QUOTE(Awdrute @ 2012 03 03, 03:37)
Turiu gan rimta bėda, senokai normaliai neišsimiegu. Kamuoja košmariški sapnai.
Nesenai netikėtai žuvo labai artimas žmogus, iš pradžių dėjosi keisti dalykai, dabar pradėjau jį sapnuoti.
Sapnai šiurpūs, visuose matau tą žmogų mirusį/mirštantį/sužalotą. Sapnuose aiškiai matau daug kraujo, atvirai lūžusius kaulus, reanimacijos palatą.
Kai kuriuose sapnuose matau, jog sapnuoju tą žmogų, tada sapnuose pabundu iš sapno ir suprantu, kad jis miręs. Pagal visus aiškinimus randu tik tiek, kad lavoną sapnuoti - keisis oras.
Ką tai dar galėtų reikšti?
Baisu net užmigti, nes atsikeliu visa ne sava.
Labai dėkoju už pagalbą.
Nesenai netikėtai žuvo labai artimas žmogus, iš pradžių dėjosi keisti dalykai, dabar pradėjau jį sapnuoti.
Sapnai šiurpūs, visuose matau tą žmogų mirusį/mirštantį/sužalotą. Sapnuose aiškiai matau daug kraujo, atvirai lūžusius kaulus, reanimacijos palatą.
Kai kuriuose sapnuose matau, jog sapnuoju tą žmogų, tada sapnuose pabundu iš sapno ir suprantu, kad jis miręs. Pagal visus aiškinimus randu tik tiek, kad lavoną sapnuoti - keisis oras.
Ką tai dar galėtų reikšti?
Baisu net užmigti, nes atsikeliu visa ne sava.
Labai dėkoju už pagalbą.
Man taip kažkada yra buvę apie pusę metų. Bet mane tempdavosi su savimi net iki tokio lygio - esu užsienyje, mintys visai kitos ir kitur, viešbučio kambarys kažkodėl buvo su dviem lovomis, aš miegu vienoje, realiai. Sapnuoju, kad man už nugaros guli miręs žmogus, ir labai stipriai iš nugaros pusės mane apkabinęs per liemenį. Aš sapne tarytum prabundu ir bandau išsivaduoti nuo to apkabinimo. Manęs nepaleidžia, o dar stipriau suspaudžia. Aš dar stipriau bandau atsikabinti, įtempiu visas savo jėgas, atsispiriu kojomis į lovos kraštą ir bandau perlipti į kitą šalia esančią lovą, kad mane išgelbėtų. Šiaip taip pavyksta.
Bet viskas vyksta sapne konkrečiai tame kambaryje, kuriame aš realiai esu. Baldų išdėstymas visiškai identiškas.
Prabudau su baisiausiu siaubu.
Ir panašūs sapnai kartojosi taip dažnai, kad man tai net pradėjo trukdyti gyventi.
Kartą, tik atsikėlus, man paskambino vyresnio amžiaus moteris. Išdėsčiau situaciją, nes dar sunkiai buvau atsitokėjusi.
Ji man pasiūlė užpirkti mišias. Aš niekad pati to nebuvau dariusi, giminėje tai darydavo vyresni žmonės. Išsiaiškinau mechanizmą ir tvarką, man viską smulkiai išaiškino. Tik tame aiškinime buvo toks dalykas - yra priviligijuotos ir ne mišios. Skiriasi jų kaina. Man tai nepatiko. Ne dėl pinigų, bet pats principas.... juk čia dvasinis pasaulis....ne komercinis sandoris.
Bet tiek to. Nusprendžiau tai padaryti. Mintyse nuoširdžiai pasakiau, jog atleidžiu aš tam žmogui.
Bet tuo metu buvo kažkokios ligos epidemija ir aš stengiausi lankytis tik pačiose būtiniausiose vietose. Atidėjau mišių užpirkimą iki epidemijos pabaigos. Bet nuo tos dienos tuos košmariškus sapnus kaip ranka nuėmė. Mišių aš taip ir neužpirkau.
Taip ir nesupratau...
Kas tai, psichologija?
Bet kad atleidžiu aš ne kartą anksčiau esu mintyse sakiusi...
Žodžiu, klausimas man neaiškus, bet tai faktas. O tokie sapnai tęsėsi apie pusmetį.