Mano vaikas hiperaktyvus 9

Vau perziurejau pratimus tai galima ten visokiu ideju prie nuosavo namo kieme prisigalvot nu labai smagiai jie atrodo musu gi pratimai labiau primena rutina.Pvz gauni nuo 30 iki 35 pratimus ir slifuoji juos apie trys men svarbiausia jog darant ismoktum juos dayti tobulai kaip sako psichologe taip i smegenis irasai nauja informacija.Pirmas trimestras mus sekesi lengvai matyt smegenu centrai lengvai prieme tai ka darem bet dabar jau antras trimestras ir jis nusitese jau i ketvirta men. Matai man sunu buvo pagulde i ligonine tai mes joje kur tik rasdavom vietos taip ir darydavom pratimus. Jam buvo sunkus isbandymas uztat dabar dar slifuojam kad butu tobuli Turiu dabar maza problemele su savo kompu ten daug pratimu esu nufilmavus tai kai pataisys galesiu tau atsiusti parodyti.

Sveikos, mamytės
turbūt nesuvokiama ir nesuprantama, kodėl tik dabar atradau šią temą... nes vaikui jau 15...
visada žinojau, kad jam sunkiau mokytis, kad vėluoja su namų darbais, kad ne visada pasiruošia testams.
bet nurašydavau tai tiesiog eiliniam nepareigingumui, nes elgesys praktiškai niekuomet nekėlė jokių problemų, išskyrus tai, kad sunkiai pritampa prie naujo kolektyvo. Taip jau išėjo, kad teko jau keturis kartus pakeisti klasę (tikrai ne dėl jo). Vis pradžioje skųsdavosi, kad jį užgaulioja kiti, tyčiojasi ir t.t. Kol šiaip ne taip adaptuojasi, prisitaiko...

O šiais metais rezultatai ženkliai pablogėjo... nes jau gimnazinė klasė, mokslai daug rimtesni. gresia palikimas kartoti metus... vėl naujas kolektyvas .

Ir paskutiniai grašiai savivertės bus užkasti.
Jei tik pasiteirauji, ar paruošei namų darbus, atsakymas - taip! Prieš testus ateina , mokomės kartu, deja, užrašų praktiškai nėra.
O mokytojai sako, kad namų darbai daromi ne laiku arba iš vis nėra...

Pasiskundžiau sunkumais šeimos gydytojui, jis iškart patarė pasidomėti tuo dėmesio stokos sindromu... pirmą kartą gavome tokį patarimą, nors ta bėda tokia sena... tik aš nesugebėjau to identifikuoti, mokytojai irgi nepatarė ieškoti kažkokių problemų, nes klasėje jis išvis nepastebimas, o namų nedarymą ar neišmokimą vieno ar kito dalyko nurašė tiesiog tinginystei ir tėvų nepriežiūrai, matyt...

Tai va, vakar bandėme kalbėtis po paskutių blogų mokslo rezultatų... taip, jis save nurašęs žemiau nei reikia, bet... pats sako, kad jį blaško bet kas judantis... reiškia, pamokose nieko negirdi, jei ką išmoksta, pamiršta po pusvalandžio...
O pagalbos jokios nenori pripažinti... paauglys gi jau. Jokių vitaminų jis negers...

Nežinau, kaip rasti būdą dar jam pagelbėti

Paskutiniu metu labai jauciu itampa. Toks siuo metu mano gyvenime periodas. Demesio visiskai neiseina sukaupti nors tu ka. Man 40.
Is to galiu spresti, kad mano vaikai yra paveldeje is manes demesio nesukaupima.
Dar pastebiu, nors esu labai tvarkinga, bet jei skubu ar is kur nors griztu, man neiseina tvarkingai pasideti rubu i spinta. Ir tai vyksta nesamoningai. Todel savo spinta tvarkausi labai daznai.
Nepatariu gerti jokiu rimtu vaistu, kol nera susiformavusios smegenys. Bet demesi sukaupti padeda ivairus ginkmedzio preparatai. O pries egzaminus as gerdavau notropila.
Dar galiu patarti, kad labai nemegstamu dalyku uzrasus as tiesiog perrasydavau ir man to tiesiog uztekdavo pasiruosti. Skatyti ju, jei sasiuvyniyje dar ir netvarka, man budavo visiskas apsurdas. Sakitydavau ir visiskas nulis. Todel dabar as daznai pasikonspektuoju tai, kas man svarbiausia.

