Meilė per atstumą (tęsiam)

Sveikos

aš esu viena iš tų, kur anksčiau bendravo, dabar paskaito, bet neparašo šitoj temoj praleidau dvejus metus, tad pakankamai sunku nebelįsti nors atstumo pas mus nebėra, sėkmingai jį įveikėm, dabar gyvenam kartu
jei neišvysit, gal pasireikšiu dažniau


O čia, žiūriu, kokia diskusija įsiplieskus Pritariu visoms, kurios teigia, jog negalima meilės matuoti pagal vieną kurpalių Visi žmonės juk tokie skirtingi O menkinti kitą ir jo jausmus... na taip neskanu...
Pamenu, ir mūsų meilę buvo kas šioje temoje matavo. Neįlįsi į vidų, nesužinosi, bet kaip paprasta tokiu vienu sakiniu labai labai užgauti žmogų neveltui sakoma, kad liežuvis gali ir užmušti
Papildyta:

idėja buvo labai gera ir man patiko, bet aš kaip tik tuo metu ruošiausi išvykimui savo, tai ir patylėjau...

Yes, duok balioną Na, aš ne visada moku kritiką priimti, bet čia tik forumas.. Jei atvirai, man nesvarbi svetimų žmonių nuomonė apie mane. Pačios geriau žinom, kaip kas

Čia gal ir atsiskleidžia asmenybių skirtumai, gal skirtingai suvokiam tą pabuvimą vienai, laiko sau skyrimą? Tiesiog, būdavom visad su MB kartu, susirašinėdavom be sustojimo, bet ateidavo momentų, kai norėdavau skirti laiko tik sau: paskaityti knygą neatrašinėjant į sms kas 5 min., susitikti su drauge paplepėti moteriškai, ar tiesiog atsijungti nuo bet kokio bendravimo ir pasimokyti ir pan. Net nemoku paaiškinti, man čia atrodo normalu Bet MB visad man prioritetas Nr.1, vis tiek 80% laiko jam skirdavau ir skiriu Tik daba paprasčiau, kai kartu gyvenam.
Ko nedaug liko? Iki susitikimo?

Solitude, sveika Aš tave pamenu iš senesnės temos, kai pati tik skaitydavau.. Tik kai su MB nebeskyrė atstumas, pradėjau čia reikštis Dar neišvijo

Visoms smagaus savaitgalio

Deja, akivaizdu, kad ir aš kritiką ne visada priimt moku, bet dar labiau gaila, kad kažkodėl man svarbi kitų nuomonė. Nežinau kodėl man norisi, kad kažkoks svetimas žmogus neprisigalvotų apie mane nebūtų dalykų. Žinau, kad dėl to kenčiu labiausiai pati aš, bet... gyveni žmogus ir mokaisi.

