Pabaigiau Tryliktąją pasaką, laabai patiko
dienos metu parašysiu atsiliepimą
as tai perskaiciau Murakamio Kafka pakranteje - tokia visai gal ir nebloga, bet man pritruko, liko neaiskumu, bet savam stiliui Murakamis. dabar Irvingo Paskutine naktis Tvistet Riveryje jau beveik ipusejau - sita nebloga, nors pradzia labai jau nuobodi buvo, norejosi padeti
Aš tai šiąnakt iki 6 ryto skaičiau "Slapta istorija"
Ir nemiga, kankino, ir atsitraukti nuo knygos negalėjau. Einu ir dabar paskaityt
Sveikos
As irgi buvau pradejusi ja skaityti,bet nebaigiau
Neitrauke visai
Ko gero ir negrisiu prie jos...
QUOTE(luiziana @ 2012 02 11, 13:22)
Nepabaigiau,tik pradejus buvau,skaiciau rusu kalba ir tuo metu manes neitrauke...Zadu butinai grizti,manau,kad tada buvo netinkamas laikas,darbe dar skaitydavau,gal susikoncentravimo mazokai buvo,neslydo knyga kaip per sviesta ir meciau 
As irgi buvau pradejusi ja skaityti,bet nebaigiau
QUOTE(Dorifore @ 2012 02 12, 12:19)
Aš tai šiąnakt iki 6 ryto skaičiau "Slapta istorija"
Ir nemiga, kankino, ir atsitraukti nuo knygos negalėjau. Einu ir dabar paskaityt 
Iki 6 ryto galėjai ir visą knygą perskaityti, nėra labai stora, o ir skaitosi lengvai.
Aš tai įstrigusi "Paskutinėje Beko vasaroje". Visai nėra noro prie jos prisėsti. Bet mesti irgi nežadu, vis tikiuosi sulaukti kažko... nė pati nežinau ko.
QUOTE(katilina @ 2012 02 12, 15:25)
Iki 6 ryto galėjai ir visą knygą perskaityti, nėra labai stora, o ir skaitosi lengvai.
O šiaip džiaugiuosi, kad sunku atsitraukti buvo, nes ji- viena iš pačių mylimiausių mano knygų, tai labai smagu, kai dar kam nors patinka.
Nu kaip nestora, 566psl, dialogų mažai, smulkus šriftas
Diane Setterfield "Tryliktoji pasaka"
Perskaičiau vieną nuostabiausių knygų, kokią esu skaičiusi. Vis dar negaliu pamiršti šios knygos, dar tebegyvenu joje, tebemąstau apie jos veikėjus. Ši knyga man tokia ypatinga dar ir dėl to, kad tai pirmoji anglų kalba perskaityta knyga, nors lentynoje yra daugiau negu 10 knygų anglų kalba, bet tik dabar prisiruošiau vieną iš jų paimti į rankas, nes iki šiol daviau pirmenybę knygoms lietuvių kalba. Kaip pastebėjau, kuo knyga labiau patinka, tuo sunkiau parašyti gerą atsiliepimą. Bandysiu, tačiau sunku neastsleidžiant turinio.
Ši knyga tiesiog pakeri savo gražia kalba, kalbos stiliumi (skaitant anglų kalba), bei įvykių paslaptingumu. Prieš skaitydama visiškai nesitikėjau, kad ji mane taip įtrauks ir pradėsiu kone gyventi ja. O istorija tokia: žymi rašytoja Vida Winter pasamdo Margaret'ą Lea parašyti jos biografiją, kuri taip sudomina ir įtraukia Margaret'ą, kad ji pati pradeda domėtis visa Angelfield'ų namų istorija ir išsiaiškina daug paslapčių. Vida Winter ir Margaret Lea panašios tuo, kad abi turi dvynes seseris, tačiau Margaret'os sesuo mirė vos gimusi ir Margaret visą gyvenimą jaučia nuoskaudą ir jaučiasi vieniša. Kūrinio eigoje atsiskleidžia labai daug paslapčių, kai kurios iš jų tokios, kokių net neįsivaizduotum, tačiau daugiau atskleisti nenoriu, nes dar neskaičiusiems bus neįdomu skaityti.
Margaret Lea dirba mažame jos tėvui priklausamčiame knygyne. Ji, kaip ir kiekvienas turi savo istoriją bei savo paslapčių. Gavusi laišką iš žymios rašytojos, apie kurią ji ne ką ir težino, nustemba, kodėl Vida Winter pasirinko būtent Margaret'ą rašyti jos biografiją. Margaret tėvo knygyne susiranda žymios rašytojos kūrinį Thirteen Tales of Change and Desperation, kuris vėliau buvo pervadintas į Tales of Change and Desperation ir skaitydama pastebi, kad knygoje yra tik dvylika pasakų, vienos trūksta ir tai ją labai suglumina. Margaret nuvykusi pas rašytoją nesupranta, kodėl ji pasirinko ją ir jau stojasi išeiti, kai Vida Winter ištaria: ' Once upon a time there were twins '. Kadangi Margaret pati yra dvynė, tai priverčia ją pasilikti ir ji pradeda klausytis žymios rašytojos istorijos, kuri yra, kaip pati Vida Winter teigė, vaiduoklių istorija.
