Nuejome su sunumi i svecius. Sunui 7 metai, gyvena su mamyte, pas mane savaitgaliais. I svecius pakviete sauni pora, (nauji draugai). Nuejome, pabuvome gal 5-10 min., ir sunus gana garsiai: kada eisime namo? As ir siaip ir taip, kad dar pabukime, ka tik atejome. Na, o jis po to beveik visa laika, kada eisime namo, ar eisime devinta ir pan. Na ijungeme jam kompiuteri, kad galetu zaisti (namuose tai zaistu), visokiu knyguciu daveme paskaityti, o jis ne labai kuo susidomejes kada eisime namo, eikime namo.
Man buvo truputi nesmagu, ir pries seimininkus irgi, jie stengesi. As irgi stengiausi, nepavyko sunaus niekuo sudominti, nors galu gale visi zaideme zaidima, bet paskui isejome namo.
As suprantu, kad gal ir nera vaikui idomu sveciuose pas suaugusius, bet kazkaip truputi likau blogo upo..
Kaip cia geriau padarius? Negi i svecius neiti?
7 metu vaikui jau galima isaiskinti,kad pakentetu ir pns.O kita karta kai eisit tegul pasiema zaislu kokiu.
Iš tikrųjų, per mažai duomenų, kad galima būtų kažką patarti. Visų pirma, koks tėvo ir sūnaus ryšys? Gal sūnus tikėjosi praleisti savaitgalį su tėčiu, be pašalinių žmonių.
Labai svarbu, kokia buvo suaugusių žmonių kompanija. Ar tai nebuvo vulgarūs žmonės, familiarūs užstalės juokeliai ir panašiai.
O svarbiausias momentas yra šis. Tėtis nurodė, kad tai "nauji šeimos draugai". Vadinasi, jis ir pats juos pažįsta neseniai. Todėl patartina, prieš vedantis vaiką į svečius, atsiklausti pačio vaiko, ar jis nori ten eiti? Kartais, deja, nepavyksta suderinti savo asmeninių interesų ir vaiko poreikių.
Labai svarbu, kokia buvo suaugusių žmonių kompanija. Ar tai nebuvo vulgarūs žmonės, familiarūs užstalės juokeliai ir panašiai.
O svarbiausias momentas yra šis. Tėtis nurodė, kad tai "nauji šeimos draugai". Vadinasi, jis ir pats juos pažįsta neseniai. Todėl patartina, prieš vedantis vaiką į svečius, atsiklausti pačio vaiko, ar jis nori ten eiti? Kartais, deja, nepavyksta suderinti savo asmeninių interesų ir vaiko poreikių.
O jums pačiam labai būtų įdomu, įmeta į kažkokią nepažįstamą aplinką, nauji žmonės, vaikų nėra.(taip supratau, kad nebuvo vaikų). Jums irgi greitai atsibostų. O be to atrodo, aš ir namuose turiu kompą, kam man reikia sėdėt prie svetimo kompo.
O visa esme, man atrodo, vaikas ir taip ne kasdien jus mato, jis nori pabūti su jumis dviese, o ne kompanijoj, kur jūsų dėmesys skiriamas draugams, o ne jam.
O visa esme, man atrodo, vaikas ir taip ne kasdien jus mato, jis nori pabūti su jumis dviese, o ne kompanijoj, kur jūsų dėmesys skiriamas draugams, o ne jam.
QUOTE(Pumpuriuks @ 2010 03 22, 11:45)
O jums pačiam labai būtų įdomu, įmeta į kažkokią nepažįstamą aplinką, nauji žmonės, vaikų nėra.(taip supratau, kad nebuvo vaikų). Jums irgi greitai atsibostų. O be to atrodo, aš ir namuose turiu kompą, kam man reikia sėdėt prie svetimo kompo.
O visa esme, man atrodo, vaikas ir taip ne kasdien jus mato, jis nori pabūti su jumis dviese, o ne kompanijoj, kur jūsų dėmesys skiriamas draugams, o ne jam.
