Lazdelės buvo gerai prieš n metų ( nepasakysiu prieš kiek, nes kažkada tikrai pasiteisino, vėliau nusivyliau ir ilgą laiką nenaudojau). Tačiau technologijos kaip ir visose kitose srityse, taip ir trąšų gamyboj, tobulėja.
Naudojamos žirniukų tipo ilgo poveikio trąšos ( pirmą kartą vejai išbandžiau specializuotas, ilgo poveikio - vieni pliusai ir kaina turbūt kalba už save) pagamintos taip, kad vieną kartą prieš perkeliant į vazonus įbėrei pagal rekomenduojamas normas ir pamiršti tręšimą visam sezonui.
Su skiedžiamomis, tirpinamomis žymiai daugiau rūpesčių - reikia turėt po ranka tręšimo kalendorius/ grafikus, papildomą tarą maišymui. Kai tuo tarpu užtenka pačiai paliet tik vandeniu arba lietui tai atlikti. Kuomet lyja, vėsu, juk nelaistysim su trąšomis papildomai, nors pagal grafikus kaip ir reiktų.
Ir dar, želė nėra pati drėgna, šlapia iš savęs. Tai tarsi netaisyklingų formų kapsulytės - perteklius vandens išbėga pro skyles, kaip jų ir nebūtų. Pasikartosiu, protingiau yra neišplauti laistant ar lietui lyjant trąšų, o panaudot želė, kurios kartu su vandeniu tas trąšas sugeria ir vėliau palaipsniui atiduoda augalui. Visas protingumas tame, kad gyvenime yra daugiau užsiėmimų, nei užkrauti galvelę, laistymais, tręšimais, baimėmis perdozuoti, nepalaistyt kur toliau išvykus, svetimi laistytojai, tai ne pats ir t.t..
Be to, pelargonijoms ir taip naudoju 'smėlingą' substratą, kitaip tariant, gerai drenuotas. Durpės užmirksta arba perdžiūva į ožio ragą, kompostinė žemė linkusi sušokti ir šaknys negauna oro.
Beje, petunijas ir lobelijas pernai auginau dar ir vazonėliuose su papildomu vandens rezervuaru, labai patogiu laistymu po stogeliu. Per pačius karščius palaistyt užtekdavo kartą į savaitę. Ar gi ne gėris?
Geli siais metais planuoju isbandyt, o del trasu tai turiu schultz (npk 10,54,10) - ilgalaikiu nejemsiu