Sia savaite sapnavau jau 2 labai ryskius sapnus, atsikelus jauciausi labai prislegta, o ir sapnu nuotaikia labai niuri... Pirmas sapnas buvo, kad as pasiemus abu savo vaikus lipu i Liepkalnio kalna (vilnietes zinos, koks jis aukstas), o visas kelias vien smelis, taip sunku buvo, tempiu abu vaikus, kojos klimpsta, o einu uzsirasyt i anglu kalbos kursus

Ateinam i kazkoki sena sena nama, girgzda grindys, visur tamsu, kazkokiais pelesiais smirda, bet kazkada prabangus pastatas buves - tureklai, sukti laiptai. Ir ieskom mes ten tu kursu, nieko nerandam. Tada isgirstu kad kazkokie zmones juokiasi - ziuriu sedi daug kazkokiu senu zmoniu, cia tipo jau visi i kursus ateje. As sakau vaikams - na jau cia as nesimokysiu, einam pasiklausim, gal yra kita grupe, ir iseje vaikstom apie ta pastata, niekom nerandam, ir vel tuo baisiu keliu einam atgal. Pabudau net prakaito ispilta...
O vakar dar geriau. Sapnavau, kad as ir MB vaikstom pas mano tevus po gatvele. Ir ziuriu ateina kaimyne (jauna, labai sauni moteris, kuri pries Kaledas mire) ir kviecia mus i svecius. O as sapne zinau, kad ji mirusi, ir nenoriu eit, visaip atsikalbineju, bet ji neatstoja, sako einam, isgersim vyno, vyras zidini uzkurs. As sakau, oj ne, neisim, laukia musu. O ji sako: nu tu duodi, suaugus moteris, o mamos bijai? Pasikviesim ir ja paskui, einam, atvaziuos veliau Ligita ir Jolanta (Jos drauges labai geros buvo, viena is ju labai sunkiai serga), jos su viena masina, bet dar ju palauksim, o jus ateikit dabar. Mane tokia baime apeme, noriu begt, o negaliu, o ji man per pecius tapsnoja ir tempia. O vyras kazkur isvis dingo. Pabudau ir nezinau, nuejau, ar ne

Bet taip negerai jauciuosi dabar, kazkaip slegia tas sapnas. Gal kas numanot, ka tai galetu reiksti?