O visa esme, man atrodo, vaikas ir taip ne kasdien jus mato, jis nori pabūti su jumis dviese, o ne kompanijoj, kur jūsų dėmesys skiriamas draugams, o ne jam.
Manau vaikui reiketu pasiimti savo daiktu, ar savo knyguciu, kad svetimoje aplinkoje nesijaustu nejaukiai.
Taip pat, bent jau pradzioje, turetu visi suauge daug demesio skirti vaikui: pazaisti su juo, pakutinti, kad jis apsiprastu ir jam butu linksma. Tada ir kompiuteriniai zaidimai turetu pasidaryti idomus. Svarbiausia, kad svetimoj aplinkoj jis nesijaustu nereikalingas ir jam nebutu liepta "nesikisti i suaugusiu reikalus"
Taip pat, bent jau pradzioje, turetu visi suauge daug demesio skirti vaikui: pazaisti su juo, pakutinti, kad jis apsiprastu ir jam butu linksma. Tada ir kompiuteriniai zaidimai turetu pasidaryti idomus. Svarbiausia, kad svetimoj aplinkoj jis nesijaustu nereikalingas ir jam nebutu liepta "nesikisti i suaugusiu reikalus"
QUOTE(Antanas @ 2010 03 24, 08:12)
Lyg ir kreipeme demesi, siuleme knygutes pavartyti. Gal jam nebuvo labai idomu vis tiek. Gal pavarges truputi buvo.
Taikliai pastebeta. Gal vaikas ne to tikejosi? Norejo laika praleisti su teciu, pazaisti, pasikalbeti, o tetis ji nusitempe pas nepazistamus zmones, kalbejo su jais (gal dar alu gere) ir "lyg ir kreipe demesi".
Isivaizduokit, jei susitartumet su mergina eiti i pasimatyma, o ji jus nusivestu pas draugus ir lieptu pasedeti prie kompiuterio ar knygas pavartyti. (cia tik toks palyginimas).
Man irgi atrodo taip pat, kaip ir Leksai. Matyt, kad vaikas turėjo savų lūkesčių, o jie neišsipildė...
Atsitiko stai taip.
Sia savaite as nusipirkau rieducius, ir oras buvo fantastikas. Be to nebuvau taip uzsimejes, na ir is kitos puses buvo truputi nervinga savaite, bet uztat po pietu as norejau vazinetis rieduciais ir bendrauti.
Mano sunui neseniai astuoneri sukako, gyvena jis su mamyte. Na, as pagalvojau, kad nuvaziuosiu su rieduciais pas ji. Na, mes matomes paprastai kas antra savaitgali kai jis pas mane. Siaip darbo dienomis paprastai ne.
Na nuvaziavau pas ji, paskambinau ir pro duru mikrofona pakvieciau iseiti i kiema. Na jis ne labai noriai isejo (na paskutini karta musu santykiai gal ne buvo baisiai geri), na mes truputi kartu su juo pabuvome, jis pasivazinejo su paspirtuku ir parejo namo. Na, smagiai visai tik labai trumpai. Tai buvo pirmadieni.
Na, gerai. Tada antradieni as vel skambinu ir mamytei ir jam, sakau einam i lauka. Na, jis ne ziuri televizoriu. Na, as vel treciadieni, na jis pavarges. Na, as vel ketivrtadieni vel kazkas. Tada as siandien jis vel pavarges ziuri televizoriu. Na, o as kaip tik norejau bendrauti.