Labas senai bebuvau kai mazuliukas pradejo ropoti tai nusilakstau kaip reikalas sportuodama. Paskutineje savo zinuteje dziaugiausi vyresnelio pasiekimais kaip jis stengiasi ir svarbiausia maciau jau savo ir jo darbu pazanga, paskui jis netiketai atgule i ligonine ir nuo to momento atkrito Mankstas ir toliau darom bet mokykloje baisu vaikai tyciojasi, mokytoja pavargo nuo jo nebepadeda jam mokslai labai suprastejo dar pries pavasario pradzia galvojau kad bandysiu naikinti namu mokyma tai dabar jau galutinai apsisprendziau jog to nedarysiu Sirdyje labai labai liudna be galo skaudu matyti sunaus galvoje chaosa ir ta chaosa darant aplink save toks jausmas jog jis stengiasi su visais specialiai susigadinti santykius Saviverte jo sumazejo iki nulio jau pradeda suprasti jog jis kitoks ir del to atsiranda vis didesnis pyktis visai aplink ji aplinkai vaikams mokytojom mokyklai. O as einu jam is paskos ir sneku jog jis sugeba gali daryti tikreikia truputi pasistenk jog jis mylimas savo tevu, mazesnis brolis ji dievina ir kad myledamas kitus lengviau seksis gyventi nei su neapykanta zodziu aciu dievui baigiasi mokslai tai ramiai per vasara pabaigsim mankstas susitvarkysim mokslo spragas ir gerai gerai pailsesim.
P.S. noreciau paklausti mamu gal katra leidote vaika i jaunojo kario mokykla Kaune ten vyksta burelis musu psihologe rekomendavo gal pasidalintumet atsiliepimais is anksto aciu

pas mus panašiai, bet pavasaris visada tragedija, ne tik emociškai, fiziškai viskas krenta. kaip tu sakai pasitikėjimas nulis, verkia nuo menknekio, užsidega nuo visko, bijo visko. tu turi namų mokyma a savo moksliuko neleidžiu pati į mokykla, nes patyčių lygis toks jau, kad jau mažai kas padeda. daug kas sako eik pas direktorių, kalbėkis. susėdę pakalbėjome, kad auklėtojai dzin, socialinei dzin, pavaduotojai dzin, kur toliau ir nebeturiu sveikatos. laukiu nesulaukiu kol baigsis mokslai ir pamirš jis tą auklėtoja. išvyks į sanatorija mažoj kertelėje tikiuosi kad atsigaus nors kiek. keisim mokykla, ieškau psichologės, kad padėtų. šiauliuose pirma auklėtoja buvo tikrai puiki ir suprato mano vaika, dėja šita nesuvokia ar nenori suvokti, kad yra kitokių vaikų. mano vaikas jau suprato, kad yra kitoks, ir dėl jo kitonikumo kenčia jis, bet yra kaip yra svarbiausia, kad nekristų vėl mano į depresija, atrodo tfu tfu ištemsime iki birželio 11 diennos.

dėl karo mokyklos labai norėjau, bet tada man pasakė, kad priima tik nuo 12 metų, kaip dabar nežinau

Papasakosiu tau kas nutiko si pirmadieni vaikas atejes i mokykla rado suluzusi suola vienas is klasioku pasake jog jis sulauze sunaus suola bet kaip atejo mokytoja vaikai apkaltino mano sunu o ji kaip visuomet patikejo dauguma ir prasidejo maniskis pabego is klases o paskui ir is mokyklos jo niekas neieskojo man tik paskambinus pries paskutine pamoka ji pakele sunaus mobilu ir pasake jog jo nera pasake jog paliks daiktus pas budincia kad as juos paimciau. Pas mane kaip tycia sirgo maziukas ir neturejau is kart su kuo ji palikti zodziu tik vidurdieni isvaziavau ieskoti po rajona sunaus beieskant paskambino jo mokytoja ir pasake kur ji mate kas keisciausia mate ji ten kur jai visai nepakeliui tai as manau kad ji mokykloje issiaiskino kur link jis isejo nuvaziavus suradau issisodinau i automobili sunus is kart pasake jog daugiau i mokykla neis siandien i mokykla neleidau pamokas pasidareme namie
As beviltiskoje padetyje gyvename rajone i kita mokykla reikia vaziuoti autobusu zinau kad jei kas atsitiks as mieste jo nesurasiu be policijos zodziu baisiai nerami ateitis o mintys galvoje tokios juodos kad net nebemoku dziaugtis savo leliuku. Tiesa susidraugavo jis su savo psichologe pas kuria daro mankstas tai va ji labai daug jam padeda ir tikiuosi pades ateityje, o del karo mokyklos nuo siu metu karo mokykla prieme istatyma jog priima vaikus nuo 11 metu bet ar jie sutiktu priimti vaika kuris labai jautrus ir pas kuri irasyta namu mokymas