Nesėdžiu čia, bet paskaitydavau... Pati esu turėjus dvejus santykius per atstumą.. Abiem atvejais jis buvo įveiktas, bet.. Likę yra dabartiniai, tikrai ne pirmieji. Kažkada pati buvau pametusi galvą, tarp kitko, nei dėl vieno iš jų. Bet vistik protu reikia suvokti, kad jokiu būdu negalima padaryti kito žmogaus savo visu gyvenimu. ir meilė nėra tai, kad negali bet kažko gyventi, tai jau yra liga, ir visai nejuokinga, paskiau todėl ir žudosi žmonės. Mylintys dažniausiai meilę suvokia kaip laisvę, nėra privaloma būti kartu ar šalia. Esu/būnu, nes noriu, o ne todėl, kad kitas žmogus savinasi, draskydamasis jau vien dėl to, kad nuvažiavo pas tėvų, o ne pas jį. Savo gyvenimą reikia turėti visada, nes kita pusė, tebūnie vyras, jis šiandien yra, o ryt gali jo nelikti, toks gyvenimas, nežinai, ką tau paruoš išaušusi diena. Jo nebus, o tu turėsi gyventi. Meilė nėra buvimas ištisas 24 valandas per parą, ar noras tiek būti, reiktų tuomet susimąstyt, kokių didelių problemų turiu šitaip galvodama.
Mano vyras dirba po parą, aš jo nematau dvi paras per savaitę maždaug. Ir ką? Kartais man tai kaip išeiginė. Darau ką noriu, nesitvarkau, negaminu, ir einu , kur noriu, galų gale atitrūksti nuo žmogaus, tam, kad suprastum, jog pasiilgai.
Čia ne meilė jau taip? Buvo atvejis, kai teko jam sėdėt namie mėnesį su nedarbingumu, aš tuo metu dar nedirbau. Tai maniau išprotėsiu per tą mėnesį, ištisai kartu Nu bet ėjo praėjo, pripratau, bet suprantu, kad visada taip tikrai nenorėčiau. Ne kartą taip sakęs yra ir jis, kad tiesiog nusibostume kasdien vienas į kitą besitrindami. Tai jau čia skaitos jis manęs nemyli? Tikrai ne.
Taip pat manau, kad ir vyrams nėra labai jau įdomios moterys, amžinai dėl jų apsiseilėjusios, mažuti nepabėk, man tavęs reikia. Tokie santykiai, arbą vieną , arba kitą anksčiau ar vėliau ima smaugti, kai kvėpuojama vienas kitu, pradeda trūkti oro.
Kiekvienas žmogus, tiek vyras, tiek moteris privalo išsaugot savo , kaip asmenybės unikalumą. Nes vieną dieną, kažkas gali paklaust "o kur tavo gyvenimas"?
Iš tikro yra taip, kad ne negaliu be tavęs gyventi, o galiu, bet nenoriu. Tada mylima, o nesergama.

Sėkmės visoms

Yra mygtukas ignoruoti dalyvi, bet jums smagiau pasidraskyti, kai su jumis net nekalbama, tai kazin, kam cia su nervais blogai Negailekit manes, nera del ko. Nusprendet, koks as zmogus, net draugu pagailejot, kurie, jei buciau bjauri ar kazkokia gailescio verta, su manimi nebendrautu Jus manes nepazistat, as be galo linksmas zmogus esu, tik rasydama panyru i liudesi daugiau, gal toks rasymo stilius. Nors diena atgal suoket, kad is postu nuspresti neimanoma Tai vat neaisku jums, ar lakstau istisai is paskos, ar ir uz duru retkarciais palieku
Be to minejau, kad buvome dar tik pirmas dienas pazistami ir as islipusi is lovos nevalytais dantimis ir uzsitraiskanojusiu veidu tikrai neiciau niekur, dar kai ant galvos aliejaus kauke O tvarkingos paneles pries susitikdamos su vaikinais eina i dusa, man tai normalu visai Pas mane bet kada ateiti negalima ir visu neileidziu ateinanciu, kaip i viesnami koki, mano namai - mano tvirtove Dabar jau musu mano nuomone, tokios, kurios bet kada lekia ileist isvis nelabai kam yra reikalingos, nores, pasedes masinoj, jauciu savo verte truputi. As svarbesnio zmogaus gyvenime neturiu, tai ka? Ar man svarbesne turetu butu kazkokia drauge? Kazkuo kitu tureciau rupintis? Aprupinu dar ir tevus, kuriem reikia pagalbos, ir tiek Ir visada vadovaujuosi posakiu - ne su tevais ir ne su draugais gyvensiu, visur pirmoje vietoje yra zmogus, su kuriuo dalinuosi gyvenimu. O su savimi as prisibunu. Lyg ir nusprendem, kad ziurim is savo tasko, kaip ir nebevystom, mylim taip, kaip mokam.
O cia pamatet viena zodi, pagalvojot, kad jis jusu, nebegaliu jo naudoti, atsiprasau, bet ko dabar uzsipulti reikia, kompanijos ieskot pritariancios, draskytis norit, gal jums demesio truksta, nes as tai jau sekmingai ignoravau jus, tamsta, ar kaip sakyti, kad gerai butu Ir taip, cia tik mano nuomone ir cia tik diskuja, o kas cia jums, seimo posedis? O jeigu taip jautriai reaguojat gal povojinga isvis cia buti, maza kokia pas medikus nenuejus merguzele gali netycia, nenoredama nieko blogo jautruma patikrinti? Tai del to jusu gaila, kad taip plesotes cia. Jei jusu gyvenimas butu geras, to gal irgi nebutu Ir tokius zenklus cia metot...nu is kur tiek agresijos, gal fizinio aktyvumo trukumas cia. Nu visiskai nesuprantu, jei patyret nuoskauda del mano pasisakymo, tai jau issireket, kas dar negerai, neuzteko matau? Ignore Nes as ramiai galiu pasakyti: su jusu tonu nesilygiuosiu ir man postai su tokiais zenklais, atrodo, suaugusiuju forume ir su tokiais proverziais tikrai malonumo nekelia, gal kitaip, nei juos rasanciajam, tai tada priimu juos ir tokius. O jus mokat priimti zmones, kuriu nuomone jums nepatiktu? Na, jau parodet, kaip mokat, ir kaip mokat diskutuoti ir savo kultura Turbut jums taip ramiai nuomone realybej tokia pacia issakyciau, tai baisu butu. Is visko, kas buvo aptarta, nesupratot, kad nei meiles stiprumas, nei sveikumas nera matuojamas ir isvis meile nera matuojama, bet va vel paemet ir nusprendet, ir pamatavot, bet del to dabar nesiruosiu durniais svaidytis ir aiskint, koki jus ligotai sveika gyvenima gyvenat pagal mane Yra AZ, kam cia visiem reikejo pradeti rekti, parekit man i ausi, ar taip maloniau? Paskutini karta jums cia atsakau, daugiau nesuteiksiu jums tokio malonumo

