Vyresnio vaiko žindymas

is dalies pritariu, maitinu ir maitinsiu kiek tik reikes savo 7,5men suneli. bet is kaikuriu pazystamu nekokios nuomens atsigirsta, dar tiesiai i akis. kad tiek ''vargti''? kodel vaikas , ypac kudikis valgo tiek daug, uztenka karta- pienas ir duona.. ir tai jau perdaug jei vaikas valgo 3k dienoj ir dar misinuka.
bet kaip man pasake- bandyk duot buteliuka, gal ilgiau jausis sotus, ir geriau miegos..(nors as visiskai nieko blogo nesakiau kad man butu blogai maitint) atvirksciai- labai malonu ir miela begt pas savo mazuti ir siulyt mp, nes zinau kad jam to reikia, ir nesvarbu- daug ar mazai , ilgai ar trumpai.. smagios tos akimirkos kai galiu ji toki mazuti prisiglaust prie saves , ir tegu VISI sneka man ka nori, kad negalima maitint , tipo blogai ar pan.

Manęs tos MP priešininkų kalbos neveikia, tik šypseną kelia Esu tikra dėl to ką darau, todėl kitų nuomonė mano nusiteikimo niekaip neįtakoja. Ir greičiausiai dėl to suprantu, kodėl tokios jautrios yra nemaitinančios...

is mano pazystamu rato, tai jos nenorejo mp duot nes nutraukinejo..o tai joms kancia i dar viskas ''pagal grafika'' o mes su vaikucio teveliu pasakem- pas mus nera jokio grafiko, kaip kad pas kitus..valgo kada nori ir kiek nori, nors ten buna gal tik 3gurksniai to pieno, vadinas tiek reikia, ..ir dar pavydas jiems ima, kad musu bernuzelis ramiai sedi, o ju toks judrus greiciua sakyciau irzlus kudikis. bet ne man teisti ir komentuoti ta seima- kiek vienas augina kaip ismano.. bet augindama savo ir paziuredama i kitu- matau kad elgiuosi neblogai

O mane tokios kalbos skatina tyčia kuo ilgiau maitint

O kas dėl sąlygų žinančioms.. Yra ir kita medalio pusė - užsieny mokamos geros pašalpos. O į darbą privalo tuoj pat grįšti tik tos, kurios labai brangina savo darbo vietą.
Bet nemanau, kad negrįžusiu į darbą joms į akis žiūrėtų badas.
O LT situacija kiek kitokia. Aš studentė. Auginu pametinukus savo sąskaitą. Sėdžiu akademinėse ir nei cento negaunu iš valstybės vaikams - nes valstybė vaikams ir nemoka. Moka tik dirbančioms mamoms. Nesiskundžiu, tik faktas yra faktas
Aišku, pasakysit, kad matyt mūsų šeimai vis dėlto gaunasi 500lt žmogui. Bet kas tie penki šimtai žmogui gyvenant didmiesty? Nulis... O jei ir nesigautų ta suma tuomet nedirbančiom mamytėm valstybė duotų šimto litų nesiekiančią pašalpą
Gyvenk ir žvenk
Taip, kad nereikia sakyti, kad Lietuvoje labai paisoma vaiko ir mamos interesų

Apie Airiją iš ten dirbančių giminaičių girdėjom visiškai kitaip - kad ten dauguma dirba tik tėčiai (ir uždirba pakankamai,kad išlaikyti šeimą), o mamos dauguma nedirba, nes tai tiesiog neapsimoka dėl labai brangių darželių (dirba labai retos,kurių alga išties labai gera). Taigi Airijoj labai geros sąlygos mamoms ilgai būti su vaikais, LT reta kuri mama gali sau leisti nedirbti ilgiau negu 2 metus...

visko cia yra. Ir dirbanciu, ir nedirbanciu mamu. Kaip bebuve, kitos geriau renkas puse algos atiduot auklei, o kita puse pasilikt sau, nei visai nieko negaut.
Cia taip pat zmones turi paskolas, uz kurias reik moket, o vienas vyras nevisad pajegus islaikyt sitoki finansini kruvi.
Siuo metu as esu bedarbe, dirba vienas vyras + gaunam is valstybes vaiko pinigu kas menesi. Isgyvenam ir dar pataupymui lieka, bet po nauju metu turbut jau ir as ieskosiuos kazkokio darbelio, nes papildomi eurai nepakenks.

