Kuriamoji vizualizacija

Laikmetis, gerai sutampa, užgavėnės - apsivalymas:


Apeiginis Morės nugalėjimas reiškė žmogaus siekį atgaivinti jo paties susidrumstusią sąmonę ir tamsos jėgų nuvargintą dvasią bei kūną. Kaip dvasinį nubudimą įkūnijantis Buda prašviesėja ir dvasiškai nubunda, nugalėdamas pagrindinį savo priešininką Māra (žudantįjį, naikinantįjį), išreiškiantį neigiamus žmogaus psichikos veiksnius, taip kiekvienas iš mūsų atsigavėti tegali tik įveikęs Morę savyje. Apeiginis Morės nugalėjimas šventėje, tai vaizdinga išraiška to, ką kiekvienas atskirai ir visi kartu turime padaryti, kad laimėtume dar vieną gyvenimo ratą po Saule.

http://www.grynas.lt...e.d?id=55756613

ir po to Jaunatis - naujų sėklų sėjimas:

Ši jaunatis – tai gelmių gelmės vėrimosi metas. Ši jaunatis – tai dvasios stebuklo, taikos, pusiausvyros kūrimo metas. Ši jaunatis ir visas ciklas – tai priartėjimo prie Viešpaties, prie tiesos metas. Šios jaunaties ciklas – tai paslapčių atsivėrimo metas. Ši jaunatis – tai įkvėptos kūrybos metas. Tačiau tik tiems, kurie to nuoširdžiai ieško, pasiryžę daug ką paaukoti, įveikti ego viliones šių vertybių vardan. Kitiems, einantiems nesusivokimo ar ydų keliu, tai ypač tamsių apgaulių, aferų, nuopuolio, net padažnėjusių ypač baisių, tamsių nusikaltimų metas. Bailiams – baimių išdidėjimo metas.

http://www.dharma.lt...cio-aktualijos/

2 урок - Методика исполнения желаний
http://www.youtube.c...p;v=rokTJYoVujE

Šone ir daugiau yra filmukų, nors nieko per daug naujo, bet gal kam bus naudinga

Ištrauka iš Vydūno raštų. Jau 19 a. apie tai rašė, lietuvių rašytojas, puikiai jautęs tikrą gyvenimą, nuostabiai išmintingas žmogus. Patariu paskaityti jo knygas

GYDYMAS MINTIMIS
Pagarsėjo pastaraisiais metais francas E.Couė. Jis gydė,
kaip sakoma, pasinaudodamas autosugeste. Vyriausias
jo sakinys, kurį mokė savo ligonis dažnai kartoti, yra
šis:
Tous les jours, a tous points de vue, je vais de mieux en
mieux. (Man kiekvienu atžvilgiu kas dieną geriau ir
geriau.)
Ir jis gerai aiškina, kad ne valia yra mūsų gyvenimo
akstinas ir galia, bet vaizdavimas. Ir čia jo teisybė. Bet,
rodos, reikėtų giliau siekti. Ką mes valia vadiname, yra
geismų gyvatos jėga, kuriai tikslą rodo ir kuriai vyrauja
mintis. Kad mintis nevyrauja, bet tarnauja, mes tą jėgą
vadiname geiduliu.
Toliau netinka vadinti autosugeste, kas žmogų gydo.
Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va:
Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t.t, ,tada jis iš tikrųjų
sau ką įsišvilpia-įsisako.
Bet tuo nėra pasiekta rūpimo dalyko esmė. Reikia
žmogų ir jo vidaus veikimus, ir vyksnius kitaip suprasti.
Žmogaus esmė yra ypatingas Amžino Kūrėjo reiškinys,
tęsiąs kūrimo darbą, kurs prasidėjęs yra kūno statymu
ir tolyn eina žmogaus veikimu.
Paprastai žmonės tiki, žmogus veikiąs kūnu judėdamas.
Bet šis judesys yra tiktai žmogaus veikimo atšvaitą.
Tikrasis žmogaus veikimas pareina iš giliausiojo
vidaus, iš jo esmės, iš žmoniškosios dvasios-sielos.
Ir pirmasis jo davinys yra vaizdinys, yra mintis. Todėl ir
visai nėra svarbu ko norėti, ko geisti, kam pasiryžti.
Viso to visai nereikia.
Svarbu yra tiktai, kad žmogus, visai nurimęs savo esme,
vaizduotus, ką jis vykdyti turi. O vaizduoties reikia
viduje, pasišventus Kūrėjo valiai, visai ramiai, tyliai,
patvariai.
Tada žmogus sau nieko neįsisako, neįsišvilpia ką nors,
nesinaudoja autosugeste, bet daro kita ką.
Žmogus kuria.
Jis kuria savo asmenybę ir asmenį su jų turiniu, kuria ir
savo sveikatą, ir savo veikimą, savo veikalus.
Bet į tą darbą neturi maišyties geidulys.
Tas darbas turi sukilti giliai vidaus šventykloje.
Žmogus, jį darydamas, turi jausti vykdąs Dievo valią.
Tada viskas ir turi kuo geriau pavykti. Visos kliūtys, vos
pastebėtos, šalinasi lyg savaime. Ir visos kūno negalės
nyksta. Net skaudėjimai, nuovargis, liūdnumas,
širdperša pradingsta, žmogui iškilus į savo vidaus tylą.
Sveikata, jaunumas, grožė yra mūsų valdžioje. Bereikia
tik gyventi savo esme ir visa tai viduje regėti.

