Knygos, knygos, knygos...*69 Namučiai...

Klaipėdietės griebkit.
http://beta.lt/klaip.....okas rugsejis

Sveikos
A. Paasilinna "Gudrioji nuodų virėja"
trumpai tariant - patiko perskaičiau per vieną naktį, nes sunku buvo atsitraukti. Patiko man ta kieta senutė

Masako, tai reikia dar tos tematikos (a la "Tik su dukra") paimti K. Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių", man pasirodė kur kas aukštesnio lygio nei "Tik su dukra".
Paskui isteriškai ieškojau dar Hosseinio ir radusi vėl nekramčiusi prarijau jo "Bėgantis paskui aitvarą". Graži graži...
Tam kartui esu soti Hosseiniu...Bet tik tam kartui.

Visiems kartams - daugiau jis nieko neparašė.

Noriu išsakyti pastebėjimą visoms, kurios rašo atsiliepimus apie knygas į savo blogus, o čia įkelia tik nuorodas. Aš asmeniškai niekada nesivarginu tų nuorodų spaudyt . Per Vilniaus mytą paburbuliavau apie tai ir supratau kad ne aš viena jas ignoruoju. Taigi jei pakartotumėt savo atsiliepimą čia (kaip ne kaip čia knygų, o ne asmeninių blogų reklamos tema), gali būti, kad jį perskaičiusių būtų smarkiai daugiau.

Perskaiciau as jas abi su malonumu irgi, nors dideles menines vertes tai ten, aisku, irgi nera Ir vis tik, reikia pripazinti, gan rysku ispudi paliko... Va kai norisi kazko lengvai besiskaitancio, tai tikrai verta griebt

Vakar pabaigiau Linn Ullmann - Palaimintas vaikas. Knyga greitai skaitėsi tik dėl didelių raidžių (šrifto), bet pats tekstas manęs neįtraukė iki tos vietos, kai prasideda kraupūs "vaikų žaidimai". Būtent nuo tos vietos knyga tapo įdomi, gal net labiau įtikinama, vietomis jutau savo pasibaisėjimą, nustebimą. Liūdna nuotaika lydėjo iki knygos paskutinio puslapio.
Autorės rašymo stilius labai paprastas ir neįmantrus. Tai, mano asmenine nuomone, nemažas minusas. Mėgstu skaityti įdomiai perteiktą mintį, o čia radau paprastą šnekamąją kalbą.
Jeigu rašoma apie tam tikrą vietą ar personažą - man pritrūko išsamesnio jų apibūdinimo, nebuvo kuriami seserų portretai. Todėl iš pradžių painiojau seseris. Pradžioje šokinėjimas nuo vieno pasakojimo apie vieną seserį prie kitos glumino ir trukdė susitelkti į vientisą kūrinio minties eigą. Kaip vertinti visą knygą? Sunkoka, nes negaliu sakyti, kad man ji labai patiko, bet negaliu sakyti, kad visai nepatiko. Kaip vertinti knygą, kurią emocine prasme galiu vertinti tik nuo knygos vidurio? Labai pritrūko parako pirmajai knygos daliai. Viskas, kas palietė mano vidų, buvo sudėta artėjant knygai prie pabaigos. Antrą kartą tikrai neskaityčiau. Jeigu lyginčiau su mane apžavėjusia "Tryliktoji pasaka" - tai kaip diena ir naktis.

nu tu jopstararai O tai ka man daryti, jei as ta knyga numeciau, mazdaug puse perskaicius

Man irgi buvo kilusi tokia mintis, bet kadangi lapai vertėsi greitai - pakentėjau.
Neverta labai gailėtis, nes antroji dalis stebuklingai nepasikeitė. Išliko tas pats rašymo stilius tik atsirado daugiau veiksmo, daugiau jautrių vietų, kurios knygą ištraukė iš metų nusivylimo statuso.

kitą kartą žinosiu

Na, nereikia taip pesimistiškai! Žmogus jis jaunas, o ir aš mirt nesiruošiu - palauksiu kol ką nors dar parašys!
O meniškumas visgi yra kaip tokios literatūros, jie, rytiečiai, gražiai moka pasakas sekti, poetiškai taip. (Bet net nelyginu, Hosseini pvz. su Tahir Khanu, ne... Aišku, Hosseini naudai. Bet čia tik mano opinija)

Mukhtar Mai "Kalta, jog esi moteris"