Tai va tokių sąmoningų labai nedaug iš tikro... o gaila.


Matau kad nieko nesuprantat-ne mišinukininkės spaudžia kad nemaitint ir tt bet būtent MP šalininkai per visus galus kiša - o jei nemaitini MP tai net nužiūri kaip kokią nesveiką... o pažįstu keletą mamų kurios dėl labai rimtų priežasčių negali maitint ir yra smerkiamos, viena net depresiją įsitaisė kurią teko gydytis... Va taip va-čia aš jau matau problemą, lazdos perlenkime. Šitas skyrelis turėtų būti pilnas bet kaip matot mūsų tokių nėra labai daug... ir tai nėra linksma. Sakau ką matau gyvai, iš tikro labai daug bendrauju ir su jaunesnėm mamom ir vyresnėm-ir tokia nuomonė ne tik mano. Pati kai ėjau į kursus tai pasigedau sveiko požiūrio, tik viena akušerė labai protingai vedė paskaitą. Ai, dar mitybos specialistas išdėstė konkrečiai ir labai paprasta kalba, lygindamas įvairų pieną, tada mišinukus, su visais skaičiukais ir tt, buvo labai aišku konkretu ir įdomu, ir pvz mane įtikino, o po to išėjo viena labai gerbiama maitinimo specialistė ir... pilstymas iš tuščio į kiaurą... o jos labiausiai laukiau ne tik aš bet daugelis mamyčių būsimų ir esamų. Labai dar daug neprofesionalaus požiūrio šitoj srity. Ypač jaunoms mamoms reikia paskatinimo, padrąsinimo, o ne frazių visos gali ir tu gali tik nori ar nenori-patikėkit, tikrai užmuša tokie žodžiai. O labai gėda pripažint, ir aš esu juos pasakius...

Suprantu, suprantu... Jei mano nuomonė nesutampa su jusiškę - tai nereiškia, kad nesuprantu ar nepagaunu minties  
Iš patirties žinau, kad tos moterys, kurios dėl objektyvių priežasčių nemaitina taip skausmingai į tą ale spaudimą nereaguoja - nu, ką dabar padarysi, nemaitini tai nemaitini. Bet tos, kurios žino, kad vis dėl to galėjo būti ir kitaip spjaudosi tulšim, dergiasi ir aiškina apie netoleranciją.
Juk būna moterys svajoja ir apie natūralų gimdymą, bet joms daro cezarį... Jos gi supranta, kad yra dėl to nekaltos, yra kaip yra, ir dėl to nepradeda varyt apie "spaudimą gimdyt natūraliai"...
Pirmiausia reikia pačiom jaustis geromis mamomis ir tuomet priešingos nuomonės ir kitokios patirtys nenervina

