Jei tik butume isivaizdave, kad musu gyvenimas taip pasikeis isigijus suni, kol kas musu grazuole dar negyventu musu namuose...

as taip pat noriu atskiesti "entuziazma".
auksaspalvi retriveri isigijom kai sunui buvo 9-eri, o dukrai metai ir keli men. Mergina jau silpnai vaiksciojo.
mano vyras uzauges su sunimi desimt metu svaigo kaip iki visiskos pilnatvs reikia suns. ir stai as paluzau, kaip dabar teisinuosi, susisviete kokia tai seimos idile, kuriai neatsispyriau.
pirmieji menesiai buvo ne tai, kad sunkus, bet labai sunkus. suo siusiojo kur papuola ir kada papuola. po kiekvieno tokio reikaliuko reikia isnesti ji i lauka, kad viena karta ismoktu kur gi sisius turi nutikti.. aisku vaika reikia nestis tuo paciu. gyvename penktame aukste... prisilaksciau ir prisiploviau iki valios.
bet to negana... kas savaite reikia nusiteikti atsisveikinti bent su vienu geru daiktu, na ir zinoma, keliais siaip ne vietoj padetais. musu shunelis isigudrino apgrauzti net medines balkono duris, nekalbant apie siena, sekcijos kampa ir tt.
(tiesa pasakius, jis savo samata, nors ir nepigus suo, jau virsijo kelis kartus).
dabar kai suniui virs metu, o ir vaikas didesnis problemu ne maziau. jauciu, kad dirbu suniui. kas diena po kelis kartus valau grindis dregnu skuduru. negaliu devet tamsiu drabuziu, nes labai matosi sviesus suns plaukai. pabego aukle, nes neapsikente kovoti su sunis keliama netvarka. dabartine (beje, ja gerokai brangesne, nes kainos pakilusios:() is kart pasake, kad vaika ziures, bet namu netvarkys, taigi tenka paciai kuoptis kas diena, nes nesinori, kad zmogus i nesvaru buta ateitu.
aisku, jeigu gyvenciau viena, suo tikrai butu mielas draugas. galeciau su juo pakalbeti, paglostyti... dabar po kovos su visur esanciais plaukais, isdrabstytu maistu, nesvariom kojom ir varvancia barzda - paglostyti savo vaiku ne visada speju, amzinai baruosi... o barniu objektas dazniausiai - suo (kas isves i lauka, kur deti suni kai reikia isvaziuoti su nakvyne i svecius, o seimininkai suns kartu nekviecia ir tt)
pasiskundziau... gal pravers. nes galiu uz savu laiku pasireiskusi silpnavaliskuma kaltinti tik save, na dar guostis, kad veisliniai sunys trumpiau gyvena nei kieminukai (uz sita sakini mane sunu myletojai turbut nukryziuos)
mielai atiduociau suni kam nors, bet tuomet tikrai "kvepia" skyrybomis.