto'' kad tik jis temptų namo tuos pinigus, kai reikia vis daugiau kelionių, dažnesnių remontų, geresnio ir geresnio auto, aš su tokiu žmogum tiesiog pavargčiau gyventi. Vyras irgi žmogus, ne robotas. Nesakau, kad jis turi sustoti ir nieko nedaryti. Tas netiktų. Bet ,,apsukos'' manau turėtų mažėti. Ateina laikas, kai paauga vaikai, kai pradedi ypač branginti šalia savęs esantį žmogų. Aš jau dabar sakau ,,pailsėk, pasėdėk, nereikia, užtenka''. Ir tikrųjų manyčiau labai nesaugu ir sunku gyventi su žmogumi, kuris viską suveda į finansus- neneši pinigų, mums nepakeliui. Baisu būtų susirgti...
Atsakyti
#323
Oi ne. Visą gyvenimą pjauna tik neadekvačios ir godžios besmegenės ypatos. Galvotas, darbštus žmogus, jis visam gyvenimui toks, tai svarbu ne vien pradžioje. Net jei mažėja apsukos, jos su laiku tampa kokybiškesnės, nes įgavęs patirties, įdirbis, gali ramiau veikti ar apskritai nebedirbti, baziniams poreikiams, nebent dėl to, kad nori ar kad nežlugtų viskas suvisam. Mėgaujasi įdirbio vaisiais ar dividendais. O nuo nesėkmių, ligų nei vienas neapsaugotas, tas taip. Bet jei manai, kad (man pvz.) užtenka vien mamutų ir viskas valio, tai tikrai ne schmoll.gif Kas iš tų mamutų, jei koks nors debilas, su visku įskaičiuota, su tokiu bagažu, kad geriau bėgti į visas keturias puses. Visiškai nepatrauklus dalykas. Žinoma, yra kam tinka ir patinka, nes svarbiausia, kad laksto mamutai.
Atsakyti
#324
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 06 30, 10:28)
Oi ne. Visą gyvenimą pjauna tik neadekvačios ir godžios besmegenės ypatos. Galvotas, darbštus žmogus, jis visam gyvenimui toks, tai svarbu ne vien pradžioje. Net jei mažėja apsukos, jos su laiku tampa kokybiškesnės, nes įgavęs patirties, įdirbis, gali ramiau veikti ar apskritai nebedirbti, baziniams poreikiams, nebent dėl to, kad nori ar kad nežlugtų viskas suvisam. Mėgaujasi įdirbio vaisiais ar dividendais. O nuo nesėkmių, ligų nei vienas neapsaugotas, tas taip. Bet jei manai, kad (man pvz.) užtenka vien mamutų ir viskas valio, tai tikrai ne schmoll.gif Kas iš tų mamutų, jei koks nors debilas, su visku įskaičiuota, su tokiu bagažu, kad geriau bėgti į visas keturias puses. Visiškai nepatrauklus dalykas. Žinoma, yra kam tinka ir patinka, nes svarbiausia, kad laksto mamutai.

Iš dalies aš su tavim sutinku.
Bet supranti, kodėl atėjus krizei nusižudė tiek verslininkų? Juk žmonės turėjo ir turto, ir jei sukūrė vieną verslą, būtų prasčiau pagyvenę ir sukūrę kitą. Kaip tu sakai, jei galvotas ir darbštus. Bet pasirinko visai ką kita. Gal todėl, kad buvo pažeidžiamas, nuo to sutuoktinio nepalaikymo, didelių norų, pripratimo prie gero gyvenimo, buvo savotiška gėda ir t.t.
O ir dabar. Na matai verslininką, jau metuose, jau link pensijos, bet visiek darbe, viršvalandžiai, nervai, verslo plėtros, įtampa, susiraukęs veidas ir t.t..Ar žmogui negana? Juk sutinki, kad daugybė tokių. Žmogus yra uždirbęs jau daug, pamatęs daug, bet nesimėgauja visu tuo, na išvyksta tipo į kelionę, bet iš tos kelionės , vistiek verslo reikaliukus tvarko, negali sau skirti ramių 2 savaičių.

Va, flight, tai mane nustebino.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aimeja: 30 birželio 2014 - 09:58