Gyvenime nebut sulaukus daugiau demesio nei dabar...gaila

Na, tai jusu zodziai tokie ziaurus, va cia jau nebe nuomone Pirma zmogu per rasymo forumuose karjera blokuosiu Nes ne tai, kad uz nuomone isiliejantis, dar suprasciau, bet jau ir blogo linkintis. Baisu, ir dar mini tokiam poste dieva.. Tikiuosi del mano posto neisprotesit

Labanakt, galejau to galo nepamatyti, bet nesisielosiu, tiesiog zmogus agresyvus gal ir nesuvaldantis emociju, o cia tik forumas Zinosiu ateity, reikia sakyti tik tai, kas patiks ir su kuo gales sutikti dauguma

Oskolki, kiek jums metu?
Ir siaip, pamastymui, ka darytumet, jei jusu meile ryt dingtu? Ar pagalvojot apie tai? Jei jus to bijot, ir be jo neisivaizduojat savo gyvenimo, as jums pazadu- taip bus. Tikrai bus. Tam, kad suprastumet, jog gyvenat visu pirma del saves...

Sveikos mergaites

Kokia siandien grazi diena,saulute sviecia,silta silta... Jau net man sypsena nori nenori isijungia Nusivariau visai nuo koju,bet vakarop dar eisiu su reikaliukais pasivaikstineti.

Grazios dienos visoms

pasirašau po visais Ragany žodžiais labai taikliai ir gražiai viskas aprašyta

Labas Tikrai, diena nuostabi! Džiaugiuosi, kad nuotaikos linksmesnės Buvau ir aš išlindusi į lauką, dabar kibsiu į mokslus