Kai ėmiausi šios knygos tikrai daug nesitikėjau. Nors šiaip pamačiusi ją anonsuose žinojau, kad anksčiau ar vėliau ją skaitysiu ir vien tik todėl, kad ne kartą teko skaityti laikraščiuose apie šios moters bylą, jos kovą ir likimą. Tačiau perskaičiusi ją, tiesa pasakius nieko naujo taip ir nesužinojau. Tas kas skaitė apie ją ir jos bylą spaudoje tikrai visiškai nieko naujo šioje knygoje nesuras. Taip pat knygoje nėra ir pabaigos, t.y. nėra atsakymo kaip baigėsi bylos aiškinimąsi Aukščiausiajame teisme. Kadangi spendimas buvo paskelbtas tik 2011 metų Balandžio mėnesį. Kiek panaršius internete nesunkiai suradau ir atsakymą ir tiesa pasakius, buvau kiek nusivylusi, kad vis tik praktiškai neįmanoma įrodyti išprievartavimo musulmoniškose šalyse. Tiesa, užplūdo ne tik nusivylimas, bet ir pyktis, kad kartais tiesiog neįmanoma pasiekti teisingumo. Kaip visada pasaulį valdo pinigai ir įtaka.

Straipsnis iš BBC News apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą:
http://www.bbc.co.uk...h-asia-13163169

Knyga parašyta publicistiniu stiliumi. Gana sausoka, kalba kiek skurdoka, tačiau mano nuostabai parašyta gana neblogai lyginant su kitomis tokio pobūdžio knygomis. Kadangi pati heroje yra beraštė, šią knygą padėjo parašyti jos artima draugė teisininkė. Tad iš teisinės pusės knygoje gana gerai viskas nušviesta ir paaiškinta.

Taigi, tai pasakojimas apie moterį, kurią pažemino ir išprievartavo viso kaimo akivaizdoje, priešiškos genties vyrai už tai, kad jų manymų jos jaunesnysis brolis užteršė jų garbę. Deja, Pakistane toks reiškinys yra dažnas. Ten moterys kenčia už viską ir dėl visko ko ir dėl ko nepasidalina ar susibara vyrai. Tai lyg "valiuta", kurią mokama už garbę, už skolas ar šiaip patį paprasčiausią barnį. Pažemintai ir paniekintai moteriai daugiau nieko kito ir nebelieka kaip tik "pasilaidoti" gyvai namuose arba nusižudyti. Muhtar nepasidavė ir kreipėsi į policiją, kad jos žagintojai būtų nubausti. Tačiau kai esi beraštė tenka pasikliauti kitų žmonių sąžiningumu. Bet nereikia pamiršti, kad ten labiau nei pas mus ar kur kitur Europoje pasklidusi korupcija, kyšiai ir įtaka. Vien tik šios moters atkaklumo ir pasiryžimo dėka jos atvejį pastebėjo spauda ir paviešino. Tuomet darbo ėmėsi organizacijos kovojančios už žmogaus bei moters teises. Ir tik dėl to apie šią moterį sužinojo visas pasaulis. Nors moteris iki šiol gyvena nuolatinėje baimėje už savo ir savo šeimos narių gyvybes, tačiau tai jei nesutrukdo padėti kitoms vienodo likimo moterims, įkurti mokyklą mergaitėms ir tapti aktyvia nare kovojančia už moters teises, bei prieš prievartą ir smurtą. Pakistanas - tai šalis, kurią valdo prigimtinė teisė bei tradicijos, kur viskas priklauso nuo tavo padėties visuomenėje, įtakos bei pinigų, kur moteris tuščia vieta be žodžio teisės. Ir moteriai įrodyti prievartos ir smurto faktą praktiškai neįmanoma.

Žaviuosi ir kiek stebiuosi šios moters ryžtų bei drąsa kovoje su vėjo malūnais, o taip pat aklu tikėjimu sava šalimi ir jos teisingumu. Už savo aktyvią veiklą kovoje už teisingumą, žmogaus bei moters teises ji 2005 metais gavo Metų Moters apdovanojimą.

Turiu dar tokį pastebėjimą, jei nebūčiau girdėjusi apie šią moterį, tai iš tokio knygos pateikimo tikrai jos nebūčiau išsirinkusi. Vienas dalykas, kad pavadinimas šabloniškas ir nuvalkiotas, tai dar viršelio dizainas tikra tragedija. Vertinant šią knygą stengiausi neatsižvelgti į tai.



Skaitantiems angliškai šią istorija iki smulkmenų yra pateikiama wikipedijoje:
http://en.wikipedia..../Mukhtaran_Bibi