Vydūno raštai kažkada puikiai skaitėsi, gilias mintis radai.

laba diena,

taip tikra tiesa kad viska galima padaryti su - noru- mintim- ketinimu.
bet tuom viskas ir pasibaige, zmones nesigilina daugiau.
su tuo paciu ketinimu reiktu pradziai save isvalyti, o ne uzkrauti ant virsau, ant viso gyvenimisko negativo geru dalyku
kaip pvz. -turime mes per visa gyvenima sukauptu jausmu- energiju, tokiu kaip -pikcio, nusivilimo, liudesio, nepasitikeimo, baimiu, abejoniu, ir .t.t. ir ka gi mes darom? mes ne ju atsisakom ir nenorime jausti, tureti, mes uzkraunams ant virsaus taip sakant, saviitaiga, afirmacijom - man gerai, man sekasi, as laimingas, ir t.t. o kur visas blogis dingo? nekur! jis tunoja ir laukia...
tad viskas veiks tik trumpa laika, nes kad pripildyt reikia isvalyti ta asoti..
be abejo yra tai pradzia, kad zmogus jau nori kazka pakeisti, o ne sedi ir skundziasi, bet tuo vien neuzteks tai tikrai, bet kaip startas jis puikus!

Labai patiko Vyduno ismintis, tinkamiau ir nesugalvotum paaiskinti.

Tai va merginos, neisisvilpaukim sau ka bet kurkim!

Gintare, aciu,kad daliniesi!!!
Papildyta:


Na jeigu taip mastysit, kad blogis ir negatyvas tuno... tai jau atsiprau... kodel tuno,kur jis dingsta? Jis traukiasi kai zmogaus sirdis atsiveria. Kai jus plaunat deme milteliais ir savo energingais veiksmais argi ji ne nyksta. Taip ir yra priemoniu savo tam asociui valyti. Pradedam nuo sviesiu minciu, nuo geru darbu ir tesiam: )
Kaip jus manot kokiu dar budu "asotis" valomas?

pasikartosiu, nesakiau kad nereikia taip daryti, nesakiau kad tai neveikia. bet veikia iki tam tikro gilio.
jeigu butu viskas taip paprasta, milijardas zmoniu butu laimingi, ir tai ivyktu lengvai. bet taip nera.
nes gali is sirdies skleisti meile ir sviesa, taip kaip tai ismanai ir supranti, bet matysi kad aplinka nesikeicia, zmones tuo nepastebi, nepalaiko, ir nepasidaro geresni.. kodel?
butent del tuos priezasties ,kad mes negalime(ne viska galime) siaip uzmerkti akis ir sakyti as ne pikstu, as myliu, jeigu vistiek piksti, ir negali atleisti.. argi nereikia suprasti del kokios priezasties atsirado sie negativus jausmai?
ir ta reikia suprasti, isisamoninti, perleisti per save, pazinti jo saknys, priezastis ir visiskai atsisakyti, ir paleisti si jausma, anulioti, ir tai gali tekti daryti ne viena karta.. kol pilnai neissivalysi.

be siu veiksmu neimanomas pilnas issivalymas, kiek nenorek myleti save ar kitus.
dar gilesnis ligis yra gilintis, i praetus gyvenimus, ir ko tik ten nera kodel mums atsitinka butent tokie dalykai, ar tai pamokos? ar tai mus mokyna kazkas, daugelis varinatu ir viskas tik del musu paciu. bet cia kita tema.