Minties tai tikrai nepagaunat-bet tiek to.
Aš iš tų kurios svajojo apie natūralų gimdymą-juolabiau kad pirmasis gimdymas buvo tobula svajonė, gimdžiau tuo metu II ligoninėj kuri siekė NPL, tai su visu paguldymu ant pilvo ir tt (tiesa tik kokiai 15 minučių niekas tada dar nesicackino iš tikro bet jau buvo didelė naujiena). O antrą teko daryt CP-tai mano pirma reakcija buvo kad ko gero išlipsiu pro langą, nes tokia niekam tikus pasijutau (vieno prieš tai neišnešiojau, kito nepagimdau)-iškart prieš akis iškilo problemos su pienu, vaiko atėmimas parai ir tt, ir tikrai pasijutau tokia nu nemoku net apsakyt, ne mama o kažkokia nevykėle, verkiau balsu.... tiek buvau prisikaičius apie CP vaikus ir kad jie silpnesni ir ne tokie protingi ir viskas ten blogai gali būt ir dar kad MP negavę parą jie po to nebeima (ką reiškai nusitraukinėt mačiau pas dukterėčią, jos neišnešiotos dvynykės taip ir nevalgė iš (.) o ji 8 mėn vargo su pientraukiu), žodžiu tikrai tas spaudimas neigiamas buvo padarytas... ačiū MB pirmiausia-jis išvadino mano nuogąstavimus paikais, pasakė kad net pats galvojo kad CP geriausia nėr ko kankintis (matė kad nebus gerai pas mane ir labai nuojautą turėjo)-ir apskritai, sako, užauga tiek vaikais kad ir kaip gimę, kad ir kaip maitinti, taigi mes ją sako mylėsim-pamatysi kaip bus viskas gerai kad ir kas bebūtų... man tai buvo labai vietoj ir laiku. O dar anesteziologė-sako, žinai, aš daug dirbu ir visko mačiau, bet galiu tvirtai pasakyt-jei GAMTA kažko neleidžia reiškias kažką tau nori pasakyti... aukso žodžiai-kai prapjovė tai pamatė kad pati niekaip nebūčiau pagimdžius, plius dar mergaitė buvo didelė ir-aš turėjau tą suknistą streptokoką... vaikui jau buvo patekę užkrato, o jei dar būtų praėjus visais kanalais, tai būtų prireikę ir antibų ir visko-ko dabar neprireikė,bet viskas buvo ant ribos... aišku po viskam tai labai nusiraminau, bet kol nežinojau maniau numirsiu iš savigraužos. O dar dėl maitinimų teko pakovot, tiesa mažylę atnešė iškart bet po to išnešė... ir teko prašyt kad vėliau atneštų-bet reanimacija ne tokia palata kur MB galėtų rūpintis kada nori... žodžiu laviravau-man vėliau nešė, kitoms ne. Nežinau ar dėl to kad prašiau ar jos blogai jautėsi-neturiu supratimo. Ir labai bijojau visko ko buvau primokyta, kad vaikas gaus mišinio, bus jai blogai, kad nevalgys MP-bet nebuvo nieko tokio...žodžiu be reikalo save ėdžiau, per daug pasinėriau į smegenų plovimą, reikėjo labiau pasitikėt personalu. O svarbiausius žodžius išgirdau iš AK akušerės per TV-gimdymas nesuplanuojamas. Ir niekada negali žinot kas ir kaip pasisuks-esi atsakinga už du. Va paskiau tai taip, jau gali kažką pakreipti... bet vėl-personalas turi ir mama rūpintis, ne tik vaikeliu-ir joms tenka laviruoti. Žodžiu ta kuri nesusidūrė niekada nesupras (kaip ir aš-gyvenime nepatyriau mišinukininkų spaudimo tai ir nežinau kas tas yra, užtat patyriau spaudimą dėl MP)-ko gero mažiau žinot yra kartais net geriau.

Del CP tai ir man buvo savigrauza ir t.t...... bet praejo, nors grauziaus ilgai

Ai dar viena draugė kuri šiap labai buvo praplauta tų natūralizmų-pasakė, žinai, aš CP laikau savo ir medicinos pažangos pergale prieš gamtą... labai padėjo. Tu gi negali rinktis savo anatomijos-o jei medicina tau padeda tai tik liuks. Ir iš tikro kiek puikių medikų aplink save turėjau ir tebeturiu-fantastika, paskatina, palaiko, galiu bet kada kreiptis.... geriausia kai matė kaip dėl nugraužimų jaudinaus-pusiau juokais pusiau rimtai davė velnių vyrui kad neparuošė ***** kai pagalvoju o gal rimts reikėjo-juk su pirmu nieko nežinojau ir viskas sekėsi puikiai nenugraužė-o čia tokią apsišvietusią ir apkramtė vat įdomu iš tikro.

