QUOTE(Ajste @ 2013 06 05, 13:27)
Atsakant į temą, jei nesugebate gyventi gražiai - NE 
Pasakymai, kad vaikai tėvą dievina, jis juos taip pat, tėra dangstymasis. Jei taip svarbu, kad vaikai bendrautų su tėvu, tai po skyrybų galite sudaryti visas sąlygas jiems matytis, kartu leisti laisvalaikį, važiuoti atostogų ir t.t. Yra tikimybė, kad tokiu atveju vaikų praleistas su tėvu laikas bus kokybiškesnis, nes jis skirtas tik tam bendravimui 
O jei tėvas nenorės bendrauti, tai nieko nepadarysi, jo kaltė. Reikia atsižvelgti ir į bendravimą su vaikais esamuoju laiku, jei tai tėra žiūrėjimas tv kartu, tai bėdos nėra, ne kažin ką vaikas praras. Kartais atrodo, kad skyrybų būtent dėl to ir vengiama, nes yra nuojauta, kad tėvas su vaikais nebebendraus išvis ir aišku skauda širdį dėl to, bet versti vaikus gyventi aplinkoje, kur nėra net elementarios pagarbos 
Iš savo aplinkos žinau porų, kurios labai civilizuotai išsiskyrė ir vaikai visvien turėjo abu tėvus, su jais bendravo, negirdėjo rietenų ir visokių žodžių. Taip, tam reikia kantrybės ir diplomatijos, bet norint, galima tai pasiekti 
Ir paskutinis pastebėjimas dėl kito žmogaus atsiradimo mamos/tėčio gyvenime ir jų santykių su vaikais. Nei patėvis, nei pamotė NEPRIVALO įvaikių mylėti kaip savo Turi tik palaikyti gerus santykius. Vaikai turi savo tėtį ir mamą, nereikia jų bandyti pakeisti kitais žmonėmis, tai vaikui skaudu. Juk patys vaikai nenustoja mylėti savo tėvų ir kai juos bandoma pakeisti, kyla priešiškumas. Tiesiog natūraliai palaikant gerus santykius vaikams bus ramu, nes ir mam/tėtis laimingi
Pasakymai, kad vaikai tėvą dievina, jis juos taip pat, tėra dangstymasis. Jei taip svarbu, kad vaikai bendrautų su tėvu, tai po skyrybų galite sudaryti visas sąlygas jiems matytis, kartu leisti laisvalaikį, važiuoti atostogų ir t.t. Yra tikimybė, kad tokiu atveju vaikų praleistas su tėvu laikas bus kokybiškesnis, nes jis skirtas tik tam bendravimui O jei tėvas nenorės bendrauti, tai nieko nepadarysi, jo kaltė. Reikia atsižvelgti ir į bendravimą su vaikais esamuoju laiku, jei tai tėra žiūrėjimas tv kartu, tai bėdos nėra, ne kažin ką vaikas praras. Kartais atrodo, kad skyrybų būtent dėl to ir vengiama, nes yra nuojauta, kad tėvas su vaikais nebebendraus išvis ir aišku skauda širdį dėl to, bet versti vaikus gyventi aplinkoje, kur nėra net elementarios pagarbos Iš savo aplinkos žinau porų, kurios labai civilizuotai išsiskyrė ir vaikai visvien turėjo abu tėvus, su jais bendravo, negirdėjo rietenų ir visokių žodžių. Taip, tam reikia kantrybės ir diplomatijos, bet norint, galima tai pasiekti Ir paskutinis pastebėjimas dėl kito žmogaus atsiradimo mamos/tėčio gyvenime ir jų santykių su vaikais. Nei patėvis, nei pamotė NEPRIVALO įvaikių mylėti kaip savo Turi tik palaikyti gerus santykius. Vaikai turi savo tėtį ir mamą, nereikia jų bandyti pakeisti kitais žmonėmis, tai vaikui skaudu. Juk patys vaikai nenustoja mylėti savo tėvų ir kai juos bandoma pakeisti, kyla priešiškumas. Tiesiog natūraliai palaikant gerus santykius vaikams bus ramu, nes ir mam/tėtis laimingi pritariu kiekvienam jusu cia pasakytam zodziui. As taip pat pazistu ne viena pora kurie issiskkyre, bet abu tevai puikiai bendrauja ir sutaria su vaikais. Manau kad jei tevai yra laimingi tai vaikai taip pat jausis gerai, nei kas kart girdet tevu rietenas, klyksmus ir matyt bloga nuotaika, o gyventi del vaiku ir vaidinti "ale" seima tikrai iki nieko gero neprives.