pateiskiu pvzd- moteris negali atleisti neistikimybe vyrui, ji piksta, nors sako as atleidau jam, as noreciau kad grystu, tik tegu grysta, ir istikro ji myli, ji nori. bet.. bet na jauciasi kad nera viskas isvalyta, bet ji atleido, ir myli. lik paprasta ir viskas gerai, bet yra negativus jausmai.
mes paziurejoim ir isigilinom, pasirodo kad ji piksta ant saves del to kad galejio atkreipti demesi, daugiau pasistengti, pamatyti, suprasti, buti nuolankesne, neuzsispirusi ir buti kitokia, geresne ar rupestingesne..
taigi ka reikia jai daryti? atleisti vyrui ir pamilti ji?be bejo. bet ir viskas?
ar atleisti sau? suprasti save, tik save, nes per save keiciam mes ir kitus, nes kiti tik veidrodis musu bedu. taigi kur SAKNYS?
stai apie ka as kalbu, kad nera tik myliu ir dziaugiosi gyvenimu, yra daugelis priezasciu kurias reikia 'pamatyti' ir suprasti, ir tik tada keisis gyvenimas istikro ..
cia paemiau realu pavizdi. kad viskas turi saknys, tam ir reikia daryti tai ka as siulau, atverti matyma visu savo ir ne tik problemu..
del ko mes esam kas esam, ir ar mes norim tapti geresni, suprate priezastis, ar neziurim i jas, bandom sau iteigti kazka..

man sudetinga aprasyti, bet manau kad jus suprasit ka noriu pasakyti, tad pavizdis su asociu tinka puikei, kol jis pilnas negativo, niekas daugiau i ji netilps kiek ne piltume, pradziai isstustinam ji o tada pripildom, bet be abejio, nereiskia kad nereikia myleti ir buti geru Zmogum reikia! visada, kasdiena, kiekviena akimirka..

dar del informacijos pridursiu- tarkim energija, jausmas- nemeile sau. mes galim pakeisti ir transformuoti i meiles sau. netikeima i tikeima, baime i drasa, issiblaskima i susitelkima, nerupestinguma i rupesti, nepasitikeima i pasitikeima ir .t.t.
tai siulo tie 'mokytojai' kurie nemato saknu, nemato esmes ir nepasieke gilio. be abejo, tai veikia! (darikti bent tai, keiskit savo negativius jausmus! stenkites., tai didziule pazanga, nes mazai kas isvys ka nors daryti nori..)
bet ..
o ka jus darysi su neapykanta? pikciu?pasileidimu?istvirkimu?agresija?ziaurumu? ir t.t.
tik atsisakyt galime siu energiju! jokia meile ju neuzpyldisi, nepakeisi!
neimanoma ..

neskubekit priimti ar neigti sios informacijos, apmastykit ir pagalvokit, o po keliu dienu visiskai kitokiu kampu viska pamatysit.

klausimas labai geras! aciu Jums!

Man tai cia didziausia paslaptis, kai vyras neistikimas, moteris turi galvoti ka padare ne taip, kad galejo buti geresne ir visokia ir pan. O ka vyrui, nieko nereik daryt, valyt asocius ir puodelius? Jis cia ne prie ko?
O jei atsimenat, Vaizgante daznai sioje temoje rasydavo, kad viskas nulemta is anksto ir nieko nepakeisi, planas yra ir viskas

Nieko čia nėra sudėtingo: tereikia, kad moteris peržiūrėtų gyvenimus, kuriuos gyveno kartu su savo dabartiniu vyru, ir tuoj paaiškės jo neištikimybės priežastys. Pamačius tai tuoj pasikeičia požiūris... Tada ir supranti, kodėl ta neištikimybė buvo nulemta iš anksto

Nu gerai..Bet kaip del vyru... Juk neistikimybe- negatyvas. Tai , sakai jie nekalti, aplinka kalta? Neprisidirba ? Ar jie kazkokie robotai, priedas prie moters?

Ar žmona turėtų rūpintis savo vyro negatyvo ąsočiais? Ar jai savų neužtenka? Juk kai ji savuosius išvalo, mažėja ir aplinkinių ąsočiuose

Zodziu, del vyru atsakymo nera.