Saugokitės pernelyg stipriai ir be išlygų prisirišti prie kito žmogaus; tai nėra, kaip daug kas mano, tvirtos meilės įrodymas. Užsidariusi savyje, savimi mintanti, nieko kitiems neduodanti ir niekuo nesirūpinanti meilė pasmerkta žlugti. Meilė - tai ne aistros blyksnis tarp dviejų žmonių; yra didžiulis skirtumas tarp įsimylėjimo ir meilės. Meilė - veikiau būsena, davimas, o ne potraukis; santykis su visuma, o ne su pavieniu žmogumi.
Įdomu! Gyvenimas- kaip kelionė: vieni įlipa, kiti išlipa, kartais vyksta nelaimingi atsitikimai, kai kuriose stotelėse mūsų laukia siurprizai, kitose tik gilus liūdesys. Vos gimę, mes lipame į traukinį. Kur surandame mums brangius žmones ir tikime, kad jie liks visada drauge visos kelionės metu: tai mūsų tėvai. Bet tiesa yra visai kitokia. Jie išlipa vienoje stotelėje, palikdami mus vienus be savo šilumos, draugystės, meilės. Bet yra ir kiti, kurie įlipa į traukinį ir kurie mums irgi labai svarbūs. Tai mūsų seserys ir broliai, mūsų draugai ir mums brangūs žmonės, kuriuos mes mylime. Kai kam ši kelionė atrodo, kaip trumpas pasivaikščiojimas, vieni kelionės metu suranda vien tik liūdesį. Dar kiti visada pasiruošę padėti, kai kam reikia pagalbos. Vieni išlipę, visam laikui palieka ilgesį... Kiti įlipa ir vos tik spėjus su jais prasilenkti, greitai išlipa.... Mes stebimės jei žmogus kurį mes mylime, sėdasi kitame vagone, o mus tuo metu palieka vienus. Aišku, niekas mums negali sutrukdyti ieškoti jų po visą traukinį. Bet kartais mes negalime atsisėsti greta jų, nes vieta šalia yra užimta. Nieko baisaus....... Tai tokia yra kelionė, pilna nusivylimų ir svajonių, vilčių ir praradimų.......... Pasistenkime suprasti savo kelionės draugus ir kiekvienas ieškokime tarp jų paties geriausio. Gali būti, kad kelionėje kuris nors gali susvyruoti, jam gali prireikti mūsų supratimo. Susvyruoti, suklupti galime ir mes patys, bet visada kas nors atsiras šalia ir mus supras. Didžiausia šios kelionės paslaptis yra ta, kad niekas nežino, kada jis išlips iš traukinio. Mes nežinome, kada išlaipins ir mūsų bendrakeleivius, net ir tuos kurie sėdi visai šalia......... Mes galvojame, kad mums bus labai liūdna palikti šį traukinį......... Esame tuo tikri, išsiskyrimas su draugais, kuriuos sutikome šiame traukinyje bus skausmingas. Palikti savo artimus bus labai liūdna, bet tikime, kad vieną dieną jie atvyks į centrinę stotį ir mes juos išvysim su jų bagažais, kurių jie neturėjo prieš įlipant į traukinį. Ir mes būsim labai laimingi, kad mes galėjom prisidėti prie jų bagažo didinimo ir turtinimo. Mūsų mieli draugai padarykime viską, kad mūsų kelionė būtų sėkminga, kad liktų geri prisiminimai, kai mes išlipsime iš traukinio.
Viena moteris susapnavo, kad parduotuvėje už prekystalio, vietoj pardavėjo, stovi Dievas. - Dieve! Tai tu?! - Taip, Aš - atsakė Dievas. - Ir ką pas Tave galima nusipirkti? - Viską - pasigirdo atsakymas. - Tada norėčiau įsigyti sveikatos, laimės, meilės, sėkmės ir daug pinigų. Dievas nusišypsojo ir nuėjo užsakytų prekių. Netrukus jis grįžo su nedidele kartonine dėžele. - Ir tai viskas?! - sušuko moteris. - Taip, - ramiai atsakė Dievas. - Negi tu nežinojai, kad Aš parduodu tiktai sėklas?