Ar verta gyventi kartu dėl vaikų? 2-a tema

O, taip. Yra labai daug moterų, kurių gyvenimo tikslas pasilinksminti su draugėmis, gražiai atrodyti ir viskas. Sutinku  Bet, net ir tada, gal ji tiesiog atras vyrą, kuris ją mylės už tai, kad ji graži  Tegul   

Noriu pasipasakot....Esu pasimetus, viduj tiksinti bomba...bijau kad greit sprogs....su vyru 11 metu kartu, is ju tik 6 susituoke, turime du vaikucius, berots gal sitoj temoj anksciau rasiau nepamenu ;-), vyro nebemyliu jau duagiau nie metai, jam prisipazinau tai pries pusmeti....iskaudintas buvo lb..bet jam buvo viskas issaiskinta kodel ir kaip, nors ir anksciau bandziau pasakyt jam kaip jis mane skaudina savo uzgauliojimais, izeidinejimais, nepagarba ne tik prei vaiku, bet ir prie draugu...esu gan simpatiska moteris nie perstora nei nevalyva, namuose tvarkausi, gaminu maista, priziuriu vaikus, 5 metus buvau namu seimininke, nes vaikai dar mazi...tik nesenai isejau pasidarbuot truputi, daug ir del to kilo pykciu, nu zodziu esme tokia, kad kai buvau namiie ir visad salia his manes nevertino, nepadejo but su vaikais, i savaite 2-3 vakarai bdavo namuose, vis su draugeliais ir t.t alutis, masinos...gryzdavo vidurnakciais, niekad raktu nepasiimdavo, visad prikeldavo ir jam tai normalu atrode....nu esme ta kad mano meile jam isbleso, jis suzlugde mano vidini moteriskuma, daug kompleksu ivare man, po trupui as ju baigiu atsikratyt, ....pradejau rupintis lb savimi, sportuot, bendraut daugiau su draugemis, eit i soliariuma....bet vistiek viduj tuscia, jauciuosi tuscia siela, salta, abejinga, gal net kerstinga jam uz jo visa psichologini smurta man. Pasakiau kad galbut mums nebepakeliui, jis maldauja manes gyvent del seimos, kad jis pasikeis, [B]na siiek tiek jau ir pasikeites, graziai vadina, nesa gelias, itikti bando,[B] bet manes tai nebedomina, neteikia jokio dziaugsmo, jokios kibirksteles,...gyvent del vaiku, giminiu ir statuso seima...pasimetus esu....nebenoriu likt, noriu nebenuskriaust saves kitiems viska duodant, o save paiekant paskutinej vietoj....

tikėkimės tiesiog esu susidariusi įspūdį, kad moterys, kurios ilgą laiką kenčia vyro "priespaudą" metasi į kito vyro glėbį gerai neįvertinusios jo visų savybių. T.y. jos nevertina kritiškai.
Šiuo atveju vyras pasiryžęs ją vertinti ir mylėti labiau, deda pastangas - puiku. Skubėti palikti šeimos nereikia. O jei jau reikalas pribrendo, jokiu būdu nesimesti į pirmo pasitaikiusio glėbį. Geriausia išvis kurį laiką pagyvent vienai arba su vaikais. Paugdyti savyje asmenybę, įsidarbinti, pasijusti pilnaverčiu žmogumi, suvokti, ko nori.

Na taip, pritariu 



Ar mylit savo vyrą?

siuo metu jam nieko nebejauciu, tik pagarba kaip vaiku teciui, perdaug visko buvo, perdaug zeminimu, pajuokos, nevertinimo, nepagalbos kai jos reikdavo su mazais vaikais, namuose, vakarais vyro atramos, gero zodzio ir .t.t, uzsidariau, kaip sakoma persipilde taure, negaliu taip greit visko pamirst. Uzsirasiau psichologo konsultacijai, ne tik del saves, bet ir del sunelio, nes nebesuvaldau vaiko agresijos, nerviniu priepuoliu, o jam dar tik 3 metukai :-(

O, įdomu kokia nuomonė būtų išsiskyrusių tėvų, vaikų?

O jei  atskirai tos laimes nesusikurs?
Sugriaut seima galima labai greit,o va kurt,issaugot,tai viso gyvenimo darbas ,ir pirmiausia su savim. Jei kazkada ta meile buvo,nemanau,kad ji dingsta,gal prigesta tik,meile ne aistra,ji daznai tik labai tyliai rusena sirdi,kai nuoskaudos ima virsu....
Gal reikia islaukti,pabuti atkirai,kartais reikia kokio sukretimo,kad suprastum,kad visgi myli ta zmogu.... Kad perliptum savo egoizma,puikybe ir t.t. Kad suprastum,kad tik abu kartu kuria santykius ir seima ir turi ka turi,ka pati sukurei...
Seima kurt reikia ne tik del vaiku,bet primiausia del saves,bet aisku pastangos ir noras turi buti is abieju pusiu