globėjai plepa toliau

Karusia, be abejo nuo žmogaus ant žmogaus. Jie "vietoj naminių gyvūnų"

kisės, meilutės, eikšekit čia, palaistysiu benzinu...

tai tegu prisiriša tuos savo naminius gyvūnus, kieno jie ten yra. O tai dabar palaidi laksto ir kandžiojasi.
Katės būna turi katinių utėlių, bet žmonėm jos nepavojingos. Aš jau visus savo gyvūnus apžiūrėjau po šimtą kartų- jie ieko neturi.
Patarimą gavau diklofosu naikinti. Pagal principą kaip šunims blusas. Beveik norėčiau.

nesąmonė, sualerguosi vaikus.
man kažkokiu forsforu vaikystėje galvą trinko, kai parsinešiau iš mokyklos, bet paskui saujomis plaukus barsčiau, o kai išsišėriau , plaukai liko liauni ir gerokai retesni....

Alfija, aha, lengviausiu keliu ruošiesi nueiti- tai jau prisiriškit kieno jie yr, bo kandžiojasi . Nori ar nenori - teks pačiai juos prisirišti ir jaukintis- ilgam gi jie:) Turėsi progos įpročius ir instinktus naujųjų naminių augintinių panagrinėti

man vaikystėj kažkokiu gyvsidabrio tepalu tepė. Ir dar kažkokia bjaurybe. Plaukai nekrito, nes ir taip turėjau tris plaukus ir devynis rėdus. paskui plaukai pasitaisė.
Papildyta:


Aha. Man jų nei rišti nereikia. Jaukūs tokie gyvūnėliai, pas mus laikosi .Nežinau, bet labiau už tas utėles man patinka mano šunys. Ir katės.
Teris va dabar grynas cirkas. Koją kilot pradėjo. Niekaip šuniukas dar nesiorientuoja- ką ten daryti reikia. Ar koją pakėlus teritoriją žymėt, ar stovėt prie medžio ilgai, o teritoriją ant keturių susižymėti

Nevienakart ir mes turejom beda,cia apie uteles...Vienakart is sanatorijos parsiveze,kitakart naujokas vaikas atveze.Oi,vargau,kol vaistininke nepasake,kad dabartines uteles cemericiu nebijo,o tas'Permentinas"(?)irgi paprastai neveikia.Reikia istepti galva,apristi celofanu ir laikyti kokias 3 val.Padejo is karto,dar aisku po kazkiek laiko pakartoti del glindu tokiu pat budu.Bet jei po klase vaiksto uzkratas,o siaube...

pabandysiu. Mūsų mokykloj gi yra internatas. Tai kol tas užkratas neparvažiuos namo, tai kas ten ką ras. Košmaras tatai vadinasi.

Sveikos, merginos, sakau pabandysiu savo mintis padėlioti čia. Apie tą Garliavą. Esmė kas ten vyksta tikriausia mums aktualiausia, tai labai liečia ir mus, nes taip gali atsitikti kiekvienai iš mūsų. Teisingiau mūsų vaikui. Globotiniam.
Staiga teismas, visai nežinia kokių motyvų skatinamas, gali imti ir grąžinti vaiką ...motinai. Ir visiems aplink bus visai visiems nusišvilpti, kad vaikas tos motinos nepažįsta, kad jis jos nekenčia, kad bijo. Bus kartojama aklai ir bukai- vaikas turi tik globėjo nuomonę- viskas. Jokios kitokios jis suformuoti negali, ir globėjo mylėti negali taip pat. Teismas taip nusprendė- negali ir basta. Ir jokio trečio varianto irgi negalima, nes motina nenori. Kuri ranką prie širdies pridėjus gali pasakyti- kad jų vaikas atleido savo biomamai, kad svajote svajoja kaip su ja gyventi ir tik su. Kuri per N metų tai iš vaiko širdies išlydėjot- tą neapykantą, tą vaiko gėlą ir skausmą, kuri galit pasakyti jog tai yra įmanoma, kad ta žaizda užgydoma.
Kas sugalvojo jog vaiko interesas- yra tik motina, o ne laiminga vaikystė. Kiek įmanoma? Kuri klykiančiam vaikui , degančiam neapykanta ramia širdim sakytumėt- eik ten, čia dėl tavo intereso. Kaip jūs vaikui paaiškintumėt- kad jo interesas yra nebesurenkamai subyrėjęs pasaulis? Kaip jūs tai padarytumėt?
Kol aš neturėjau mažiaus man visaip atrodė. Dabar aš jį turiu. IR jei jį man reikėtų atiduoti įmotei(nors tai nerealu) tai kuri jį išmetė, atidavė pati- nuo ko ta Garliavos istorija ir prasideda, ir atiduoti vėl nes tai ... aš nepajėgčiau. Aš nepajėgčiau išduoti nė vieno vaiko jau išduoto.
Ir nesvarbu pripasakojo tam vaikui kas ko ar ne- vaikas tai nesufantazuotus jausmus jaučia- jis visus juos pergyvena. Vaikas viską pergyvena tikrai ir jautriai. Kai aš ten paskaitau moterų kalbas- kad vaikas gal net vaidino, gal jam šiknon žiebė, žnybė jog žvieg pradėtų...Aš jų nesuprantu. Aš girdžiu tik iš beviltiškumo ką nors pakeisti ir apsiginti bejėgišką, deperatišką vaiko klyksmą- šlykštyne tu.

Alfija - vaiko išgąstį, baimę išeiti už vartų - suprantu, bet tas žveigimas buvo repetuojamas du metus. du! Kuprevičius tą parašė dar prieš penktadienį, kas buvo sukurta tą gegužę..
o apie vaiko atidavimą... Jeigu nebūtų kitos išeities, jeigu ... tektų susikaupti. ir atiduoti. Ar yra kita išeitis? bėgtum slėptis į Afriką? ką darytum? manau, kad atidėtum ašaras į šalį, pasistengtum vaikui aiškinti, ir ...

Karusyte, tetos surepetuoti gali- vaikas ne. Tai o tas Kuprevičius neparašė anksčiau po visokių įvykių aš ir daug ko galiu parašyti.
Savo ašaras tai aš atidėčiau- o vaikas? Man tos situacijos pasakoti nereikia- aš visą tą sutuaciją, nuo a- iki z turi išgyvenusį vaiką. Jis net gimęs panašiai. Pora savaičių jaunesnis.
Karusia sakyk va ta mama kada nors padavė į teismą VTAT, kad šie negirdi jos prašymų perduoti vaiką tretiems globėjams? Pagal mane tai ne.

alfija,