Ar ne per vėlu keisti profesiją?

nelegaliai ir papildomai. O jei rimtai tuo uzsiimti norisi ir is to gyventi, tai apie pogrindi nederetu galvot. O vien liudijimo nepakanka. Turi buti salygos maisto gaminimui. Mano giminaite tortus namie kepa, norejo savo firma atidaryt. Pasakojo kiek ko reikia. Ir bute kur gyveni negalima, ir plyteles ant sienu visur, ir dar simtas reikalavimu. Visko nepamenu, bet patikekit, tikrai nelengva (ir brangu).

Čia sugalvojau parašyti, nes prieš kelis mėnesius ieškojau vestuvių šeimininkės, tai ji pasipasakojo, kad virš 20 metų dirba gamindama maistą. Iš pradžių dirbo samdoma darbuotoja, po to išėjo ir pradėjo dirbti sau. Tai sakė jokiu būtu negrįžtų kažkam dirbti, nes dabar viską ką nori ir kaip nori pati gamina, be to ir uždirba labai gerai iš to. Ir jokių diplomų neturi. Aišku ne visi taip gali.
Na, bet kokiu atveju linkiu temos autorei sėkmės

ka nusprendete? Butu idomu suzinoti

Esu mates N tokiu atveju kai zmones is pradziu grauziasi, abejoja kol apsisprendzia. O tada jau sako: "Po galais kaip gaila kad tiek ilgai delsiau".

Pritariu, kad niekada ne vėlu
Svarbu motyvacija Vieną karta gyvenam...

Sutinku visu šimtu

Labau palaikau temos autore! Saunuole! eik pirmyn, jei tik jauti, kad tai tavo kelias, o paskui netruksi pamatyti, kaip visis bambetojai aplink nutils ir ims tave palaikyti. As taip pat nepabijojau siek koreguoti savo mokslu kelia, nors aplink buvo gasdinanciu, ir mananciu, kad truputi susipykau su protu, bet viskas i gera! del mokslu, manau galima mokytis ir darbo rinkos centruose, kiek zinau kitus zmones siuncia is darbo birzos, tik gal tuos, kurie visiskai neturi jokios specialybes, bet jei jau yra uzsidegimas, viskas bus gerai! sekmes!

Palaikau TAVE, Illusionary, Daryk tai, apie ka svajoji

tikrai, reikia stengtis daryti tai ka norisi gyvenime, juk tik viena ji teturim!
As pati baigus bakalaura, darbas pagal specialybe manes nedomina.. stojau nes reikejo stoti po mokyklos net nezinojau dorai ka ta specialybe reiskia kai padaviau pareiskima.. zodziu ziauriai gailiuosi del tu 4 issvaistytu metu!
Siuo metu lankau pasiruosimo kursus ir galvoju stoti kitais metais i tokia psecialybe kuri man patiktu tikiuosi kad nepritruks ryzto, nes nusimato sunkumai del kalbos barjero ir ziniu stygiaus (stociau jau nebe i pirma kursa, bet i gala). Bet kai kazko labai nori tai reikia eiti iki galo, ar ne?

Kalbant apie virejus, turiu pazystama, jauna ir uzsispyrusi, isejo is univero 4 kurso pries pat bakalauro rasyma, specialybe rimta ir visi sukiojo pirstais prie smilkiniu, o jis ikure savo restorana, dirba diena nakti bet nuo to kaifuoja! sekasi gerai, gamina skaniai, visada pas ji eiles, finansiniu problemu nemato, samdosi darbuotojus. Siemet kiek zinau stojo kazka su maistu studijuoti bet ne i profke. Ir ka virejas bet gyvena geriau nei vidutinis lietuvis.
Nereikia nuvertinti, pvz salyje kurioj as gyvenu virejai yra garbinami, na tikrai geri virejai. yra geriuasio virejo realybes shou ir niekas nesako, kad va zmogus koks nors prastesnis nes gamina maista o ne baiges vadyba/marketinga/teise ir tt... Tie patys garbus teisininkai eina pas juos valgyt ir moka uz miniatiurines porcija po daaaaug daaaug pinigu nes cia yra prestizas!
Ka noriu visu tuo pasakyti, kad reikia zinoti savo verte ir ja rodyti kitiems. jeigu prisistatysi: "Laba diena, as esu viso labo vireja" tai visi ir galvos kad esi TIK vireja ir gyvenime nieko nepasiekei ir nepasieksi. O jei sakysi "Laba diena, as esu maisto ruosimo specialiste, tai mano aistra, o gyvenimo moto - gaminti taip kaip niekas nesitiki ir nustebinti kiekvienu patiekalu!"
Manau reikia SUSIKURTI apie save nuomone, tokia kokios nori! zinoti savo verte, ir leisti ja zinoti kitiems. Cia jau reikia zengti pries ta lietuviska kukluma (juk pripazinkim, kad daznai i komplimenta "oi kaip skaniai gamini, turbut cia ypatingas receptas!!! " mes atsakytume "ka tu, baik, cia visiskai paprasta i nieko ypatingo, visiskai net nezinau, abejoju del skonio, ir jauciu truksta druskos! ". Aisku, cia kiek patirstinau spalvas, bet esme tokia..

Daug prirasiau cia, tikiuosi ka nors supratot!

Reikia daryt tai ką nori daryt, o ne tai ko nori kiti. Aš visą laiką dariau tai kaip atrodė geriausia mano mamai, mano vyrui (ypač jam) šiandien žiauriai to gailiuosi, gailiuosi, kad klausiau jo šioje vietoje (noriu ir norėjau būti masažiste) bet MB pasakė, kad jokiu būdu neliesi kitų vyru. nu ir vsio, pyktis nesinorėjo, užtat šiandien kai man 32, aš labai gailiuosi...

mano draugei buvo 30, kai ji pradejo mokytis masazo, taigi jusu amziaus skirtumas ne toks ir didelis
tik, tiesa... jos draugas pritare ir ja tuo metu ir palaike ir islaike.

tikriausiai baigė kursus?