pažystama situacija, mano vaika primušė ir kas juokingiausia visa klasė apkaltino, kad jis musasi per tiek laiko soc turėjo pastebėti, kad per du metus nei karto nesimušė, o tik šį karta gynėsi, bet ne vistiek priverė pasižadėti, kad nesimuš, sakau tai ir gintis negali sako jo nu tas mano vaikas ir klauso, va praeita savaite jį smaugė ir jis negynė, auklėtoja praėjo pro šalį suprantu, kad mano vaikas neišlengvųjų, bet kad šitaip ignoruoti ir kabinti viska ant mūsų vaikų, tai iš kur pas juos bus tas pasitikėjimas savimi
vat tau sunku kai reikia važinėti bet aš nežinau kodėl kažkur viduje kirba kibirkštis, kad išmoks mūsų vaikai gyventi savarankiškai
pabandyk pasiskambinti į kao stovykla, ten būna iššimčių
džiaukis mažiuku, žinau, kad sunku, bet tos akimirkos bėga greitai.
kažin kada mano vaikas pradės orentuotis aplinkoje, laike

Aciu tau uz gerus zodzius man ju dabar labai reikia Tau irgi daug daug stiprybes dziaugiuosi jog tikejimo del vaiko ateities neprarandu, nes be to tikejimo turbut paluzciau

Sveikos,
taigi 13 diena dičkis išvyksta į sanatorija, palangoje gintaras. galiu pasakyti ligonių kasai užtenka jei yra parašyta diagnozė F90.0 ir gavom 22 dienas sanatorijos.

jau vaikas laukia labai rėkia, kad nori nuo mūsų pailsėti ir nuo visko. tikiuosi negražins jo man greitai

Sveikos, merginos
Jau labai senai skaitinėju jūsų temą ir pagaliau nutariau prisijungti.
Taigi, apie mus.... Merginai 9 metai. "Kažkas ne taip" būdavo nuo kūdikystės - amžinas rėkimas, žviegimas, dieną miegodavo po pusvalandįm likusį laiką rėkdavo. Paskui - darželis, kurį pradėjus lankyti auklėtoja labai delikačiai užsiminė apie neįgalumą. Nepatikėjau savo ausimis, bet... nuvedžiau pas neurologę. Ir prasidėjo.... Baigėsi tuo, kad gavome F 83. Paskui sanatorijos, Vaikų raidos centras Vilniuje, kurio išraše parašytas ir šis sutrikimas.
Tai va, taip ir laikomės - būna geriau, būna - blogiau. Einu į mokyklą aiškintis dėl išdaigų, vargstam namie su pamokomis (ačiū dievui, vasara dabar...), kartais atrodo NE-BE-GA-LIU Bet praeina diena kita, ir turi galėt kur dėsies. Gaudavo palengvintą mokymą. Diasgrafija, disleksija, dėmesio nesukaupimas žiaurus. Mums pasisekė - turim Mokytoją (iš didžiosios raidės), kuri bent jau stengiasi kažką daryti, nenurašo iškart (kaip čia, skaičiau, yra buvę).
Liepos mėn važiuojam į sanatoriją. Žinau, kad bus vargelio ją sugaudyt ir suvaldyt, pervargsta, tada dar baisesnės isterijos, bet tikiuos ir kažkokios naudos (aš ir pati važiuosiu, vienos paleist nesiryžtu...).

Sveika,
į kurią sanatorija važiuosite?
vienintelis patarimas kuriuo aš visada darau ir bent jau mano dičkiui padeda, visada judėti. po procedūrų į lauka jei galima. isterijos tik apkabinimu padėdavo, daugiau ilsėtis ilsėtis ir krautis enerijos kitiems mokslo metams

Ačiū, kad atsiliepėt
Į Druskininkų "Saulutę" važiuosim. Jau 5 kartą.
Žinau, kad judėjimas naudingas. Tik kartais aš matau, kad ji juda juda juda, pervargsta, tada prasideda nesąmonės - pati nesupranta, kad yra pervargus, reikia tempte tempt pailsėtų... o tada vėl isterijos.
Šiaip, esu skaičius, kad hiperaktyvumas paveldimas. Įdomu, kaip tai nustatoma? Tiesiog vizualiai, ar daromi kažkokie genetiniai tyrimai?