Dukra is pirmos santuokos jau pilnameteč kai buvo paaugliuke atsakiau jai i toki klausima taip- matai as ir tavo mama susikurem abu po tvirta seima, negi tau butu geriau matyti mus besipykstancius, nelaimingus gyvenancius vien del taves, juk mes matomes pakankamai neretai, kai tau reikia pasisneket, pasitart visad susiskambinam. Nu musu atveju nors skyremes buvo daug emociju, bet aprimom, mama puki moteris tai ir dukra puikiai isauklejo ir karjera padare.
QUOTE(Rytis12 @ 2013 09 13, 08:45)
o kodel profily dukros nera, tik sunus? Tipo issiskyriau, dukra su mama, tai as tik 1 vaika turiu
Tai turi būti labai apgalvotas sprendimas.
Mano nuomone,gyventi del vaiku kartu neverta. Mano mama visada sakydavo,gyvenu del vaiku..mes uzaugom,turim savo seimas,ir kai jos paklausiau,kodel kartu gyvena dabar,kai mes jau suauge,nezinojo ka pasakyt...
Aisku, noretusi, kad vaikas turetu pilnaverte seima, bet jeigu seimoje nuolat barniai, nemeile tarp tevu ir visokios kitos problemos, geriau jau tegul vaikas buna be tevo, bet ne su zalojama psichika 
Man nesuprantamas pasakymas "dėl vaikų" - lyg vaikams būtų geriau augti šeimoje be meilės, o paskui susikurti galvoje "šaltos, bet pagarbios" šeimos modelį, ką jau kalbėti apie barnius, destruktyvius santykius, psichologinį ar fizinį smurtą. Nereiktų vaidinti, kad daroma kažkokia paslauga vaikams nesiskiriant, geriau jau pripažinti, kad tiesiog bijomasi kažką keisti. Išeitis matau tik dvi - skyrybos arba kokybiškų santykių atkūrimas. Jokių vaidmainysčių "dėl vaikų". Kaip tik vakar sūnus sako: "Daug žmonių klysta, nes tuokiasi ne dėl meilės": džiaugiuosi, kad galiu parodyti santuokos iš meilės pavyzdį, o ne kažkokios pareiginės santuokos ar santuokos iš apskaičiavimo... ir jeigu nebegalėčiau išlaikyti ryšių iš meilės, skirčiausi.
Tikrai neverta. Kaip daugelis jau minėjo, vaikams tai nieko gero neduoda, jei nuolat pykstamasi ar dar blogiau..
QUOTE(Pipirinė @ 2013 06 17, 19:16)
Aš manau, kad gyvenimas dėl vaikų tai tik pasiteisinimas yra prieš save, nes nuo to vaikams nebus geriau tikrai. Vaikai jaučia daug ką, ko mes kartais, suaugę, net nesuvokiam. Jei jau dėl vaikų norit kažką padaryti, tai išsiskirkit draugiškai, be rietenų, nemanipuliuokit vaikais, kas labai dažnai daroma.
Pritariu visu 100 procentu, kad ir kaip susiklostytų tėvų santykiai, vaikais ir jų jausmais negalima manipuliuoti
nzn ir mane kamuoja klausimas del tu vaiku, su vyru jau nieko gero nera, jokio rysio bendravimo, bet vaikai tai mato, nesiryjam, nesimusam, bet nera gerai, noriu skirtis...
QUOTE(kaciuks @ 2013 10 13, 17:21)
nzn ir mane kamuoja klausimas del tu vaiku, su vyru jau nieko gero nera, jokio rysio bendravimo, bet vaikai tai mato, nesiryjam, nesimusam, bet nera gerai, noriu skirtis...
Jei nori skirtis, kas stabdo tave? Vaikams galima paaiškint irgi gražiai kodėl tėtis su mama nebegyvena kartu, bet toliau išsiskyrus bendraut gražiai, iš vaikų neatimant nei tėčio nei mamos
Sunku, bet įmanoma
Mano tėvai visą gyvenimą riejosi, kaip šuo su kate! Mes su seserimi parūpdavom tik kai jau visiškai išsidrąskydavo ir norėdavo, kad pasirinktumėme kurią tai pusę. Tik tada prasidėdavo:-Dukrytės, dukrytės.. O kai prašydavom nesiriet:-Nelyskit ne į savo reikalus! Užaugom tikrai nelaimingos ir daug kartų klausiau mamos, kodėl nesiskyriat visad tas pats:- Dėl vaikų.. Sakiau, kad busiu 1001kartą laimingesnė, jei išsiskirsit, tai mama suprunkšdavo ir atsakydavo:-Pažiūrėsiu, kaip kalbėsi ir galvosi, kai pati šeimą turėsi.. Tau dar daug ką gyvenime reik suprast! Na ir ką - pati turiu šeimą ir nei už ką neleisčiau vaikams patirti tokios vaikystės r tikrai nesuprantu, ką pasak mamos turėjau suprast!
