Neįgaliukų mamyčių pokalbiai apie viską

Sveika,cuolexxx,teisingai sakai,cia mamos,ne tik mamos,bet ir gydytojos,psichologės,socialinės darbuotojos ir t.t Apie daugybę dalykų ,kas liečia neįgalų vaiką,aš būtent sužinojau iš SUPERMAMŲ

Na jo, tada tikrai labai sunku . Neisivaizduoju kaip galima givent be artimuju .

as tai visada galvoju kad cia as kalta kad taip isejo. Kad gal netaip ka valgiau, gal kazkur netaip nuejau. bet labiausiai kaltinu savo darba As visa nestuma pradirbau prie kompiuterio 8 val per diena 5 dienas per savaite.
O tokiu minciu kad man vaikas sugadino gyvenima niekad nebuvo Gal del to kad sio metu nelabai kazkas jauciasi, jis yra toks kaip ir visi vaikuciai tik maziasnio amziaus Bet gi mazus leliukus mes visi mylim ir nesakom kad jie mums gyvenima sugadino. Aisku daznai tenka guleti ligoninei, bet ir su sveikais vaikais kitos mamos daznai guli ligoninei.

Laba diena
joooo temule atsigavo,kad nebespeju su jumi

Berniukas jam 9metai,šiemet 10 bus,pats nesedi,nekalba,sunku svetimam žmogui jį pavalgydinti ar pagirdyti,su sauskelnėmis ir visu kitu komplektu,ką turi visiškos negalios vaikai...Tėvus turiu,bet jie niekuomet pas mane neatvažiuoja,mat ...turi savų reikalų,turiu sesę,ji dirba,o po darbo būna pavargusi ,nėra ,net minties,kad kažkur išleistų....Kitoje temoje rašiau,kad buvo atvejų,kai net sergančiam vaikui negalėjau išeit vaistų nupirkti,o kas atvežtų nebuvo tokių,mat visi labai užsiėmę,neturėjo laiko,arba tingėjo išlipti iš šiltos lovos.... nebevadinu tokių draugais ir draugėmis Lankom dieną spec.mokyklėlę,bet va tai ligoninės,tai santorijos,tai savaitgaliai,tai šventės,nžn koks darbdavys norėtų mane įdarbinti,beto nuo birželio iki rugsėjo reiktų biuletenį imti,mat vasaros atostogos mokykloj...

oj man irgi buvo visokiu minciu,bet viska viduj isgyvenau,geda buvo garsiai kalbeti,bet viena karta jau pratrukau,grystant is kauno kliniku su dar viena nauja diagnoze,prablioviau visa kelia nuo kabineto iki klp,puse kelio blioviau ant gyvenimo tokio,o kita puse kelio apsikabinus vaika,kad ka as vos nepadariau sokau is vaziuojancios masinos...budavo kai vaizuoju su vaiku aptemsta tiesiog akyseir protas viskas mintys tik pulti dabar kur imedi...slykstu,geda,uz tokias mintis ir poelgius....bet....tai praeiti.
mano darbo kenksmingos salygos irgi prisidejo prie to ka dabar turiu.
Papildyta:

tikrai sunku jum kai net patys artimieji nusisuka,neistiesia pagalbos rankos tai kaip suprantu seima neprime kitokio jusu vaikucio?

* Pavyydžiu aš tau ir tikiu, kad cicilizuotoje šalyje tokiems vaikams žyyymiai lengviau gyventi, beje ir tėvams.
Kaip matosi ta priežiūra pas mus apleista, atvedi vaiką į daržą, vien tam,kad dieną praleistų-prastumtų. Nesakau, kad taip visur, bet šioje grupėje, į kurią dabar einam, yra būtent taip ir man dėl to liūdna. Įsivaizduoju, kiek daug galima "išspausti" iš jos, jei tik būtų nuosekliai dirbama su gerai specialistais.

