Maža mergaitė ruošė dovaną Kalėdoms. Didelę dėžę ji suvyniojo į brangų žvilgantį auksinį popierių. Ir popieriaus, ir spalvotos juostos kaspinui sunaudojo labai daug...
Ką darai? rūsčiai subarė ją tėvas. Sugadinai tiek popieriaus! Ar bent žinai, kiek jis kainuoja?
Apsiašarojusi mergaitė apglėbė dėžę ir susigūžė kampe.
Kalėdų išvakarėse, ji ant pirštų galiukų prisiartino prie tėvo, sėdėjusi...o užstalėje, ir ištiesė jam puikiąją dėžę.
Čia tau, tėti, sušnabždėjo.
Tėvą užliejo švelnumo banga. Ko gero, jis buvo pernelyg griežtas dukrai. Galų gale juk dovana buvo skirta jam
Jis lėtai atrišo kaspiną, kantriai nuėmė popierių ir atsargiai atidarė dėžę. Ji buvo tuščia!
Ši nemaloni staigmena sugrąžino pirmykštį tėvo pyktį. Jis pratrūko:
Išeikvojai visą popierių ir juostą vien tam, kad apvyniotum tuščią dėžę?!
Mergaitės akys ir vėl paplūdo ašaromis. Ji gailiai tarė:
Bet dėžė nėra tuščia, tėti! Aš ten įdėjau milijoną bučinių!
Todėl šiandien vienas žmogus savo darbo kabinete ant rašomojo stalo laiko batų dėžę.
Juk ji tuščia, sako jam visi.
Ne, ji pilna mano dukrelės meilės, atsako vyriškis.
(Bruno Ferrero Auksinių žuvelių paslaptis)
QUOTE(pupitapupa @ 2012 03 17, 17:45)
Sėkmė yra ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo. V. Čerčilis
Pasakėčia apie vinis
Karta gyveno labai temperamentingas jaunas žmogus. Jo tėvas davė jam maišelį su vinimis ir liepė kiekvieną kartą, kai jis nesuvaldys savo pykčio, įkalti vieną vinį į tvoros lentą.
Pirmą dieną tvoroje buvo 37 vinys. Kitą savaitę jaunuolis išmoko suvaldyti savo pykti, su kiekviena diena vinių skaičius ėmė mažėti. Vaikinas suprato, kad lengviau yra valdyti savo temperamentą, n...ei kalti vinis.
Pagaliau atėjo ta diena, kai jaunuolis nebeprarasdavo savitvardos. Jis papasakojo apie tai savo tėvui, ir šis nutarė, kad kiekvieną dieną, kai sūnui pavyks susitvardyti, jis gali ištraukti iš tvoros po vieną vinį.
Bėgo laikas. Atėjo diena, kai vaikinas galėjo pranešti tėvui, kad stulpe nebeliko vinių. Tada tėvas paėmė sūnų už rankos ir nusivedė prie tvoros:
- Tau gan gerai sekėsi, bet matai, kiek tvoroje liko skylių. Ji jau niekada nebus tokia, kokia buvo. Kai pasakai žmogui ką nors pikta, jam pasilieka toks pat randas kaip šios skylės. Nesvarbu, kiek kartų po to atsiprašysi randas išliks.
Karta gyveno labai temperamentingas jaunas žmogus. Jo tėvas davė jam maišelį su vinimis ir liepė kiekvieną kartą, kai jis nesuvaldys savo pykčio, įkalti vieną vinį į tvoros lentą.
Pirmą dieną tvoroje buvo 37 vinys. Kitą savaitę jaunuolis išmoko suvaldyti savo pykti, su kiekviena diena vinių skaičius ėmė mažėti. Vaikinas suprato, kad lengviau yra valdyti savo temperamentą, n...ei kalti vinis.
Pagaliau atėjo ta diena, kai jaunuolis nebeprarasdavo savitvardos. Jis papasakojo apie tai savo tėvui, ir šis nutarė, kad kiekvieną dieną, kai sūnui pavyks susitvardyti, jis gali ištraukti iš tvoros po vieną vinį.
