QUOTE(Lopšinė @ 2012 06 08, 13:30)
Cia labiau ne nepasitikejimas savimi, o busena, kai pradedi suprasti, kad vaikas jau nebe leliukas, o asmenybe. Ismoko prasytis ant puoduko, daug kalba, turi savo nuomone, poreikius... Sunku visa tai paleisti, bet reikia, reikia pradeti nauja etapa.
Pabandziau uzsibarstyti druskos kol nemate, nuo vieno druska nusikrapste, o kitas tiko ir su druska
Pabandziau uzsibarstyti druskos kol nemate, nuo vieno druska nusikrapste, o kitas tiko ir su druska

Nu va sakau-o vaikas tai jaučia kad jūs nepasiruošusi... plius jei išeitų palikt tik ryte-vakare maitinimą tai būtų tobula. Nežinau kaip pas jus padėtis bet maniškė užmiega dieną ir be (.) vežime kažkur tarkim-ir nereikia... gal yra būdas kaip kitaip tą miegą priartint, nužaist kažkaip, nuvargint gerai-o tada ir stačias jau lūš..

QUOTE(Justesea @ 2012 06 08, 14:24)
Vaiko apgaudinėjimas, manau, ne išeitis... Būkim sąžiningi ir su savim ir su vaikais.
Jei tai daroma neskausmingai tai nematau bėdos. Tarp kitko apie tą drastišką atjunkymą yra daug Austėjos Landsbergienės bloge-kai paskaičiau tai iškart visas jos autoritetas nublanko... kiek rašo apie gražią tėvystę ir meilę vaikams o pati elgiais taip pat kaip ir didžioji dauguma... žodžiu reikia žiūrėt kas konkrečiam vaikučiui tiks. Dabar aš jau irgi apsilaužiau ir skaitau visko ir daug, bet išvadas pasidarau savas. Plius dalinuosi kas pas mane vyksta-gal pravers kam nors... man pvz pati geriausia parama yra žinot kad esu ne viena su kokia bėda, tada ir sprendimas ateina lengviau.