na nesigavo kazkas taip, kaip norejosit..bet visada imanoma toliau viska daryti kiek galima geriau...
kartais pamirstu...bet stengiuos prisiminti...ir neissikalineti bei dejuoti..del to, kad kazkas kazka sako ar daro kitaip..
nes vis gi geriau jau CP, nei gimdyti jau negyva vaika..geriau jau antra CP, jei toks gresia , bent jau pasiorganizuoti kiek kitaip..ten kur sirdziai miela gimdyti, pas gydytoja, kuri artima savo vidum ir supras..del ko tokios pastangos, nei nieko nedaryti ir vel save griauzti.
Net gavus vaika po gulejimo reanimacijoje geriau jau meginti zindyti..nesukant galvos gavo jis ten ta misinuka, ar ne..negu klausytis kaip gimdo kazkur trechiam aukste kitos moterys..ir ziureti naktyje ant sienos kabanti zindymo technikos plakata..ir suvokti, kad nera galimybiu jokiu net pasibandyti tai su vaiku..nes jokio vaiko jau nera..viskas - kita diena israso, eini namo...ir tvarkaisi tik laidotuviu reikalus..
o kai gauni vaika, net ir po tu 11 va;andu ir nieko negalvoji kas kaip..o tiesiog darai..atsiranda viskas palaipsniui..visos aplinkybes susidelioja taip..kad ismoksti tai ir laimi ..zaizdos susitraukia..ne tik kune..ir galvoj..ju nelieka..tik noras vel toliau bandyti..
Juk tai ne kitiems daroma..sau..vaikui..tai maziausia ka galima duoti..bet kartu ir labiausiai nereikalaujantis pastangu ir galvojimo dalykas..man kur kas sudetingiau gaminti maista, svarstyti kaip cia aukleti ar neaukleti ir tiesiog gyventi salia vaiko ir tik jam padeti..
Nepakliuvo man tokiu situaciju, kad reiketu susidurti su kazkokiom arsiom kazkieno fanatikem, kurios man megintu kazka irodineti..pakankamai nesunku atsispirti, kai zinai ka darai..netgi jei ir su sirdies draugu del to yra skirtingos nuomones:)...Na yra draugiu kurios maitino ir misinukais ir misriai ir Mp ir ne po vienerius metus...viena is draugiu butu kompanija Mazutej - jau taip pat link ketvirtu metu eina..bet va kas grazu ir kelia susizavejima..kas misinuku maitina - moka saziningai pasakyti...problemu buvo su manim..su tuo, kaip as sugebejau..ar nesugebejau susidoroti..o ne aplinkybes ir partija kalta, ar kokios fanatikes, kurios spaudzia, kad man nepavyko..Visos musu problemos, tai isdava to, kaip mes elgiames, ka jauciam ir kaip mastom..Kas stiprus..nepajudinamas ir tiki, tuo, ka daro,..niekas neismus is veziu...o kas silpnas..regi visur priesus, nemoka ir nedrista ar isdidus prasyti pagalbos, pasikalbeti..susirasti kompanija bendraminciu ir palaikytoju..tai turi tai, ka turi..ir ne tik zindyme..ir gyvenime tokiam zmogui visada atsiras del ko kelti bangas..
Viena moteris depresuos del to, kad vis viena ir viena su savo rupesciuose, kita gal del tokio nieko nepuls i depresija imsis ieskoti sprendimu, o kita gal depresuos del to, kad neigali ir negali tureti vaiku..ir gyvenimas nepilnavertis..nors ir neigalus kabinasi..o mes lyg rankas, kojas turim, galva taip pat ant peciu dirba, kalbos dovana nepraradom, o inksciam daugiau, nei tie, kas neturi kokios nors kuno dalies, ar guli patale..

tokios minties as nepagaunu taip pat..

[quote=RSTT,2012 06 10, 08:52]
Minties tai tikrai nepagaunat-bet tiek to.