Dauno sindromas

Niekur nepradingau
Vis dar laukiu, kas is mamu FCB pasiulys tinkamiausia data. Kolkas siuloma yra 11.24, taciau tik kelios mamos Ir kai cia parasiau, nelabai kas pasisake Tyla visur.
Su Saules mamyte kalbejau tai mums reikia nuspresti diena, o ji ziures, gal ta diena nedirbs, o gal iseis susiderinti laisva diena.

Toli dar , o jei greiciau? Sakyk data ir viskas, prisitaikom. Nukisau kazkur ta sarasa telefonu mamu. Susirasiu, perskambinu visas ir - susitinkam Ka manot?

Turiu patalpas 11.17 dienai. Valanda siulykit 11, 12, 13, 14(registruotis((man i az, ar tel. kas turit)) butu saunu, noreciau zinoti kiek planuoja buti zmoniu)
P.S kadangi isejo taip, kad organizuoju, noreciau, kad netemptume labai i "nakti"
Su Saules Mamyte suderinta, mes kaip visada neperskiriamos
Atsivezti pageidauciau gera nuotaika ir ka prie kavos(pagal norus) Visu labai lauksim!

Jus ir greitos tik pakalbejom, o jau ir patalpos gautos!
Tikrai saunuoles! Manau, kad renkames 11.17. 13 val. Gal bus tinkamiausia? Nei per anksti, nei per velu!
Parasysiu i fcb!

Gerai tinka ar kas turi pasiulymu kitaip?

Sveikutes,

Neuzmirstam, jog ryt, lapkricio 17 d., 13 val. renkames Kauno raidos centre, Lopselio g. 10. Kaip bus smagu vel susimatyti.
Taip pat kvieciame prisijungti prie musu ir naujas seimas! Bukit drasus!
Atsinesam, tai kas ko nori, pvz.:sausainiu ar saldainiu ir pan. Saikingais kiekiais, nes reikes viska atgal parsinesti
Iki pasimatymo!

Labas vakaras

Degu gerom emocijom, nesitveriu savam kailyje po susitikimo Aciu kas buvot, aciu kad atejot... kaip gimines, kaip geriausi draugai..Kodel kaip?... Jus ir esat patys tikriausi ir patys brangiausi... is visos sirdies... dovanokit - skystu, bet visai to nesigediju... nu skysta as . Dabar zinau, kodel man Dievas dave Linuka... Jus - mano seima, be Jusu as negaliu. Man tai taip sava, taip artima, taip malonu...
jau vel laukiu sekancio susitikimo. Jis tikrai bus. Galvoju, jei viskas gerai - po nauju metu. Nezinau koks bus oras. Viliuosi gauti patalpas, viliuosi sulaukit visu buvusiu ir dar nebuvusiu, labai griauziuosi del mamos, su kuria kazkaip nesusisiekem, kuri nedavaziavo. Jei skaitai parasyk i az, pasikeisim telefonais, tikrai tokiu nesusipratimu daugiau nebus. Man labai skauda sirdi del to.
Labai lauktume ne tik is Kauno. Zmones atvaziavo ir is Vilniaus. Mamytes ir tetciai as jau kiek turiu tel. numeriu bandau kalbint, bet jei tik turit noro ir galimybiu - labai labai laukiam.
Atradau daug naujo, pazinau vel daug mamu, vaikuciu. Is cia pat atrodo, bet iki siol nebuvom pazistami. Bendraukim, bendraukit - bukim kartu. Juk mums visiems taip reikia vieniems kitu .
Aciu Saules mamyte, aciu Gabriela0505 - dekui, kad esat

sveikutės
Šaunuolės,smagu skaityti

ASveikutės....Smagu girdėti,kad smagiai praleidote laiką.Šaunuolės




O aš dabar gyvenu permainomis.Susiradau darbą,bandysiu dirbti....Nors planuoju,bet likimas iš manęs juokiasi....Mano žiogelis antradienį išėjo į darželį, o penktadienį jau namie su temperatūra... Vėl sloga,aukšta temperatūra,nuskirdusios lūpytės,antibijotikai.... Na ar gali kur išeiti.Šį kartą pagelbės seneliai,bet jei dažnai tai kartosis kas laikys mane darbe?????

Neseniai susipažinau dar su viena mama,jetau tokia jaunutė.O mažylis toks gražuolis.Kontaktais neapsikeitėm.truputi noriu pailsėti nuo kitų ir savęs.man skausmas ne svetimas.Kiekvieną šeimą ilgai prisimenu,pergyvenu tartum viską iš pradžių.Vėliau tikiuosi bus lengviau,bet dabar norisi pabūti savų tarpe

sveikutes
as ir sunkiai isgyvenu ,kai pamatau seima auginancia toki vaikuti ,sunku kazka ir pasakyt ,viskas sugryzta ka jau pati isgyvenus ir bijai ka pasakyt,kai zmogus skrajoja,kad mums taip nebus,mums tik lengva forma,pati zinau kaip gloste sirdele man sitie zodziai
2saulytes,na reik tiketis,kad Mariukas isaugs is ligeliu,ka dpabuves pas seneliu sustipres ir galesi dirbt ramiai,vien del ligeliu ir nesirysciau dar dirbt ,o po triju metu bus matyt ka darysim