Man labai patinka knygos, kuriose yra kalbama apie kitus kūrinius, pavyzdžiui Murakami'o "Norvegų girioje" buvo rašoma apie "Didįjį Getsbį" ir ši knyga jau mano lentynoje. "Tryliktoji pasaka" mane sudomino knyga "Moteris baltais drabužiais" ir pradėjau ja domėtis bei planuoju kada pamačiusi įsigyti. Kalbant ne apie kūrinį, bet apie pačią knygą, tai ji naudinga tuo, kad joje yra Skaitytojų grupės užrašai, kuriuose pateikta kūrinio santrauka naudinga primiršus kūrinį (kas man dažnai pasitaiko, skaitant vieną knygą po kitos kartais pradeda maišytis įvykiai) galima atsiversti ir viską prisiminti. Taip pat yra skiltis For Discussion skirta pamąstymams apie kūrinį.
Buvo tikrai labai gera skaityti kūrinį apie knygas ir apie meilę joms.
Perskaičiau vieną nuostabiausių knygų, kokią esu skaičiusi. Vis dar negaliu pamiršti šios knygos, dar tebegyvenu joje, tebemąstau apie jos veikėjus. Ši knyga man tokia ypatinga dar ir dėl to, kad tai pirmoji anglų kalba perskaityta knyga, nors lentynoje yra daugiau negu 10 knygų anglų kalba, bet tik dabar prisiruošiau vieną iš jų paimti į rankas, nes iki šiol daviau pirmenybę knygoms lietuvių kalba. Kaip pastebėjau, kuo knyga labiau patinka, tuo sunkiau parašyti gerą atsiliepimą. Bandysiu, tačiau sunku neastsleidžiant turinio.
Ši knyga tiesiog pakeri savo gražia kalba, kalbos stiliumi (skaitant anglų kalba), bei įvykių paslaptingumu. Prieš skaitydama visiškai nesitikėjau, kad ji mane taip įtrauks ir pradėsiu kone gyventi ja. O istorija tokia: žymi rašytoja Vida Winter pasamdo Margaret'ą Lea parašyti jos biografiją, kuri taip sudomina ir įtraukia Margaret'ą, kad ji pati pradeda domėtis visa Angelfield'ų namų istorija ir išsiaiškina daug paslapčių. Vida Winter ir Margaret Lea panašios tuo, kad abi turi dvynes seseris, tačiau Margaret'os sesuo mirė vos gimusi ir Margaret visą gyvenimą jaučia nuoskaudą ir jaučiasi vieniša. Kūrinio eigoje atsiskleidžia labai daug paslapčių, kai kurios iš jų tokios, kokių net neįsivaizduotum, tačiau daugiau atskleisti nenoriu, nes dar neskaičiusiems bus neįdomu skaityti.
Margaret Lea dirba mažame jos tėvui priklausamčiame knygyne. Ji, kaip ir kiekvienas turi savo istoriją bei savo paslapčių. Gavusi laišką iš žymios rašytojos, apie kurią ji ne ką ir težino, nustemba, kodėl Vida Winter pasirinko būtent Margaret'ą rašyti jos biografiją. Margaret tėvo knygyne susiranda žymios rašytojos kūrinį Thirteen Tales of Change and Desperation, kuris vėliau buvo pervadintas į Tales of Change and Desperation ir skaitydama pastebi, kad knygoje yra tik dvylika pasakų, vienos trūksta ir tai ją labai suglumina. Margaret nuvykusi pas rašytoją nesupranta, kodėl ji pasirinko ją ir jau stojasi išeiti, kai Vida Winter ištaria: ' Once upon a time there were twins '. Kadangi Margaret pati yra dvynė, tai priverčia ją pasilikti ir ji pradeda klausytis žymios rašytojos istorijos, kuri yra, kaip pati Vida Winter teigė, vaiduoklių istorija.
Man labai patinka knygos, kuriose yra kalbama apie kitus kūrinius, pavyzdžiui Murakami'o "Norvegų girioje" buvo rašoma apie "Didįjį Getsbį" ir ši knyga jau mano lentynoje. "Tryliktoji pasaka" mane sudomino knyga "Moteris baltais drabužiais" ir pradėjau ja domėtis bei planuoju kada pamačiusi įsigyti. Kalbant ne apie kūrinį, bet apie pačią knygą, tai ji naudinga tuo, kad joje yra Skaitytojų grupės užrašai, kuriuose pateikta kūrinio santrauka naudinga primiršus kūrinį (kas man dažnai pasitaiko, skaitant vieną knygą po kitos kartais pradeda maišytis įvykiai) galima atsiversti ir viską prisiminti. Taip pat yra skiltis For Discussion skirta pamąstymams apie kūrinį.