Todel vis tiek atciuoziau su tais rieduciais pas juos del viso pikto, galvoju gal dar pabandysiu istempti i lauka, vel pro duru mikrofona pakalbejome jis vel ne labai nori, po kiek laiko palaukius jis vel neiseina, tada paklausiau mamytes, ji sako, kad jis nenori neis i lauka. Na as paprasiau, kad ileistu mane minutelei. Pakilau pas juos, sakau sunui, einam i lauka. Na jis pavarges truputi sako nenoriu, na as truputi pradejau ji spausti, kad eikime, jis pradejo kazkodel stipriai jaudintis ir sakyti, kad neis. Na, tada isikiso mamyte, pradejo sakyti, kad neleis jo, kad jis pavarges, ir ji pavargusi ir praso manes iseiti ir pradejo rekti ant manes, sunus pradejo verkti, ji pagrasino iskviesti policija! (Pas mus tokiu atveju dar nebuvo). As atsisakiau iseiti, paprasiau, kad visi nusiramintu. Na aisku tai ne labai padejo, bet galu gale mamyte nuejo i virtuve, sunus truputi nusiramino, mes truputi pakalbejome, na galu gale jis apsirenge ir isejo su manimi trumpam vel pabuvome ir gal visai ne blogai, bet aisku upas jau buvo ne koks.
Aisku as kaltas, kad ne isejau. Kaltas ir kad ne priemiau sunaus ne uz atsakyma. Bet mano sunus daznai sako ne, bet paskui vis tiek buna patenkintas kazka daryti. Man taip gaila, kad taip isejo. Bet kazkaip man atrodo, kad tevai kartais gali ir istempti sunu kazkur. Na nezinau.. Na ir tikrai manau, kad pasiulyti iskviesti policija sitoje situacijoje ne atsakymas! Nebuvau agresyvus, niekam negrasinau, ne keliau jokios gresmes. Norejau tik iseiti su sunumi i lauka. Dabar aisku visi liudni ir pikti. Man idomu kitu nuomone apie sia situacija...
Sia savaite as nusipirkau rieducius, ir oras buvo fantastikas. Be to nebuvau taip uzsimejes, na ir is kitos puses buvo truputi nervinga savaite, bet uztat po pietu as norejau vazinetis rieduciais ir bendrauti.
Mano sunui neseniai astuoneri sukako, gyvena jis su mamyte. Na, as pagalvojau, kad nuvaziuosiu su rieduciais pas ji. Na, mes matomes paprastai kas antra savaitgali kai jis pas mane. Siaip darbo dienomis paprastai ne.
Na nuvaziavau pas ji, paskambinau ir pro duru mikrofona pakvieciau iseiti i kiema. Na jis ne labai noriai isejo (na paskutini karta musu santykiai gal ne buvo baisiai geri), na mes truputi kartu su juo pabuvome, jis pasivazinejo su paspirtuku ir parejo namo. Na, smagiai visai tik labai trumpai. Tai buvo pirmadieni.
Na, gerai. Tada antradieni as vel skambinu ir mamytei ir jam, sakau einam i lauka. Na, jis ne ziuri televizoriu. Na, as vel treciadieni, na jis pavarges. Na, as vel ketivrtadieni vel kazkas. Tada as siandien jis vel pavarges ziuri televizoriu. Na, o as kaip tik norejau bendrauti.
Todel vis tiek atciuoziau su tais rieduciais pas juos del viso pikto, galvoju gal dar pabandysiu istempti i lauka, vel pro duru mikrofona pakalbejome jis vel ne labai nori, po kiek laiko palaukius jis vel neiseina, tada paklausiau mamytes, ji sako, kad jis nenori neis i lauka. Na as paprasiau, kad ileistu mane minutelei. Pakilau pas juos, sakau sunui, einam i lauka. Na jis pavarges truputi sako nenoriu, na as truputi pradejau ji spausti, kad eikime, jis pradejo kazkodel stipriai jaudintis ir sakyti, kad neis. Na, tada isikiso mamyte, pradejo sakyti, kad neleis jo, kad jis pavarges, ir ji pavargusi ir praso manes iseiti ir pradejo rekti ant manes, sunus pradejo verkti, ji pagrasino iskviesti policija! (Pas mus tokiu atveju dar nebuvo). As atsisakiau iseiti, paprasiau, kad visi nusiramintu. Na aisku tai ne labai padejo, bet galu gale mamyte nuejo i virtuve, sunus truputi nusiramino, mes truputi pakalbejome, na galu gale jis apsirenge ir isejo su manimi trumpam vel pabuvome ir gal visai ne blogai, bet aisku upas jau buvo ne koks.
