Knygos, knygos, knygos...*70

Prieš nuspręsdama nusipirkti ir perskaityti šią knygą, buvau nusiteikusi šiek tiek skeptiškai. Na ko galima tikėtis iš knygos tokiu pavadinimu? Dar vienos graudžios istorijos apie naivią mergaitę patekusią į sekso vergiją?
Bet prisipažinsiu, tokia tematika man kartais patinka. Daugeliui juk įdomu pašniukštinėti po svetimus nešvarius apatinius. O jei labai jau atvirai, tai man visad įdomu paskaityti, kokių būna klientų. Nes prostitutės tikrai turi papasakoti juokingų (ir ne tik) istorijų, kurios joms nutiko.
Kaip bebūtų keista, perskaičiusi knyga, nelikau nuvilta ir dingo visas skeptiškumas. Man visai patiko. Knygoje pasakojama reali istorija apie italę merginą, nusprendusią persikelti gyventi į Vokietiją ir studijuoti matematiką (skamba gražiai juk). Kaip ir daugelis studentų, kurių tėvai negali išlaikyti ir mokėti už studijas, Sonia nusprendžia susirasti darbą. Kokį darbą, tai jau priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Juk daugelis niurzgėtų: kam reikia save pardavinėti, juk galima ir padavėja dirbti ar kokį kitą darbelį susirasti, kaip ir visi normalūs studentai. Bet dabar ne metas moralizuoti. Būtent man tai ir patiko knygoje, autorė nesistengia savęs teisinti, nebando moralizuoti kitų, jog "gink dieve, tik tu taip nedaryk", nebando daryti iš savęs aukos ir pan.
Iš pradžių, skaitydama mąsčiau, kad visa tai galėtų vykti ir Lietuvoje. Tokių istorijų pilni mūsų laikraščiai ir TV laidos. Apie išvežtas merginas į užsienį dar daugiau. Knygos herojei tik pasisekė, kad viską ji darė savo noru, ne per prievartą. Gaila tik, kad šį verslą ji būtų užbaigusi anksčiau, jei ne jos vyras. Kurį aš seniai būčiau išspyrusi pro duris. Kas tai per vyras, kuris žino, kuo užsiiminėja jo žmona, nieko nesako, nes jam taip patogu. Ji juk parneša pinigus, už viską sumoka, o aš galiu drybsoti namie ir su draugeliais sumesti ant alaus.

Perskaičiusi knygą, nusprendžiau pažiūrėti, kaip iš tikrųjų atrodo Sonia Rossi. Ir pamačiau visiškai kitokį vaizdą, nei buvau susidariusi iš knygos. Atrodė ji bus tokia gležna, paprasta mergaitė, gyvenimo priversta tempti finansinę naštą, parsidavinėjimą derinti su studijomis ir tikėtis, kad visa tai kada nors baigsis. Bet viso to nepasakyčiau, pažiūrėjus į ją.
Turiu pagirti ir vertimą, neturiu jokių priekaištų. Tekstas ne sausas, parašyta ne banaliai. Be bandymu teisti ir pateisinti save. Iš dalies, tai knyga, kurią skaitant vis mąstai, ar aš taip galėčiau, kur būtų mano moralės ribos?
Nesinori spręsti, kam galėčiau ją rekomenduoti. Žinoma, tai nėra šedevras. Bet lengvam vakaro pasiskaitymui puikiai tiks.

Sveikos knygu myletojos:)
As taip pat labai myliu knygas, tik laiko joms pritruksta.... Gal galetumete parekomenduoti kokia knyga , kuria galeciau padovanoti merginai 18-ojo gimtadienio proga....
Mastau apie "stikline pieno", "blogos mergaites dienorasti"......Gal dar yra kokiu geru knygu, kurios patiktu leto budo, uzdarai merginai....? Noretusi, kad ji atsiskleistu, kad knyga padetu isgyventi paauglyste....
Aciu

"Stiklinė pieno" tikrai nerekomenduočiau lėto būdo, uždarai paauglei, nieko naudingo ar pažadinančio jos dūšią šioje knygoje tikrai nėra. Vienintelė šios knygos nauda būtų tik tokia, kad ji pasiskaitytų kaip jaunos merginos viliojamos į sekso vergiją ir žinotų tik vieną iš milijono situacijų kaip ant to "nepasimauti". Aš parekomenduočiau paskaityti ką nors iš Jodi Picoult knygų, tokių kaip "Devyniolika minučių", "Dešimtasis ratas", "Susitarimas", nes jose yra paauglių gyvenimo, jų jausmų, poelgių analizės. O ir nebūtina skaityti kažką kas susiję su paaugliais, nes yra nemažai gražių, jaukių, linksmų knygų, kurias skaityti vienas malonumas: Hans Fallada "Anuomet mūsų namuose", Diane Setterfield "Tryliktoji pasaka", Antje Babendererde "Nematoma mėnulio pusė", John Grisham "Dažytas namas", Dorota Terakowska "Raganų duktė", James Herriot "Kas nuostabu ir išmintinga", Isabel Allende "Eva Luna".