** žinai, manau čia dar ir nuo mamos amžiaus priklauso ir dar nuo daug daug kriterijų (ar viena augini ar pirmas vaikas ir pan.), bet tikrai nematau nieko blogo, jei kyla panašių minčiu tam tikru periodu. Man labai daug padeda sūnus ir vyras. Gal šiek tiek guodžia mintis, kad vieną sveiką vaiką turi, nu nežinau....bet įsivaizduoju jauną šeimą, planuojančią vaikelį, kuriančią puikią ateitį (nejaunos ašku irgi apie tai galvija, čia aš apie save ) ir staiga tavo pasaulis sugriūna, gauni tai, ko net baisiausiame sapne nesapnavai, sugriūna visos svajonės, visi planai, tau atrodo, kad tu dabar iki gyvenimo galo sėdėsi vaiką apsikabinusi ir neišlysi iš ligoninių. O kur dar aplinkinių, giminių reakcija Ir visai normalu, kad užlpūsta tokios emocijos, bet palaipsniui viskas pradeda aiškėti, spalvos ryškėti ir supranti,kad ir taip įmanoma gyventi pilnavertį gyvenimą, nors aišku prisitaikyti prie daug ko reikia ir tikrai tas gyvenimas nebus toks kaip anksčiau. Pvz. mes niekur su mažąją negalim nueiti į svečius, negalim išeiti į miestą pasivaikščioti ar prie jūros, tai biški užgrūzina, bet apsieinam be to, o ką darysi.
Man liūdna (čia aš biški egoistiškai), nes mano sūnus kitais metais išvaro mokytis, beje į Daniją , vien nuo tos minties man darosi negera, nes jis didžiausias mano pagalbininkas, aš galiu ir i jogą nueiti ir su draugėmis pasitūsinti ir po parduotuves pašmirinėti, viską aš galiu, bet greit nebegalėsiu tada ateisiu pas jus ir verksiu vistiek mama tiek neprivažinės kiek man reikia o vyras nesupras kodėl man tiek reikia bet žinau, kad išmoksiu ir taip gyventi.

reiks reiks ir musu vaikams moket,aukletoja rode jau popiergalius

Pas mus iki 17m moka plius kompensacijos uz mokyklas,klubus jei tevu pajamos neisnesa susimoket.



Tada sunkoka jums turetu buti



Oj tada patikek kokia panika butu

Bet tai kaip tema atsigavo nebespeju jau cituot

Priimt,tai priėmė,bet ,na negražu taip ant tėvų sakyt,bet gal menkas išsilavinimas jiems neleidžia suprast ,kaip yra sunku,kaip reikalinga tiek fizinė,tiek psichologinė pagalba

Nesuprantu tokiu tievu sese broliu ir draugu Man visada padeda mano mama ir sese o ekstra atveju ir kaimyne padeda Cia kai salno buvo i parduotuve nueiti reikejo tai atejo ir pabuvo nors pati tuo metu tik kojas is lovos iskelus buvo, o viena karta viduri nakties reikiejo vaistu tai ir tada padejo
O jau kiek man visko susidejo po vaiko gimimo gulejau ligoninei del plauciu uzdegimo, tulzes pusles operacija dare o dabar dar ir koja susilauziau ir visada mano mama padeda Vyras i darba ieina su vaiku negali but visa diena. tai jai ne mama ir sese tai net nezinau ka daryt reiktu Oir pinigais jaigu reikia visada padeda

nusaltumet,vamzdziai pradetu sprogint
brolis anglijoj gyvena,sako anglai nusaltu jei toks minusas butu netgi sako zieminiu rubu pas ju nelabai yra
Papildyta:

jo svarbiausia kad butu k ad kazkas nors moraliskai palaikytu,tas geras zodis,tas palaikymas,tas issikalbejimas,pasibuvimas su kazkuom,kad nesijausti kad esi vienas siam pasauly su savo beda.