Aisku as kaltas, kad ne isejau. Kaltas ir kad ne priemiau sunaus ne uz atsakyma. Bet mano sunus daznai sako ne, bet paskui vis tiek buna patenkintas kazka daryti. Man taip gaila, kad taip isejo. Bet kazkaip man atrodo, kad tevai kartais gali ir istempti sunu kazkur. Na nezinau.. Na ir tikrai manau, kad pasiulyti iskviesti policija sitoje situacijoje ne atsakymas! Nebuvau agresyvus, niekam negrasinau, ne keliau jokios gresmes. Norejau tik iseiti su sunumi i lauka. Dabar aisku visi liudni ir pikti. Man idomu kitu nuomone apie sia situacija...
QUOTE(Antanas @ 2010 05 21, 22:03)
Atsitiko stai taip.
Sia savaite as nusipirkau rieducius, ir oras buvo fantastikas. Be to nebuvau taip uzsimejes, na ir is kitos puses buvo truputi nervinga savaite, bet uztat po pietu as norejau vazinetis rieduciais ir bendrauti.
Mano sunui neseniai astuoneri sukako, gyvena jis su mamyte. Na, as pagalvojau, kad nuvaziuosiu su rieduciais pas ji. Na, mes matomes paprastai kas antra savaitgali kai jis pas mane. Siaip darbo dienomis paprastai ne.
Na nuvaziavau pas ji, paskambinau ir pro duru mikrofona pakvieciau iseiti i kiema. Na jis ne labai noriai isejo (na paskutini karta musu santykiai gal ne buvo baisiai geri), na mes truputi kartu su juo pabuvome, jis pasivazinejo su paspirtuku ir parejo namo. Na, smagiai visai tik labai trumpai. Tai buvo pirmadieni.
Na, gerai. Tada antradieni as vel skambinu ir mamytei ir jam, sakau einam i lauka. Na, jis ne ziuri televizoriu. Na, as vel treciadieni, na jis pavarges. Na, as vel ketivrtadieni vel kazkas. Tada as siandien jis vel pavarges ziuri televizoriu. Na, o as kaip tik norejau bendrauti.
Todel vis tiek atciuoziau su tais rieduciais pas juos del viso pikto, galvoju gal dar pabandysiu istempti i lauka, vel pro duru mikrofona pakalbejome jis vel ne labai nori, po kiek laiko palaukius jis vel neiseina, tada paklausiau mamytes, ji sako, kad jis nenori neis i lauka. Na as paprasiau, kad ileistu mane minutelei. Pakilau pas juos, sakau sunui, einam i lauka. Na jis pavarges truputi sako nenoriu, na as truputi pradejau ji spausti, kad eikime, jis pradejo kazkodel stipriai jaudintis ir sakyti, kad neis. Na, tada isikiso mamyte, pradejo sakyti, kad neleis jo, kad jis pavarges, ir ji pavargusi ir praso manes iseiti ir pradejo rekti ant manes, sunus pradejo verkti, ji pagrasino iskviesti policija! (Pas mus tokiu atveju dar nebuvo). As atsisakiau iseiti, paprasiau, kad visi nusiramintu. Na aisku tai ne labai padejo, bet galu gale mamyte nuejo i virtuve, sunus truputi nusiramino, mes truputi pakalbejome, na galu gale jis apsirenge ir isejo su manimi trumpam vel pabuvome ir gal visai ne blogai, bet aisku upas jau buvo ne koks.
Aisku as kaltas, kad ne isejau. Kaltas ir kad ne priemiau sunaus ne uz atsakyma. Bet mano sunus daznai sako ne, bet paskui vis tiek buna patenkintas kazka daryti. Man taip gaila, kad taip isejo. Bet kazkaip man atrodo, kad tevai kartais gali ir istempti sunu kazkur. Na nezinau.. Na ir tikrai manau, kad pasiulyti iskviesti policija sitoje situacijoje ne atsakymas! Nebuvau agresyvus, niekam negrasinau, ne keliau jokios gresmes. Norejau tik iseiti su sunumi i lauka. Dabar aisku visi liudni ir pikti. Man idomu kitu nuomone apie sia situacija...
