mano mažius irgi serga.
Nepakaltinamai motinai paliko vaiką?
Alfija, kartais pagalvoju apie pipiriukės bio. Taip natūraliai, tiek kiek reikia to pipiriukei. Tam kartui. Ji apie savo mamą pagalvoja, ji jai svarbi, nors nė karto nematyta. Svarbi tiek, kiek gali būti svarbi išduota skausminga tapatybės dalis. Bekalbant su Pipiriuke apie išdavystę, supratau vieną dalyką. Kai abi pripažinome, pažinome ir išsrėbėme skausmą, jis tampa savu. Savu ir tau, ir vaikui. O savas yra savas, jo kažkaip ir nebelieka. Bet tuo pačiu ir nelabai lieka kas rištų vaiką su jo bio- nu juk skausmo nebėra... Ir štai čia įsiveržia ir sako- labas, aš pats pats saviausias- gyvensi su manim. Nu jprst... Nesiriša man vaiko išdavystė su meilės skiepijimu tam, kas išdavė. Arba pasirenki- vaikas su kraujuojančia širdim ir mylintis arba ramia širdim, bet abejingas tai savai saviausiai
QUOTE(Germinė @ 2012 03 28, 18:49)
grąžino nepakaltinamai?

Jurgaite, vat tai ir yra žinai tas skausmas kaip vėžys, remisijoj. Dusis savo skausmą(nors jis buvo minimaliai minimaliausias) išsisėmė po teismo. Kažkaip paėmė nutartį ir skaitė. Ir ten buvo tokie žodžiai: 10 metų nesirūoino, nesidomėjo irt.t. paliūdėjo pažiūrėjo į mane toks visai subrendęs, suaugęs žmogus ir pasakė- 10 metų...tai ir yra visas mano gyvenimas. Ir tą puslapį užvertė visiškai lengva širdim.
Buvo jis ją FB susiradęs- labai norėjo ką nors jai parašyti. O dabar sako- aš neturiu jos ko paklausti, ir nebenoriu. Viską jau žinau. Be jokio pykčio, neapykantos. O jei ateitų ir sakytų- einam, aš tave pagimdžiau, dariau tą tą, supratau kad klydau- atleisk tu nuo šiol mano. Turiu gerą advokatą. Kas liktų iš vaiko?
Dar kai buvo tie laikai, kai emigravusių buvo mažai, paliekamų vaikų būdavo daugiau. Kaip dabar pamenu vienos VTAT darbuotojos žodžius- normalios(ne asocialios) moterys, mergos palikusius vus nebelenda prie jų. Jos viską supranta. Kad vaiko gyvenimas eina jau tolyn be jos. Rodos irgi ne protabokščiai , bet va supranta.
Buvo jis ją FB susiradęs- labai norėjo ką nors jai parašyti. O dabar sako- aš neturiu jos ko paklausti, ir nebenoriu. Viską jau žinau. Be jokio pykčio, neapykantos. O jei ateitų ir sakytų- einam, aš tave pagimdžiau, dariau tą tą, supratau kad klydau- atleisk tu nuo šiol mano. Turiu gerą advokatą. Kas liktų iš vaiko?
Dar kai buvo tie laikai, kai emigravusių buvo mažai, paliekamų vaikų būdavo daugiau. Kaip dabar pamenu vienos VTAT darbuotojos žodžius- normalios(ne asocialios) moterys, mergos palikusius vus nebelenda prie jų. Jos viską supranta. Kad vaiko gyvenimas eina jau tolyn be jos. Rodos irgi ne protabokščiai , bet va supranta.
QUOTE(alfija @ 2012 03 28, 20:05)
Jurgaite, vat tai ir yra žinai tas skausmas kaip vėžys, remisijoj. Dusis savo skausmą(nors jis buvo minimaliai minimaliausias) išsisėmė po teismo. Kažkaip paėmė nutartį ir skaitė. Ir ten buvo tokie žodžiai: 10 metų nesirūoino, nesidomėjo irt.t. paliūdėjo pažiūrėjo į mane toks visai subrendęs, suaugęs žmogus ir pasakė- 10 metų...tai ir yra visas mano gyvenimas. Ir tą puslapį užvertė visiškai lengva širdim.
Buvo jis ją FB susiradęs- labai norėjo ką nors jai parašyti. O dabar sako- aš neturiu jos ko paklausti, ir nebenoriu. Viską jau žinau. Be jokio pykčio, neapykantos. O jei ateitų ir sakytų- einam, aš tave pagimdžiau, dariau tą tą, supratau kad klydau- atleisk tu nuo šiol mano. Turiu gerą advokatą. Kas liktų iš vaiko?
Dar kai buvo tie laikai, kai emigravusių buvo mažai, paliekamų vaikų būdavo daugiau. Kaip dabar pamenu vienos VTAT darbuotojos žodžius- normalios(ne asocialios) moterys, mergos palikusius vus nebelenda prie jų. Jos viską supranta. Kad vaiko gyvenimas eina jau tolyn be jos. Rodos irgi ne protabokščiai , bet va supranta.
Buvo jis ją FB susiradęs- labai norėjo ką nors jai parašyti. O dabar sako- aš neturiu jos ko paklausti, ir nebenoriu. Viską jau žinau. Be jokio pykčio, neapykantos. O jei ateitų ir sakytų- einam, aš tave pagimdžiau, dariau tą tą, supratau kad klydau- atleisk tu nuo šiol mano. Turiu gerą advokatą. Kas liktų iš vaiko?
Dar kai buvo tie laikai, kai emigravusių buvo mažai, paliekamų vaikų būdavo daugiau. Kaip dabar pamenu vienos VTAT darbuotojos žodžius- normalios(ne asocialios) moterys, mergos palikusius vus nebelenda prie jų. Jos viską supranta. Kad vaiko gyvenimas eina jau tolyn be jos. Rodos irgi ne protabokščiai , bet va supranta.
Svarbiausia- be pykčio ir agresijos, kaip ir maniškė- anksčiau sakydavo - jai nereikia manęs- na ir gerai, ir man jos nereikia, o dabar sako - nu ką, paliko tai paliko, būna, dabar jau turiu tėtį ir mamą.
Žinai, mano pipiriukė neseniai prisipažino,kad tą vasarą kai sužinojo savo kilmę, ji eidama miestu su manimi visose moteryse ieškojo jos. Dabar nė to nereikia. Nu nereikia. Šiam tarpsniui.
QUOTE(jurgaite @ 2012 03 28, 20:17)
Svarbiausia- be pykčio ir agresijos, kaip ir maniškė- anksčiau sakydavo - jai nereikia manęs- na ir gerai, ir man jos nereikia, o dabar sako - nu ką, paliko tai paliko, būna, dabar jau turiu tėtį ir mamą.
vava aš jau turiu mamą ir kitos man nereikia mano Duksis pasakė kai jam buvo 5-eri.
QUOTE(alfija @ 2012 03 28, 18:52)
Sveikit 
Taip,sergančiai paranoidine šizofrenija ir nesigydančiai,apkaltinusiai savo tėvą,kad ją išprievartavo prigirdęs kažkokių preparatų.Taip pat pateikusią kaltinimus man,kad tvirkinau jos dukrą.Apkaltinusią absoliučiai visus,kurie bandė jai padėti..
QUOTE(Germinė @ 2012 03 28, 20:26)
Sveikit
Taip,sergančiai paranoidine šizofrenija ir nesigydančiai,apkaltinusiai savo tėvą,kad ją išprievartavo prigirdęs kažkokių preparatų.Taip pat pateikusią kaltinimus man,kad tvirkinau jos dukrą.Apkaltinusią absoliučiai visus,kurie bandė jai padėti..

