Sveikos gyvos pomidorininkės!

Pirmas dalykas kurį sumąsčiau pirma kartą šį pavasarį prisilietęs prie žemės, tai padėkoti jums visoms, kurios praeitais metais buvote pačios nuostabiausios mokytojos!

Jau mąsčiau apleisti savo hobį sodinti, bet juk sunku išmesti iš širdies tai, kas taip ją džiugina.

Šiemet vėl viskas iš pradžių

Seniau mane labiau žavėjo arbūzai, meleonai, na o dabar jau sunku atsiplėšti nuo pomidorų karštligės, kuri kaip lika verčia mane pirkti sėklas, sointi, laukti, o vėliau leidžia džiaugtis

Praitas sezonas leido džiaugtis sklidinomis dėžėmis pomidorų, juodų, drižuotų, raudonų, geltonų, sveriančių beveik kilogramą, ir visiškai mažyčių, žodžiu, labai noriu ir šiais metais aktyviai bendrauti su jumis ir semtis iš jūsų neišsemiama patirtį