Buvo tikrai labai gera skaityti kūrinį apie knygas ir apie meilę joms.
QUOTE(Dorifore @ 2012 02 12, 17:32)
Nu kaip nestora, 566psl, dialogų mažai, smulkus šriftas
O ir skaityt pradėjau antrą nakties
Šiaip netgi paskaičiavau, kad per valandą perskaitau 40psl šios knygos. Numigau kelias valandas ir šiandien vėl visa diena su šia knyga 
Aha, puslapių daug, bet iš šono pažiūrėjus neatrodo labai stora, gal kad lapai ploni ir šiaip taupiai išleista.
QUOTE(Ebru @ 2012 02 13, 00:43)
Diane Setterfield "Tryliktoji pasaka"
Perskaičiau vieną nuostabiausių knygų, kokią esu skaičiusi. Vis dar negaliu pamiršti šios knygos, dar tebegyvenu joje, tebemąstau apie jos veikėjus. Ši knyga man tokia ypatinga dar ir dėl to, kad tai pirmoji anglų kalba perskaityta knyga, nors lentynoje yra daugiau negu 10 knygų anglų kalba, bet tik dabar prisiruošiau vieną iš jų paimti į rankas, nes iki šiol daviau pirmenybę knygoms lietuvių kalba. Kaip pastebėjau, kuo knyga labiau patinka, tuo sunkiau parašyti gerą atsiliepimą. Bandysiu, tačiau sunku neastsleidžiant turinio.
Perskaičiau vieną nuostabiausių knygų, kokią esu skaičiusi. Vis dar negaliu pamiršti šios knygos, dar tebegyvenu joje, tebemąstau apie jos veikėjus. Ši knyga man tokia ypatinga dar ir dėl to, kad tai pirmoji anglų kalba perskaityta knyga, nors lentynoje yra daugiau negu 10 knygų anglų kalba, bet tik dabar prisiruošiau vieną iš jų paimti į rankas, nes iki šiol daviau pirmenybę knygoms lietuvių kalba. Kaip pastebėjau, kuo knyga labiau patinka, tuo sunkiau parašyti gerą atsiliepimą. Bandysiu, tačiau sunku neastsleidžiant turinio.
Na va, dar viena, apžavėta "Pasakos". Niekaip nesuprantu, kodėl manęs jos kerai nepaveikė.
Susiėmiau vakar ir pagaliau pabaigiau Benedict Wells "Paskutinė Beko vasara". Nors knyga nėra visai prasta, bet nieko ypatingo joje neradau. Nė vienas veikėjas nesudomino ir skaitant man visai nerūpėjo, kas su jais bus toliau. Knygos anotacija, mano nuomone, gana klaidinga. Siužetas toks- buvęs vokietis muzikantas, dirbantis mokytoju, atranda, kad vienas jo mokinys (vargšas lietuvis emigrantas
Knyga parašyta labai paprastai ir lengvai skaitosi, o tai, kadangi ji skirta jaunimui (bent jau taip rašoma), tikriausiai yra didelis pliusas. Ir šiaip pasitaikė visai neblogų ir įdomių vietelių, tačiau bendras įspūdis- kad nebūčiau daug praradusi, jei nebūčiau jos skaičiusi.
Matėt, kokią knygą išleido?
QUOTE(katilina @ 2012 02 13, 16:08)
tu nors pabaigei, o aš nepajėgiau,neįdomu.
Dabar aš būsiu nepopuliari,bet manęs visai neapžavėjo,kaip daugumą, Stambulo pavainikė ,tikrai daugiau iš jos tikėjaus.Nors gal dar viskas pasikeis,liko 100 pusl.
Aš uždarau knygų pirkimą,reik susiimt,savas perskaityt,biblioteka dar yra...
QUOTE(katilina @ 2012 02 13, 15:08)
Na va, dar viena, apžavėta "Pasakos". Niekaip nesuprantu, kodėl manęs jos kerai nepaveikė.
Manes irgi nepaveike, net nebuciau prisiminus, apie ka ji, kol neperskaiciau siuzeto priminimo.
QUOTE(eliss @ 2012 02 13, 15:39)
Dabar aš būsiu nepopuliari,bet manęs visai neapžavėjo,kaip daugumą, Stambulo pavainikė ,tikrai daugiau iš jos tikėjaus.Nors gal dar viskas pasikeis,liko 100 pusl.
Tu populiari, nes as jau rasiau savo nuomone apie sia knyga, vos nelikusia grauztuku.






