Nesenai perskaitytos knygos
1.
John Katzenbach - Ne tas žmogus Tikrai nuostabus detektyvas. Pradžioje paėmusi pamačiau, kad net 566 psl. Mintis - kada aš ją pribaigsiu
Bet kai tik pradėjau skaityti, knyga įtraukė 100 proc. Sakiniai, dialogai tiesiog liejasi paprasta, aiškia kalba. Labai patiko rašymo stilius, emocijos, įtampos perteikimas skaitytojui. Detektyvas, kuriame daug meilės temų, kartais radau ir psichologinių niuansų (kodėl Maiklas tapo tokiu žmogumi). Kaip pasielgė viena herojė man šiek tiek buvo nerealu...o gal gyvenime taip būna. Gal. Bet už savo vaiką juk labiausiai kovoja mama, ji galėtų paaukoti savo gyvybę. Bet čia šiek tiek kitaip - gyvybę paaukoja kitas žmogus. Ir jei aš būčiau vietoje pasiaukojusios herojės...dar rimtai pagalvočiau ar verta paaukoti gyvybę dėl svetimo vaiko. Aš matyt nesu tokia altruistė, ir man labai gėda. Taigi daug ko pasimokiau iš šio romano, tame tarpe ir pasiaukojimo dėl kito žmogaus iš didelės MEILĖS..
Po šios knygos nutariau perskaityti kitas šio autoriaus knygas. Tikiuosi, kad nenuvils.
2.
Hermanas Hesė - Roshaldė Patiko, bet nesužavėjo. Perskaičius knygą, giliai viduje liko niūruma, liūdesys. Skaitant visą laiką mane slėgė niūri, prislėgta nuotaika. Puiki knyga apie žmonių santykių atšalimą, sugebėjimą gyventi kartu nepaisant susvetimėjimo, nejuntant meilės ar kt. šiltų jausmų. Keista pasirodė tai, kad dailininkas gali būti toks apatiškas, toks bejausmis. Matyt pats susižalojo savo sielą ir širdį.
Mažasis sūnus yra tai, kas teikia dailininko gyvenimui pilnatvės. Labiausiai sujaudino pabaiga - tragiška, pilna liūdesio, tačiau tai kartu ir šeimos jausmų bei santykių išbandymas. Kaip jie reaguoja tokioje beviltiškoje situacijoje. Knygai duočiau 10 balų, bet...man ši knyga buvo pirma tokia, bet neužmirštama. Aš ją pavadinau knyga-emocinis vampyras. Perskaičiusi viduje jaučiausi baisiai

Antrą kartą neskaityčiau....nebent norėčiau susigadinti nuotaiką arba žliumbti.
3.
Brigitte Aubert - Mirtis iš miško Kol nebuvau perskaičiusi knygos
Ne tas žmogus , ši buvo pats geriausias skaitytas detektyvas-trileris. Įtraukė ir nepaleido iki paskutinio puslapio. Net nepagalvojau, kad viskas pakryps tokia linkme, tuo mane ir žavi knyga. Netikėta atomazga, išlaikyta įtampa.
4.
Tess Gerritsen - Kaulų sodas Man patiko to laikmečio aprašymai, o ypač kelios scenos, pvz. lavonų vogimas iš kapų, kaip gydytojai tyrinėja kūnus (jei taip galima pavadinti); kai kurių personažų idėjos, kaip užsidirbti pinigų pateikiant šviežią lavoną. Na žodžiu, tokia šiurpoka atmosfera ir daro įdomų, kitonišką detektyvą. Bet.....Detektyvo žanras prastokai išplėtotas, kartais tikrai buvo nuobodoka, nejutau didelės įtampos. Atrodo lyg ir nieko netrūko, bet kažko matyt pritrūko iki stipraus detektyvo

Dabar turiu kitą autorės knygą
Dvynės. Žiūrėsiu, kaip ši pasirodys.