Ne toks mielas gyvenimas be meiles, gyvenant del saves, zmones visa gyvenima iesko ir jei atsikels ir jiems taip susisvies, vel ieskos, kad ir tai neigdami Taip pasaulis jau yra sutvertas, nekalbant apie nukrypimus kazkokius Ne naujiena, kaip toj geroj Mamontovo dainoj - ko bijosi, tas ir bus O man jau senai nebe astuoniolika, ir profesija turiu, ir mokausi Bet meile visada norisi idealizuoti, kas ta amziu labai mazina Na nediskutuosiu, bet gyvenimas del saves siek tiek niurokas, ne? Ilgai del saves gyvenau Bet visgi manau, kad nera zmogui laimes niekada, jei jis neturi su kuo ja pasidalinti Is mano pasakymu per daug vienapusiskas vaizdas susidaro Jei pasakyciau zodziu, kitaip gal visai ir ne taip ligotai atrodytu
Siandien labai gera diena, laiminga grizau is universiteto pabaigus laaabai sunku kursa( nebesakysiu patobulejau...), o dar toks pavasaris, ir apsisopinau Gaila, kad tik sekmadieni turesiu visiskai laisva, be darbu ir mokslu. Tai tie geri orai nebegerai norisi vien gamtoj begioti krosus Skiriu grazius zodzius visoms, nors nesu dievobaiminga labai, neminiu katalikisku svenciu ar panasiai, bet.. Jei kazkam pasirodys jie ligoti, tai jie ne mano, tiesiog

“Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.


Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau
net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės,
aš būčiau niekas.


Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės,
nieko nelaimėčiau.


Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.


Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.


Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.


Meilė niekada nesibaigia.”

- Pirmas laiškas korintiečiams, Naujasis Testamentas

Gero savaitgalio, eisiu su grupiokais svesti(islaikiusiais..), pagaliauuuuu

Sveikos, merginos

Na įtemptai jūs čia diskutuojat. Aš šiandien atsikėliau 08:30, o MB dar miega. Jam daugiau reikia. O man pats tas įšokti į SM paskaityt, ką praleidau ir brūkštelt keletą sakinių jums. Tai va, sėdžiu su kompiuteriu maloniai įsitaisius ir laikau šiltos arbatos puodelį rankose.

Ei, merginos. Būkit geros, nu nesiginčykit, kąąą???!!! Juk tema sukurta ne tam, kad pasimatuotume, kas daugiau ar mažiau myli, kaip reikia teisingai mylėti ir pan. Tema sukurta tam, kad visos, kurios draugauja per atstumą, rastų bendraminčių būrelį ir šiokią tokią užuovėją nuo visokių aplinkinių klausimų ir nusistebėjimų iš serijos o aš tai taip negalėčiau; kad galėtų pasidalinti džiaugsmais ir vargais, o vasarą gal net susitikti (na aš kadangi praeitais metais dėl to spirgėjau, tai jau kaip ir pažadėjau rasti galimybių ateiti ). Mano požiūris irgi labai kardinaliai skiriasi nuo Oskolki, bet po velnių, man tai netrukdo. Aš myliu taip kaip aš myliu, o ji tegul myli taip, kaip ji myli. Jeigu jai ir jos žmogui tai gerai. Nors ir apie tai galima diskutuoti gražiau ir korektiškiau nei jūs tai darote Tiesiog kam paversti tą užuovėją kažkokiu mūšio lauku ir dar dėl tokio subjektyvaus ir neapibrėžto dalyko, kaip bandymai meilės stiprumą išmatuoti?
Papildyta:


Aš savo tėvus matau rečiau nei SB, todėl kažkaip jaučiu norą ir pareigą pas juos bent pirmą dieną po kelionės pabūti MB mane ir mano šalyje aplanko, atvažiavus aš pas jį gyvenu, o pas tėvus ir brolį tik pasisvečiuot trumpai išeina. Dar turiu pusbrolius ir močiutę, kuriuos irgi labai veržiuosi aplankyti, tai stengiuosi kažkaip išlaviruoti tarp visų savo norų ir rasti laiko viskam. Nors šiaip būna sunku.

Todėl šįkart nei viena Lietuvoje esanti draugė net nežino, kad aš čia svečiuojuosi Tiesiog per mažai tam laiko, kad ir kaip aš to norėčiau.

