Knygos, knygos, knygos...*70

Knygos autorius vadinamas "juodojo romano" klasiku. "Laiškanešys skambina du kartus" - pirmasis ir, tikriausiai, stipriausias jo romanas. Susilaukęs ne tik kritikų liaupsų, bet ir moralės sergėtojų cenzūros. JAV ši knyga kurį laiką buvo uždrausta. Rašytojas, knygoje nevengia sekso scenų, smurto. Nemoralizuoja skaitytojo, bet leidžia jam pačiam pažaisti nuteista/išteisinta žaidimą.
Knygoje pasakojama istorija apie jauną bastūną Frenką. Netikėtai užsukusį į pakelės užeigą, kurioje dirba graikas Nikas. Jo jauna žmona Kora sužavi Frenką ir jie tampa meilužiais. Meilė, kuri atnešė daug skausmo ir privedė įsimylėjėlius iki nusikaltimo. Jie nusprendžia atsikratyti Niku....
Bet visi mūsų poelgiai gyvenime turi atsaką. Niekas nelieka nenubaustas. Ir nebūtinai bausmė - tik kalėjimo grotos.
Perskaičiau šį romaną vakar, vienu prisėdimu. Man patiko lengvas pasakojimo stilius, stiprūs charakteriai ir siužeto vingiai. Rekomenduoju tiems, kurie nori gero, lengvo skaitalo prieš miegą.

Knyga, šiemet pretendavusi tapti geriausia "Metų knyga 2011". Kęstutis Navakas šias istorijas pavadino unikaliomis, kurių atitikmenų lietuvių literatūroje vargu ar rastume. Visiškai sutinku. Vargu, ar rasi didesnių nesąmonių nei šioje knygoje.
Iš serijos, kai knygos vertę suprantą tik literatūros kritikai ir snobai, o tie, kurie nepagavo kampo, gali toliau eiti skaityti "Žmonių" žurnalą.
Aš iš tų, kuri nesupratau šios knygos. Tiksliau nepatiko man nei personažai, nei pačios istorijos, nei siužetas. Tiesiog keistų istorijų kratinys. Prisiskaičiusi tiek daug gerų atsiliepimų, sudėjusi tiek daug vilčių, gavau visišką šnipštą. Bet neleisiu sumeluoti, man tikrai patiko rašymo stilius ir minčių dėstymas. Kaip G. Radvilavičiūtės knygose, sugebėjimas slysti per tekstą, kaip per sviestą. Smagu ir dėl to, kad knygoje nėra, lietuvių autoriams būdingo, perdėto depresyvumo ir niūrumo.
Iš visų istorijų, labiausiai man patiko "Valteris Šulcas". Ir tik dėl to, kad ji buvo apie knygas. Ir jei ši knyga jums pateks į rankas, pirmiausiai pradėkite skaityti nuo šios istorijos, nes bent nesugadinsite pirmo įspūdžio apie ją. Tai pirma knyga, apie kurią net neturiu, ką plačiau pasakyti. Ir labai gaila, nes vis tikiesi, kad lietuvių autoriai tavęs nenuvils.

Man Oksanen "Valymas" paliko stipru ispudi. Ziauri realybe labai itaigiai ir giliai aprasyta palyginus jaunos autores. Perskaicius norejau uzmirst ir kartu atsimint. Uzmirst - nes prekyba zmonemis man sukelia baisius jausmus, nes primena apie zmogaus sugebejima nuzmogeti. Atsimint - nes man Alydes paveikslu yra tarsi perteikta viena svarbiausiu gyvenimo tiesu - uz viska ka padarei blogo (ar gero) ateina atpildas, tik Dievas/Likimas/Aukstesnes Jegos kiekvienam parenka asmeniskai. Nes kas vienam palaima, kitam baisus gyvenimas.

ką tik tokią vieną su daug receptų receptų perskaičiau, jei nebuvo paminėta:
Andreas Staikos. Pavojinga kulinarija.

Perskaičiau:
Amelie Nothomb "Baimė ir drebėjimas" - sakyčiau, labai "dokumentinė" knyga (kaip būna filmai - meniniai ir dokumentiniai ), iš jos daug sužinojau apie japonų darbo tradicijas, darbo kultūrą (?), mentalitetą, kitas savybes. Kai kurios situacijos absurdiškos, bet aprašytos įtikinančiai, nes iš konteksto aišku, kad autorė (šiuo atveju ji ir istorijos herojė) nejuokauja, toje Tekančios saulės šalyje va taip va ir yra.

