Dabar man padėkite išsiaiškinti sapną-
Studijų laikai-einu į kažkokią praktiką kažkokiam pastate-daugmaž 800-1000m atstumu-su geriausia savo studijų drauge. Praktika baigiasi, o aš nerandu savo rankinuko ir palto. Praktiškai jie beverčiai ir nieko vertingo rankinuke nėra. Bet aš ieškau-įvairios moteriškės mane įleidžia į visas patalpas-niekur nerandu.
Draugė ir draugės mane palieka. Tada randu ir rankinuką, ir paltą.
Einu link laikinų namų, net neužsisegusi palto. Žinau, jog atstumas nedidelis.
Bet visur keistos lūšnos, nėra kelių planavimo.Lipu per langus svetimų lūšnų, kad judėčiau savo lovos link(studentiškas bendrabutis).
Matau lūšnas ir
keistai sunaikintas bažnyčias. Vieną....dvi...tris.....t.t.
Bet jos keistai sunaikintos. Sudeginta viršūnė.
Aš turiu polinkį senovei (nukvakimas

) - apžiūriu pamatus-viskas tvarkoj-plytos identiškos, akmenys taip pat nenukentėję.
Bet kodėl niekas netvarko tų bažnyčių?
Toliau braunuosi link savo lovos bendrabutyje.....
Suvokiu, kad proto turiu pakankamai. Bet negaliu nusibrauti. Kiekvienas metras-tai peršokimas per kliūtį.Net per lūšnos langą -su geranorišku savininkės sutikimu- pirmyn-link savo lovos.
Tik vis galvojau - kodėl jie tokie kvaili - kodėl nesuprojektavo savo teritorijos, kaip Manhetenas. Ne Manhetenas, o Asteris.
Jis kreida ant šaligatvio nupiešė Manheteno planą. Liepė jį vykdyti.
Čia sapno pabaiga. Kažkas pažadino.
O jau ne sapnas - niekur nemačiau geresnio projekto.Už Manheteno.
O jis neturėjo net tokio išsilavinimo...
----------------------------------------------------------------------------------------------
Taigi, prašau man išaiškinti mano sapną.
Man jis neduoda ramybės.
Ne tik kad prisimenu jį detaliai ir su savo pamąstymais....
Lieka tuščia erdvė....kur mano pamąstymai nebetelpa.....
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Išties būsiu dėkinga, kas išaiškins, neatsivertęs kažkurio puslapio sapnininke.