Sia savaite as nusipirkau rieducius, ir oras buvo fantastikas. Be to nebuvau taip uzsimejes, na ir is kitos puses buvo truputi nervinga savaite, bet uztat po pietu as norejau vazinetis rieduciais ir bendrauti.
Mano sunui neseniai astuoneri sukako, gyvena jis su mamyte. Na, as pagalvojau, kad nuvaziuosiu su rieduciais pas ji. Na, mes matomes paprastai kas antra savaitgali kai jis pas mane. Siaip darbo dienomis paprastai ne.
Na nuvaziavau pas ji, paskambinau ir pro duru mikrofona pakvieciau iseiti i kiema. Na jis ne labai noriai isejo (na paskutini karta musu santykiai gal ne buvo baisiai geri), na mes truputi kartu su juo pabuvome, jis pasivazinejo su paspirtuku ir parejo namo. Na, smagiai visai tik labai trumpai. Tai buvo pirmadieni.
Na, gerai. Tada antradieni as vel skambinu ir mamytei ir jam, sakau einam i lauka. Na, jis ne ziuri televizoriu. Na, as vel treciadieni, na jis pavarges. Na, as vel ketivrtadieni vel kazkas. Tada as siandien jis vel pavarges ziuri televizoriu. Na, o as kaip tik norejau bendrauti.
Todel vis tiek atciuoziau su tais rieduciais pas juos del viso pikto, galvoju gal dar pabandysiu istempti i lauka, vel pro duru mikrofona pakalbejome jis vel ne labai nori, po kiek laiko palaukius jis vel neiseina, tada paklausiau mamytes, ji sako, kad jis nenori neis i lauka. Na as paprasiau, kad ileistu mane minutelei. Pakilau pas juos, sakau sunui, einam i lauka. Na jis pavarges truputi sako nenoriu, na as truputi pradejau ji spausti, kad eikime, jis pradejo kazkodel stipriai jaudintis ir sakyti, kad neis. Na, tada isikiso mamyte, pradejo sakyti, kad neleis jo, kad jis pavarges, ir ji pavargusi ir praso manes iseiti ir pradejo rekti ant manes, sunus pradejo verkti, ji pagrasino iskviesti policija! (Pas mus tokiu atveju dar nebuvo). As atsisakiau iseiti, paprasiau, kad visi nusiramintu. Na aisku tai ne labai padejo, bet galu gale mamyte nuejo i virtuve, sunus truputi nusiramino, mes truputi pakalbejome, na galu gale jis apsirenge ir isejo su manimi trumpam vel pabuvome ir gal visai ne blogai, bet aisku upas jau buvo ne koks.
Aisku as kaltas, kad ne isejau. Kaltas ir kad ne priemiau sunaus ne uz atsakyma. Bet mano sunus daznai sako ne, bet paskui vis tiek buna patenkintas kazka daryti. Man taip gaila, kad taip isejo. Bet kazkaip man atrodo, kad tevai kartais gali ir istempti sunu kazkur. Na nezinau.. Na ir tikrai manau, kad pasiulyti iskviesti policija sitoje situacijoje ne atsakymas! Nebuvau agresyvus, niekam negrasinau, ne keliau jokios gresmes. Norejau tik iseiti su sunumi i lauka. Dabar aisku visi liudni ir pikti. Man idomu kitu nuomone apie sia situacija...
Įdomu būtų išgirsti ir kitos pusės pasakojimą, gal iš jų varpinės viskas kitaip atrodė
Antravertus, mano nuomone labai sveikintina, kad tėtis stengiasi bendraut su vaiku ir juolab ištempti jį į lauką, o ne kad prie TV sėdėtų 
Maniškė 6m šiokiadieniais prie tv nesėdi 
Klausykit, o gal vaikas tų riedučių pavydėjo, tai ir nenorėjo kartu eit. Nupirkit ir jam. Manau čia nebūtų vaiko papirkinėjimas dovanomis, o bendros veiklos susiorganizavimas 