"Tikrinių vardų žodynas" - tos pačios autorės, bet jau kita maniera parašyta vėlgi - tarpais neįtikėtinai efemeriška, trapi ir jautri istorija. Gal tas trapumo įspūdis dėl herojės Plektrūdos realaus ir kraštutinio liesumo? O jai jo vis maža... Ir jos įmotei... Nes matote - balerina negali sverti daugiau kaip labai labai mažai (OMG!). Ši knyga kažkuo priminė Paulo Koelho "Vienuolika minučių" - aišku, siužete jokių sąsajų! Tik tas pasakojimo stilius. Patiko.

Marguerite Duras "Meilužis" - o, taip!
Patiko jau nuo pradžių - kai rinkausi knygas bibliotekoje, dvi darbuotojos jos man ieškojo ir viena kitai šūkavo iš skirtingų patalpos galų:" Ar radai jai meilužį? Ne?! Ieškok meilužio!" (bibliotekoj buvo žmonių - tai visi taip....pikantiškai į mane žvilgčiojo...)
Nuostabi, liūliuojanti kaip tas keltas ant vienos iš Indokinijos upių istorija. Apie vyriška skrybėle nuo kaitrios saulės prisidengusią baltąją Lolitą, kurią neviltingai myli kinų milijonieriaus sūnus. Iki alpulio, iki priklausomybės... Meilė be išeities. Jis būsimas turtuolis, ji - padorumo likučius vis mėginančios susirinkti mokytojos dukra. Jis - kinas, ji - baltoji. Jo tėvas to niekada nepakęs...
Bet čia jo problema.
Ji myli nerūpestingai, mėgaujasi slaptais pasimatymais, jo nusikalstama (ji juk dar ir nepilnametė!) meile. Ji žino kuo tai baigsis ir iš anksto su tuo yra susitaikiusi. Jai tai - gražus, mielas nuotykis, pavirtęs nuostabiu, bet visai neskaudinančiu prisiminimu. Tik tiek.
Man buvo gražu...

bellete, mūsų skaitymo skoniai nesutampa Pirmos dvi knygos man visiškai nepatiko ir net nupurto, paminėjus autorę. O trečiąją numečiau po kelių puslapių. Nors viliuosi, kada nors užbaigti

Perskaičiau jau "Relikvija". Pabaigoj tai net susikeikiau Nu kas per sugebėjimai taip išvedžioti siužetą Paskutiniai puslapiai, jau viskas aiškėja, pabaiga ir vėl koks naujas posūkis, viską sujaukiantis.

Dabar skaitysiu "Studentė prostitutė"

Ko jau nesutampa - knygų pavadinimų pikantiškumas bent jau labai akivaizdus ( meilužis, prostitutė...)
O Nothomb turbūt ir man jau gana bus po šito. Bet susipažinti buvo visai nieko

Bent nesigirtum....

jau pavadinimo baisumas

O kaip būtų geriau?
Studijuojanti mergina, kuri mylisi už pinigus?

Nothomb knygos tikrai neįprastos, vietomis net beprotiškos, ir vis dėlto kažką jos turi, kad užkabina. Beje, ne tiek ir daug jų yra išverstų lietuviškai, kiek žinau.
Aš jau laukiu kitos knygos po "Relikvijos", tik matyt negreit bus, palyginus ta pati "Relikvija" dar šviežia knyga mūsų padangėj.

O ta "Studentė prostititė" turbūt pagal tikrus faktus, kokios nors merginos prisiminimai? Kažkodėl atrodo, kad bus pigus skaitalas Bet kokiu atveju komentarai, atsiliepimai, nuomonės itt. laukiami.

Taip, pagal tikrus faktus. Kai pradėjau skaityti, prisiminiau, kad kažkada internete atrodo teko skaityti, apie išpopuliarėjusią merginą, kuri papasakojo, kad būdama studentė, dirbo ir prostitute.
Jau perskaičiau daugiau nei pusę ir žinokit, net pačios nuostabai, nėra pigus skaitalas. Tikėjausi žymiai prasčiau. Esu skaičiusi žymiai prastesnių knygų. Kad ir užvakar baigta "Kalta, jog esi moteris". Ir vertimas normalus. Ir pati istorija nėra tik apie purvinus apatinius. Šį vakarą tikiuosi užbaigti, tai greitu metu parašysiu normalų atsiliepimą.

Tai ir vertėja gana nebloga tikiuosi iš jos "poblatu" gauti knygą kada ir pati savo nuomonę susidaryti