Taip,sergančiai paranoidine šizofrenija ir nesigydančiai,apkaltinusiai savo tėvą,kad ją išprievartavo prigirdęs kažkokių preparatų.Taip pat pateikusią kaltinimus man,kad tvirkinau jos dukrą.Apkaltinusią absoliučiai visus,kurie bandė jai padėti..
Nūnai žiūriu Kaune populiaru psichiniams vaikus patikėti. Akurat Venckienė

QUOTE(alfija @ 2012 03 28, 20:19)
vava aš jau turiu mamą ir kitos man nereikia mano Duksis pasakė kai jam buvo 5-eri.
Šiandien perskaičiau nuostabius žodžius
i tried to pretend to get normal. It is so borring. So i went back to be myself.
QUOTE(alfija @ 2012 03 28, 19:28)
Nūnai žiūriu Kaune populiaru psichiniams vaikus patikėti. Akurat Venckienė
O tai tėvas už ką sėdi , jei tai tik fantazijos?



Ai,ten abu turbūt geri,bet tėvas gal prisiėmė kaltę,ar kaip...Nežinau.Pritampė mane su ta byla.Bet dabar visus policijos komisariatus žinau

Žuvytė pasakojo,kad mama ją mušdavo,žnaibydavo.Valgyt pirkdavo ir gamindavo tik tėtis.Motina pasakojo,kad dukrą "auklėja protingai" -leidžia pačiai viską rinktis.T y kada ir ką valgyt (pvz visą dieną tik pieną su saldžiais dribsniais)kada eiti miegoti:mes nueinam gult,o ji kai nori,pati atsigula,nes jos režimas toks,kad iki pirmos val nakties aktyvi(mergytei ketveri sukako būnant pas mane)Kažkodėl pas mane 22val jau miegodavo išsižiojus.Mergaitė buvo skatinama reikšti savo nuomonę-išvadinti mokyklėlės mokytoją durne,nes pataisė klaidą,seselę pasiųsti toli,nes skaudžiai dūrė...

Vien žo,ne man tokią demokratiją suprast

QUOTE(Germinė @ 2012 03 28, 20:43)


Ai,ten abu turbūt geri,bet tėvas gal prisiėmė kaltę,ar kaip...Nežinau.Pritampė mane su ta byla.Bet dabar visus policijos komisariatus žinau

Žuvytė pasakojo,kad mama ją mušdavo,žnaibydavo.Valgyt pirkdavo ir gamindavo tik tėtis.Motina pasakojo,kad dukrą "auklėja protingai" -leidžia pačiai viską rinktis.T y kada ir ką valgyt (pvz visą dieną tik pieną su saldžiais dribsniais)kada eiti miegoti:mes nueinam gult,o ji kai nori,pati atsigula,nes jos režimas toks,kad iki pirmos val nakties aktyvi(mergytei ketveri sukako būnant pas mane)Kažkodėl pas mane 22val jau miegodavo išsižiojus.Mergaitė buvo skatinama reikšti savo nuomonę-išvadinti mokyklėlės mokytoją durne,nes pataisė klaidą,seselę pasiųsti toli,nes skaudžiai dūrė...

Vien žo,ne man tokią demokratiją suprast

užtat turi gyvenimiškos patirties kiek

QUOTE(alfija @ 2012 03 28, 19:48)
užtat turi gyvenimiškos patirties kiek
dėdžių policininkų kiek pažįsti. Svarbu tavęs ir tavo artimųjų nepasodino.
Gal būčiau kaip nors pragyvenus ir be tos patirties 