Sveikos

Dabar skaitau S.Montefiore "Sodininkas is Prancuzijos". Nors ir nedaug dar perskaiciau,bet jauciu,kad nenusivilsiu. Norejau dabar kazko silto,jaukaus apie meile,seima,tevu ir vaiku santykius ir aisku-paslaptis Manau,kad ta ir gausiu.Man rasymo stilius siek tiek primena N.Evans knygas
Beje,pardavinesiu-22 Lt

Aš dabar skaitau J. Picoult "Paprasta tiesa". Kadangi jau seniai buvau jos knygų skaičiusi, tai visai pasiilgau. Ir apie amišus nieko nebuvau girdėjus.

P. S. Šiąnakt aš tapau teta, sesuo pagimdė sūnelį. Pirmą kartą mačiau 12val naujagimį

Aš taip pat buvau pasiilgusi Picoult ir jau prikaupiau net 5 neskaitytas jos knygas, tad vieną iš jų ir paėmiau - prieš pusvalanduką užverčiau paskutinį jos knygos "Susitarimas" puslapį. Atsiliepimą brūkštelsiu kitą dieną, dabar per daug minčių dūzgia, kad visas jas tvarkingai sudėliot.

Jau perskaičiau pusę Čekuolio knygos Faktai ir šypsenos. Pirmasis skyrius bent jau man labai sunkiai ir neįdomiai skaitėsi, bet kiti tai tiesiog puikūs

Vakar pagaliau pabaigiau Erškėčių paukščius.

ši knyga tapusi jau kone klasika, tad ėmiausi jos beveik įsitikinusi, kad tai bus- viena geriausių knygų, kurias skaičiau šiais metais. Kad labai nusivyliau, nepasakyčiau, bet ir didelio įspūdžio ji man nepaliko.

O pasakojama apie Australijoje,Drohedos ūkyje gyvenančią šeimą, kuri čia persikrausto iš visai neturtingo krašto. Ir būdama vos vienuolikos Megė sutinka kunigą Ralfą, tačiau nė nežino, kas dėsis ateityje. O istorija tęsiasi ne vieną dešimtį metų.

Taip, būtent tai mane ir nustebino: tikėjausi paprastos meilės istorijos, kuri tęsiasi na, blogiausiu atveju dešimtmetį. O gavau visą šeimyninę kelių kartų istoriją, kurioje tiek daug visko: laimės akimirkų, skausmo, mirčių, užslėptų jausmų.

Bet žinote, ta meilė, kuri buvo tarp Megės ir Ralfo (hm, tikriausiai turėjau įspėti, kad šiek tiek turinio bus pasakyta? Bet kad daugelis panašiai jau žino, apie ką bus pasakojama..), manęs taip ir neįtikino. Megė kaip Megė, nors jos naivumas kartais mane tikrai nervindavo. Bet iš tiesų pažvelgus į visą aplinką, kurioje ji gyveno, ir laikotarpį dar būtų galima ją pateisinti.. Tačiau Ralfas? Ne, jo niekuomet neteisinsiu. Garbėtroška, pasitikintis savimi karjeristas (juk kunigystė- irgi darbas). Dar kas man pasirodė reikšminga: niekuomet nebuvo kalbama apie tai, kad kaip čia dabar jis prieš visus pasirodytų, jei atsisakytų kunigystės. Svarbiausia- pinigai, titulai. Štai tau ir kunigas. Jei būtų mąstęs, kad jis negali išsižadėti įžadų dėl to, kad myli/beatodairiškai tiki Dievu, dar suprasčiau. Bet ir apie tai ne tiek ir buvo galvota.

Tikriausiai todėl mane labiau žavėjo antroji pusė knygos. Džastina labai pagyvino visą istoriją. Smagi, nebijanti išsiskirti, oranžinių ir rožinių suknelių mėgėja, grubi, tiesmuka, tačiau tai netrukdo (o gal kaip tik padeda) būti gera ir talentinga aktore. Patiko ir Denas, nors vienu jo pasirinkimu nebuvau patenkinta. Ir buvo man labai labai jo gaila, kaip ir gaila Frenko, kuris man patiko nuo pat pradžių.. Taigi, kaip ir pati pastebėjau, man didesnį įspūdį paliko ne patys pagrindiniai veikėjai (nors kai kuriuos jų galima ir tokiais vėliau pavadinti).

Be abejo, buvo akimirkų, kai tiesiog norėjosi kuo greičiau sužinoti, kaip vienas ar kitas dalykas išsispręs, spėliojau ir pabaigą (na, bet kadangi nesitikėjau, kad tai tęsis šitiek metų, tai ir spėjimai buvo blogi).. Bet visgi norėjosi, kad vietomis knyga nebūtų tiek ištęsta.

Nežinau, ar kam nors pagelbėjau, ar apskritai supratote, ką čia parašiau, nes nesidėlioja mintys į rišlų tekstą..

Pabaigai pasakysiu, kad tikrai nesigailiu skaičiusi ir tikrai tai nebus ta knyga, kuri visiškai užsimirš. O tai reiškia, kad knyga yra gera

Su Sv. Velykom! Graziu ir jaukiu svenciu!!

Su šv. Velykomis ! Gražių , jaukių švenčių ir pavasarinės nuotaikos !

Sveika prisijungusi.

Viens prie vieno. Smagu rasti bendraminte

Visai neberandu laiko pas jus uzsukti

Siuo metu skaitau (pagaliau ) Kaukianti malunininka.