Papildyta:


Aš manau, kad bereikalingai mes tą stiprumą čia stengiamės kažkaip matuoti... O jei jau taip, tai kokiais vienetais tą stiprumą reiktų išreikšti, kad išeitų objektyviai jį palyginti? Aš manau, kad tai neįmanoma. Ar žinai iš psichologijos, kad labai labai dažnai, kai žmogui labai labai skauda, jis negali nei kalbėti, nei verkti? Jis tiesiog jaučia gerklėj užstrigusį gumulą ir yra tokioj afekto būsenoj. Tiesiog kartais daug labiau kenčia ne tas, kuris garsiai verkia, o tas, kuriam net verkti nebeišeina. Ir laimingesnis gali būti nebūtinai tas, kuris alpsta iš laimės, o tas, kuris tyliai šypsosi akimis.

Todėl tikrai beviltiška iš kažkokių išorinių požiūrių stengtis apibrėžti meilės stiprumą. Aš labiau pritariu festina lente minčiai, kad kai myli, tai ir kito meile neabejoji ir ji tau atrodo graži, nepaisant to, kad išeina už tavo meilės suvokimo ribų.

Labai nenoriu, kad priimtum tai asmeniškai ir pagalvotum, kad Tave puolu. Jei Tu taip myli ir Tau gerai, tai mylėk sau į sveikatą. Tikrai. Manau, kad nei vienai tai netrukdo ir visos džiaugiasi, kad turi savo žmogų Tiesiog manau, kad kitas merginas truputį skaudina Tavo įsivaizdavimas apie meilės stiprumą ir bandymas ją vertinti taip, kaip Tu ją supranti. Nes mes tą jausmą suprantam kiek kitaip. Bet juk dėl to nebūtina čia rietis ir paversti šitą temą kažkokia nemalonia vieta, ar ne? Manau, kad galima čia gyventi ir sugyventi draugiškai, nepaisant kaip skirtingai mes savo žmones mylime...

Sveikinu susitvarkius su atsiskaitymais ir tikiuosi, kad Tavo pasibuvimas su grupiokais buvo smagus
Papildyta:


Labas

Taip ir neatrašiau Tau AŽ Bet kažkaip visiškai užsimiršo ir tik pamačius čia vėl atvykusią prisiminiau...

Gal ir Tu vasarą grįši bei apsilankysi susitikime?

Papildyta:
Sachar, kaip Tavo ožiai? Jau ramiau? Kada kitas pasimatymas? Tarp visų šitų karštų diskusijų jau nieko apie Tave nebeperskaičiau

Green Tea*, kas naujesnio Tavo fronte? Kaip suprantu, jei taviškis sugalvotų ieškoti darbo užsienyje, vyktum kartu?

festina lente, kaip nuotaikos? Suprantu, kad sunku be Grizliukės, bet gyvenimas pamažu grįžta į savo vėžes. Galbūt dar anksti apie tai galvoti, bet galima paimti pagloboti kitą gyvūnėlį. Ir gerą darbą padarysi, ir vėl namie daugiau gyvybės bus...

abiga kažkur pradingusi. O gal buvo savaitgalinis pasimatyma?
Papildyta:
Ai, neparašiau nieko apie mus. Tai va, kol čia sudėliojau visai daug sakinių, MB neatsikėlė. O aš ir nežadinu, tegul sau miega. Labai džiaugiuosi laiku sau, nors dar tik kelios dienos, kai susitikę. Bet kartais man tikrai reikia atokvėpio

Vakar labai puikiai praleidom laiką, vaikščiojom po centrą. Labai šilta diena buvo, tai pasėdėjom Užupyje, pasišildėm saulutėje. Šiandien eisim vėl kur nors Tik jau diena nebe tokia graži.

O gal kuri dalyvavot Darom? Mes norėjom, bet aš pas SB neturiu atsivežus darbinių drabužių. Kažkaip visai nepagalvojau

Tiesa, viena ir nekokia naujiena. Močiutei vėl sutriko širdies ritmas, tai vakar vakare paguldė į reanimaciją. Dar nežinau, ar atstatė. Čia ne pirmas, ne antras ir jau ne trečias toks kartas. Bet ko norėti, kai metų 85, ir tai dar gerai. Ryt tikriausiai važiuosiu pas tėvus, tai ir ją aplankysiu, nes jau turėtų būt namie