Keletu sakinių apie šiemetinius skaitinius
Metus pradėjau skaitydama šventiniam, kalėdiškam laikotarpiui labai tinkamą knygą:
Vicki Myron, Bret Witter . Devyni katino Diujo gyvenimai. Autorė po pirmosios knygos apie bibliotekos katiną Diujį gavo begales laiškų, pasakojimų apie kates ir jų šeimininkus, ypatingus jų ryšius Į antrąją knygą ir sudėtos devynios graudžiai linksmos, smagios, o kartais ir liūdnos istorijos-vaizdeliai iš kačių ir jų savininkų gyvenimo. Manau, "katinistės" ir Diujo mylėtosjos pervers/paskaitys ir šitą knygelę.
Naudojuosi proga ir dar kartą dėkoju mūsų knygių Kalėdų seneliui, dovanojusiam
B. Brysono "Namie: trumpa privataus gyvenimo istorija".
Perskaičiau ją su didžiausiu malonumu.

O jau kiek ten sudėta įdomiausių faktų/faktelių. Vos ne kiekvienas knygos sakinys gali tapti klausimu įvairiose viktorinose. Jau ne kartą ši knyga buvo "narstoma" Lietuvos radijo laidoje "Tetos Betos viktorina" .
Knygoje pasakojama gyvenamojo namo istorjja: aprašomas holas, virtuvė, svetainė, valgomasis, miegamasis, vonios kambarys, vaikų kambarys ir kitos patalpos. Bet pasakoijimai labai išsiplečia ir pvz., skyrelis apie valgomąjį tampa beveik mitybos ir prieskonių patekimo ant mūsų stalo istorija. Pristatant vaikų kambarį, nagrinėjama vaikystės , vaikų teisių istorija ir t.t. Galėčiau tęsti, cituoti, klausti: ar žinote? Bet... neatimsiu to malonumo. Imkit, skaitykit ir pačios vertinkit.
E. Donoghue. Kambarys Dar viena nenuvylusi knyga. Jau anksčiau buvo minėta, kad knygoje galima rasti vienos istorijos atgarsių. Ir tai gali atbaidyti skaitytojus, sudaryti klaidingą įspūdį. Aišku, pati istorija baisi, sukrečianti (Septynerius metus pagrobta moteris gyvena -kali uždaroje patalpoje, augindama penkerių metų sūnelį. Ji visaip stengiasi apsaugoti sūnų, suteikti pagal galimybes kiek įmanoma normalesnes sąlygas). Oi, kaip galima buvo "sutrilerinti" šią istoriją. Visa laimė, pasakojama penkiamečio berniuko lūpomis, tad to išvengta.
Kalėdų senelio dėka namuose atsirado
R. Šepetys knyga "Tarp pilkų debesų".Ėmiausi jos skeptiškai nusiteikusi (ką naujo, savito apie tremtį gali parašyti to nepatyrusi, emigracijoje išaugusi autorė

) , bet perskaičiau visa mielai (jei tas žodis tinkamas). Vyresniosios kartos Lietuvos skaitytojas gal nieko ypatingai naujo nesužinos, bet va jaunimui tai visai tinkama knyga. Ir ypač svarbu, kad knyga išleista užsienio šalyse, kuriose visai nežinomas toks Lietuvos istorijos etapas, tad bus puiki proga jį pristatyti.
Šį kartą tiek. Apie kitas dvi knygas parašysiu vėliau..