Visas su Šv. Velykom !!!!!!
Skaičiau nemažai pastaruoju metu. Taigi, pasidalinsiu kai kuriomis mintimis.
Kadangi nuo mokyklos laikų domiuosi psichologija (net studijuoti norėjau), tai iki šiol būtinai parsitempiu namo psichologijos tematikos knygą. Šįkart jų buvo dvi.
Palmira Rudalevičienė - Sužeistieji. Iš psichiatro užrašų Visai greitai susiskaitė. Patiko, kad tai nebuvo tik sausas psichoterapijos gydymo aprašymas (kurio čia sakyčiau visai nebuvo). Knygoje kiekviena sprendžiama problema paremiama pasakojimu iš autorės gyd. P. Rudalevičienės praktikos. Gal man šiek tiek buvo per daug panašių temų: vyro ir žmonos santykiai, skyrybos, neištikimybė užėmė lyderio pozicijas. Pasigedau tolygumo procentaliai pateikiant vienodą kiekį praktikos su šeimomis, vaikais, vienišiais. Taip pat įvairesnių patalogijų. Net paskutiniuose puslapiuose esantys sakiniai: "Vienatvė gali būti labai žavi, tačiau ji niekada nebus visavertė. Gyvenimas tik dėl savęs bėgant metams išsigimsta, tampa egoistiškas, būtinai sukelia psichopatalogiją žmogaus viduje ir aplinkui. Žmogiškoji prigimtis kviečia jausti esantį šalia ir būti pajaustam. " O ką daryti toms moterims, kurios nenori sau gadintis gyvenimo su bet kuo. Pažįstu ne vieną virš 30 m. moterį verkiančią, kad niekaip neranda sau antrosios pusės. Jei taip skirta, arba skirta tą laimę pažinti vėliau...tokie sakiniai verčia dar į didesnę neviltį, žmogus ima jaustis nepilnavertis. O gal žmogus gyvenimo džiaugsmą randa globodamas svetimą vaiką (įsivaikinimas), gal užsiima visuomenine veikla, kai globojami gyvūnai, remiami Afrikos badaujantys vaikai. Autorė savo šeimą pateikė kaip pavyzdį puikios parnerystės. Tačiau ar daug yra tokių šeimų? Nemanau....Tik ne šiais laikais.
Kas keisčiausia, jog daugiausiai pasakojama knygoje buvo apie psichologines problemas tų, kurie gyvena šeimoje, santuokoje...visko pertekę. Manau, laimė kiekvienam žmogui yra labai individualus dalykas. Ir kuo mažiau iš išorinio pasaulio bus brukami stereotipai, tuo daugiau pacientų turės psichiatrai. Na čia daugiau mano išvedžiojimai.
M. Scott Peck - Nepramintuoju takuVertimas nepatiko, bet vat turinys labai labai patiko.
Tikrai gera knyga besidomintiems psichologija ir psichoanalize. Radau auksinių minčių ir tikrai patobulėjau dvasiškai, nes daug ką atradau iš naujo ir daug naujo sužinojau. Tikrai rekomenduoju kiekvienam, kam nesvetimas savęs ieškojimas, suvokimas. Taip pat ir tiems, kurie savęs neranda, yra pasimetę. Čia rasite aiškenį gerai mums žinomų dalykų, pvz. meilės, neurozių paaiškinimą. Itin pozityvi ir stipri knyga.
p.s. viena pažįstama vis dėlto nelabai sutiko su autoriaus pasakojimu religine tematika. Na bet kiekvienam savo
