aš noriu pasidalinti savo istorija, išgyvenimu ar kaip čia pavadinti
KV domiuosi jau apie trejus metus, tikrai pavyko ne kartą susivizualizuoti, ko norėjau, tik šiuo metu kažkaip apleidau savo norus, bet čia ne apie tai.
prieš 2,5 metų, skaitydama šį forumą ir kitus šaltinius nutariau pasidaryti "norimo vyro" sąrašėlį (kaip buvo rašoma kitų merginų). taigi pasiėmusi savo gražųjį sasiuvinuką surašiau ~20 savybių, pradedant akių, plaukų spalva ir visom kitom trokštamom jo būdo, elgesio savybėm. tuomet gražiai surašiusi pabandžiau užsimerkus įsivaizduoti, kada "Jį" galėčiau sutikti ir taip išėjo, kad užrašiau šalia savybių konkrečią datą (kuri buvo daugiau nei po metų kai pildžiau sąrašėlį). na padėjau aš tą sasiuvinuką ir per daug negalvojau apie jį, tiesą sakant, viskas buvo daugiau žaidimo forma. praėjus keliems mėnesiams aš tą sąrašėlį paskaičiau paskutinį kartą ir suplėšiusi išmečiau, nors visos savybės ir data tebeliko mano galvoje
taigi prieš 1,5 metų sutikau vaikiną, visai netikėtom aplinkybėm ir iškart juo susižavėjau, jis manimi
pradėjom mudu susitikinėti, viskas klostėsi gana neblogai. praėjus keliom dienom ir galvojant apie tą vaikiną, aš gi prisiminiau, kad mudu susitikom vieną dieną anksčiau nei buvau "pamačiusi" susitikimo datą su "idealiuoju vyru"
o iš visų 20 savybių, jis atitiko kokių 17 tai tikrai.
na džiaugiausi aš tuo neilgai
žinoma, mano Idealusis turėjo ir neigiamų savybių, kurių nei vienos nenurodžiau. tai ir buvo mano klaida
jos pasirodė mano būdui nepriimtinos, todėl santykius nutariau nutraukti. bet jis manęs ramybėje nepaliko, o ir aš jo geraja puse vis dar žavėjausi
todėl dar pora kartų bandėm "iš naujo". na neprivedė tie bandymai prie gero ir mes jau apie metus nesam kartu, tačiau jis iki šiolei manęs nenori paleisti, susitaikyti, kad nesam kartu. visos šios istorijos esmė yra ta, kad man baisu, kad aš jį pritraukiau prie savęs ir negalėsiu niekad "atsikratyti", nes jis man šimtus kartų prisiekinėjo, kad pamirš mane, tačiau vis dar važiuoja pas mane, skambina, rašo, siekia susitikti ir kalba apie meilę. bet juk tarp mūsų netgi nebuvo kažkokių labai rimtų santykių todėl, manau, jis turėjo mane senokai pamiršti.
taigi ar įmanoma, kad aš jį pritraukiau savo mintimis, sudarydama ir kartais pagalvodama apie tą savybių sąrašą ir jis dėlto nedingsta iš mano gyvenimo
nors kai pagalvoju, aš turbūt savanaudiškai pasielgiau, lyg ir norėjau jo "tokio", tačiau jo blogosios savybės man nebuvo nepriimtinos
ai, ir atsiprašau, jei mano postas ne visai į šiuo metu diskutuojamą temą
Moterys myli ausimis, o vyrai - akimis. Todėl moterys dažosi, o vyrai meluoja.
