Įkraunama...
Įkraunama...

Dienos sentensijos

tikriausiai kartosiuosi..
-nebuk lasas, tapk vandenynu..
anksciau sis uzrasas puikuodavosi pas mane visur kur tik buvo galima, dabar liko tik telefono pasisveikinimo ekrane, tad kartais visai smagiai nuteikia...
Atsakyti
Kvailio dziaugsmas - ieskoti kituose trukumu (J. Steikunas)

Saknis - gele, paniekinusi slove (K. Gibran)

Kas leidzia save plakti, tas vertas to, kad ji plaktu (?)

Kirminas, nors ir padetas ant svelniausio kilimo, vis tiek ieskos purvo (Indu ismintis)
Atsakyti
Tai, ką sunku padaryti, reikia daryti su didžiausiu atkaklumu /Konfucijus/
Atsakyti

Mes patys pasirenkame savo draugus, mes patys įgyjame priešų, tačiau kaimynus mums parenka Dievas./G.K.Čestertonas/
Atsakyti
Reikia mokėti atleisti žmogui už padarytas klaidas, nes vieną kartą gali pats suklysti.


Mes dažnai siekiam būt su tais, - kurie to neverti. Ir nepaisome Tų, kurie kovoja ir visada yra šalia mūsų.



Vienas žmogus gali atstoti visus, visi vieną - niekada.



Aš norėčiau atnaujinti visas savo mintis. Ištrinti visas problemas, atšaukti visas savo klaidas ir išsaugoti visus laimingus prisiminimus.
Atsakyti
Nėra atsitiktinių žmonių mūsų gyvenime. Vieni atneša laimę, o kiti patirtį ir tvirtą charakterį.
Atsakyti
Kai buvęs idealas tampa kasdienine tikrove, jis neišvengiamai žūva. [Ch.Ortega I Gasetas]
Papildyta:
Nuosprendis, kurį jūs sviedžiate kitiems, apsisuka ir grįžta atgal, tiesiai jums į veidą, šiek tiek jį sužeisdamas. [A.Kamiu]
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo guste87: 22 vasario 2012 - 12:52
QUOTE(guste87 @ 2012 02 22, 12:53)
Kai buvęs idealas tampa kasdienine tikrove, jis neišvengiamai žūva. [Ch.Ortega I Gasetas]

patiko si sentencija
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo visgi: 22 vasario 2012 - 14:29
Mirę. Palaidoti. Viskas baigta. Likę tik vargani fragmentai kadaise juos pažinojusiųjų atmintyje. Žinoma, kas gyvena mūsų prisiminimuose niekuomet mums nebus visiškai miręs.

Namai - tai magnetas, priviliojantis atgalios net ir labiausiai nutolusius savo vaikus.

Bet laimė... laimė randama prie savo namų židinio ir nereikia jos skinti iš svetimų sodų.

Senelių ir anūkų santykiai ypatingi. Daug paprastesni. Vaikas pasiima dalelę tavo širdies ir daro su ja, kas jam šauna į galvą. Su anūkais kitaip. Su jais nebesieja kaltės ir atsakomybės saitai, apsunkinantys motinų ir vaikų santykius, todėl gali nevaržomas mylėti.

Kur dingsta vaikystės prisiminimai? Juk jų turėtų būti tiek daug! Tų išgyvenimų, kurie pirmąsyk patirti, mums atrodo tokie kaip nauji ir ryškiaspalviai... Tikriausiai vaikai būna taip pasinėrę į esamą akimirką, kad neturi nei laiko, nei noro jų įsiminti.

Tokia jau yra meilė: atkakli, įsitikinusi savo teisumu ir mokanti įtikinti. Ji greitai nuslopina visus nuogąstavimus.

Iš Kate Morton knygos " Rivertono dvaro paslaptis" 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Pingvinukas @ 2012 02 22, 15:05)
Iš Kate Morton knygos " Rivertono dvaro paslaptis"  4u.gif

labai grazu 4u.gif
Atsakyti
Jaunystė ne amžiaus rodiklis, o sielos būsena. (Džordžė Enesku)

Teisingi žodžiai - ne visada malonūs, o malonūs žodžiai - ne visada teisingi. (Lao Dzė)

Gyvenimas tai ne tos dienos, kurios praėjo, bet tos, kurios įsiminė. (P.Pavlenka)

Atsakyti
Susiraskite darbą, kurį mėgstate, taip kiekvieną savaitę prailginsite penkiomis dienomis. (H. Jackson Brown, Jr.)
Atsakyti