sveikutes, paskatau, bet niekaip neparasau, pritingiu, ir labai niurus musu forumukas pasidares.
dziaugiuosi uz su susitikima kad smagiai pasibuvot.
mariukui sveikatytes, gaudykit siunciam ir tave labai suprantu del darbuko, nes pas mus ta pati situacija. nors labai jau noreciau pasizmonet
man ir su tikus nauja seima, pergyvenu del ju, ir viskas is kyla, ka pati jauciau, prisiminimai. sutinku su zuikuliu del tu lengvumu, kai auga ir ryskeja viskas.
na o mes gyvenam ligomis kai pradejom nuo spalio ir neisikapstom,praitoj savaitej galvojau kad pasveikom, nuejom dvi dienos i darzeli, ir va sianakt vel susirgom , ir vel namie, ir vel ta pati daina,o jau taip dziaugiausi, kad jis norei taip eina ir logopeda nauja gavom.

Sveikos, smagu skaityt jūsų atsiliepimus apie susitikimą
Šiauliuose gaila mažai tokių entuziastų Aišku yra „Viltis“ bet ten labai manęs netraukia

2saulytės, labai linkiu, kad tavo Mariukas kuo mažiau sirgtų ir tu galėtum eit į darbą, tikrai tikiu atsigautum, atsitiestum.
Aš kai pradėjau dirbt labai atsigavau, tiesiog nebesikoncentruoji ties vienu dalyku ir gyveni laisviau. Kol Gabytė nėjo dar į darželį ir man pasiūlė kolegijoj nedidelį krųvį aš net nesvarsčiau, o tom keliom valandom samdžiau auklę. Nors visą savo atlyginimą atiduodaviau auklei, bet buvo verta 100 procentų vien dėl mano dvasinės savijautos ir grįžus į namus viskas atrodydavo šviesiau ir gražiau. O kai aš labaiu atsipalaidavau, atsipalaidavo ir visa mano šeima Jei mama jaučiasi nelaiminga ir pavargusi tai jaučia visa šeima, o vaikai ypač, įtampa kurią jie jaučia, veikia jų nervų sistemą, o nervų sistema veikia imununę sistemą. Gal būsiu labai nepopuliari sakydama, kad mamos turi pasirūpinti ne tik savo vaikiukais, bet ir pačios savimi. O tokios kaip mes, ypač. Nes mūsų emocijos tiesigiai veikia mūsų vaikus. Kai pradėjau eit į nuolatinį darbą, pagerėjo net mano sveikata, o Gabytė taip pat tapo ramesnė net ir darželyje tai pastebėjo. Atrodo paradoksas, tačiau aš tapau ramesnė, nes dieną mintys buvo užimtos visai kitais dalykais, aš realizavausi kaip specialistė ir jaučiausi laimingesnė. Nuo to laimingesnė tapo ir Gabija. Gal yra mamų, kurios puikiai jaučiasi namie, tada kitas dalykas, tačiau aš ne tokia man buitis ir rūtina yra labai Ir tas pasakojimas, kuris ne visoms gal čia patiko apie tai, kaip dievas skirsto neįgalius vaikiukus mamoms, man iš dalies nes mes, turim būt ir truputį egoistės, nepamiršti savęs, neaukoti visko: santykių su artimais (dažnai su vyru), savirealizacijos, poilsio ir sveikatos.
Daug čia prirašiau Bet mane užkabino, nes puikiai prisimenu kai sanatorijoj teko bendrauti su moterim, kuri augina su visiška negalia jau gana didelę dukterį. Kitiems ji liejo kartėlį apie sugadintą savo gyvenimą, dukrą kaltino dėl skyrybų, dėl savo sugadintos sveikatos, kaip ji atsisakė visko dėl dukters (puikios karjeros), giminės pagalbos (nes manė, kad niekas nesugebės taip pasirupinti). Prie mūsų ji labai gražiai bendraudavo su dukra, tačiau kažkada pasivaikščiojimo metu mačiau iš toli , kaip ji taip stipriai stūmė vežimėlį į krūmus, kad net nutirpau, norėjau jau lėkt prie jos, bet ji pati paskui pagavo tą vėžymėlį, suklupo prie jos, bučiavo tai dukrai rankas atsiprašynėjo ir taip raudojo, kad net plyšo širdis. tokie dviprasmiški jausmai :ir pyktis ir begalinė meilė taip sujaudino:cry: Nenorėjau jos gluminti dėl matyto poelgio todėl nuėjau, o pati kambaryje taip pat labai verkiau ir tada prisiekiau sau, kad stengsiuosi būt laiminga mama, neapleisiu nei savęs nei artimųjų, neaukosiu nieko tokio, ką paskui galėčiau prikišti, tiesiogiai ar ne, savo vaikui (esu tikra, jie jaučia viską). Nes žinau, kad laiminga mama ir ramesnė, ir kantresnė ir švelnesnė.
Va kaip išsiliejau