Bėgo laikas. Atėjo diena, kai vaikinas galėjo pranešti tėvui, kad stulpe nebeliko vinių. Tada tėvas paėmė sūnų už rankos ir nusivedė prie tvoros:
- Tau gan gerai sekėsi, bet matai, kiek tvoroje liko skylių. Ji jau niekada nebus tokia, kokia buvo. Kai pasakai žmogui ką nors pikta, jam pasilieka toks pat randas kaip šios skylės. Nesvarbu, kiek kartų po to atsiprašysi randas išliks.
Jokia kosmetikos priemonė negali pašalinti linijų, kurias veide įbrėžė egoizmas, pavydas ir blogis.
/O. S. Mardenas/
/O. S. Mardenas/
Visi savo gyvenime sutinkame tokį žmogų, po kurio pasikeičiame... Ir visiškai nesvarbu, buvo tai beribė laimė ar beprotiška kančia. Mes paprasčiausiai suprantame, kad tokie kaip seniau, jau nebūsime niekada.
Iš Philippa Gregory knygos "Tyroji žemė".
Kai miršta tavo tėvas ar motina, būna išties sunku. Jų netektis sukelia ne tik sielvartą. Ji reiškia, kad tu nebesi kažkieno mažasis vaikas. Tai tarsi brendimo stadija ir tapimas savarankišku vyru ar moterimi.
Dviejuose keliuose tempiamas skirtingų gijų, turi kažkurią vieną nutraukti.
Tikri pralaimėjimai gali iš sielvarto nužudyti žmogaus širdį.
Reikia atsikratyti seno, kad pasiruoštum naujam.
Kai miršta tavo tėvas ar motina, būna išties sunku. Jų netektis sukelia ne tik sielvartą. Ji reiškia, kad tu nebesi kažkieno mažasis vaikas. Tai tarsi brendimo stadija ir tapimas savarankišku vyru ar moterimi.
Dviejuose keliuose tempiamas skirtingų gijų, turi kažkurią vieną nutraukti.
Tikri pralaimėjimai gali iš sielvarto nužudyti žmogaus širdį.
Reikia atsikratyti seno, kad pasiruoštum naujam.
*Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs."
*Žmonės savo kūnu skiriasi labai mažai, skirtumų beveik nėra; dvasiniai jų skirtumai dideli, neišmatuojami. [L.Tolstojus]
*Tikrosios vertybės nekinta. Kas sykį jau buvo tiesa, tas liks tiesa per amžius. Be to, tiesų nedaug, ir visos jos labai paprastos. Jei jas žinai - nieko kito nereikia norint teisingai bet kokiais laikais išspręsti kokią nori problemą. [K.Vonegutas]
*žmogus yra niekas be savo šaknų - tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu namai. [K.Vonegutas]
*Kilni širdis negali būti neištikima. [H. de Balzakas]
*Žmonės savo kūnu skiriasi labai mažai, skirtumų beveik nėra; dvasiniai jų skirtumai dideli, neišmatuojami. [L.Tolstojus]
*Tikrosios vertybės nekinta. Kas sykį jau buvo tiesa, tas liks tiesa per amžius. Be to, tiesų nedaug, ir visos jos labai paprastos. Jei jas žinai - nieko kito nereikia norint teisingai bet kokiais laikais išspręsti kokią nori problemą. [K.Vonegutas]
*žmogus yra niekas be savo šaknų - tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu namai. [K.Vonegutas]
*Kilni širdis negali būti neištikima. [H. de Balzakas]
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 03 19, 15:56)
*Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs."
Skaudi tiesa
QUOTE(Pingvinukas @ 2012 03 19, 15:49)
Kai miršta tavo tėvas ar motina, būna išties sunku. Jų netektis sukelia ne tik sielvartą. Ji reiškia, kad tu nebesi kažkieno mažasis vaikas. Tai tarsi brendimo stadija ir tapimas savarankišku vyru ar moterimi.
tik kodėl taip anksti reikia subręsti.......
Lipdamas laimės kopėčiomis, pirmiausia įsitikink, kad jos atremtos į tinkamą sieną.
Sunkiausia kelionėje-peržengti slenkstį.
Išminčius klausia savęs, kvailys klausia kitų (kinų išmintis).
Nepasitenkink mažu.Iš gyvenimo reikalauk daug ir turėsi daug.
Saulė šviečia visiems (romėnų išmintis).
Išminčius klausia savęs, kvailys klausia kitų (kinų išmintis).
Nepasitenkink mažu.Iš gyvenimo reikalauk daug ir turėsi daug.
Saulė šviečia visiems (romėnų išmintis).
