griztu i pradzia, kol nenugrybavom gilyn i miska.
QUOTE(Antanas @ 2012 02 05, 23:03)
Ar as gerai elgiausia su vaiku pasirinkdamas tokia taktika?
kaip jau rasiau: mano nuomone, ne.
taciau nuomones ir poziuri i auklejima gali skirtis: yra ivairiu psichologiniu krypciu ir teoriju. todel neplanuoju cia destyti, kodel taip manau.
QUOTE(Antanas @ 2012 02 05, 23:03)
Po kiek laiko grizome namo, jis buvo uzsidirbes pas mane pinigu darydamas smulkius darbus, as pasakiau, kas sumokesiu, o is atlyginimo isskaiciuosiu. Jis paskambino mamai pasiskusti, ir mama pasake, kad grazins jam tuos mano isskaiciuotus pinigus.
As likau iskaudintas. Ar tai normalu? Mano nuomone negalima taip elgtis mamai, nes tai kenkia tevo autoritetui. Kaip tai paaiskinti mamai?
stai cia daug svarbesnis klausimas.
judu su ex-zmona toliau kariaujate. o karo veiksmu "teritorija" ir "irankis" yra jusu sunus. taip, manau, kad vaiko motina pasielge neteisingai "atbausdama vaika". jei ji butu sugebejusi atsiriboti nuo savo nuoskaudu, kurias jaucia jums, galbut butu galejusi i vaiko skambuti atsakyti mazdaug "tai jusu su teciu susitarimo reikalas. kaip jus susitarete, taip tetis ir padare." ar kaip nors panasiai.
vis delto, klausiate apie vaiko auklejima. todel svarbiau turetu buti ne kaip jauciates jus, ar kaip jauciasi vaiko motina. svarbiausia - kaip sioje situacijoje jauciasi vaikas. skaiciau ne viena jusu tema: ir jose dominuoja susikoncentravimas i save "man liudna po skyrybu" "as noriu leisti laisvalaiki su sunumi" "as planuoju laisvalaiki su sunumi", kaip ir sioje temoje "as jauciuosi iskaudintas, nes ex-zmona nepritare mano auklejimo metodams".
o gal vis delto atidekit save trumpam i sali ir paklauskit "kaip jauciasi mano sunus?" "ko nori mano sunus?" "ko reikia mano sunui?" pastatykit save i jo vieta, pazvelkit i seimos situacija jo akimis. jus taip susirupines, kaip buti "geru teciu" ir kaip "teisingai aukleti vaika", kad pamirstate pati vaika...