Sveikos nestulytes
Radus laisva minute begu pas jus pasidalint savo dziaugmais ir ivykiais. Taigi pradziai gimdymo istorija, kuria jau taaaaaip senai norejau parasyti ir pagaliau dabar ta ir darau.
Musu princas atkeliavo pas mus dienele anksciau nei tiketasi ir planuota.Taigi pleptelejus su jumis SM sekmadienio isvakarese ir patikrinus tasiukus ryto vizitui i ligonine pasakiau MB, kad noreciau sianakt puikiai issimiegoti, nes paskui neaisku kada tokia proga gausim, o jau nekelbant apie bemiege nakti pries CP.Taigi kritau i lovyte be zodziu ir apie 2 val. nakties atsikelusi i wc pradejau jausti siokius tokius pamaudaliojimus, bet kaip ir pries tai buvusias dienas, nurasiau viska paruosiamiesiems ir pradejau erzintis, kad ir vel per juos negalesiu normaliai issimiegoti.Grizus i lova toliau nervinausi kokia valanda.Paskui pradejau ziureti kas kiek min cia tie paruosiamieji, matau, kad kas 3 min.galvoj vis dar nieko nesiregistruoja, kad cia kazkas ne taip, apsimetu, kad nieko nevyksta.Dar po kiek laiko jau zadinu MB, sakau zinai, man skauda.Tai pasnekek su manim iki ryto, kai jau bus laikas vaziuoti i ligonine bet kokiu atveju nes gi juk taip sutarta.Kilo mintis gal dabar vaziuoti, bet pamasciau, kad nu kam cia kelti be reikalo panika, ypac kai su J buvom sutare pasimatyt ligoninej ta ryta.Tai galvoju palauksiu, negi sunku man.O kad as buciau zinojus, kaip pasidarys sunku netrukus.....Nu bet tiek to.Geriu ramuneliu arbata, kalbinu MB, tas nori miego as jam neleidziu, nes man nuobodu, o kas 3 minutes vis zvilgcioju i laikrodi, nes kazkas tikrai vyksta.Beje, tuo metu as vis dar galvoju, kad cia pruosiamieji.Dar po valandos jau taip nebegalvoju, komanduoju MB, kad vezam staigiai sunaus daigtus pas mama ir pati vaika uzvezam dar i mokykla, paskui jau mama ji pasiims.Bet nespejam issiruosti is namu as jau sakau gal vezam ta vaika kartu su daigtais tiesiai pas mama, dzin ta mokykla, apseis viena diena ir be jos. Mieste kamstis, o mama gyvena kitam gale nei yra AK, taigi kelias piko valandom ryte atrodo gan tolimas, as jau medituoju kas 3 minutes su keistu garsu i mmmmmmmm

Vaikas net jau nebeklausia kas man yra, matyt vaizdas ne koks, nes mamyte isitverus i masinos panele linguoja ir nekalba

Palikaus sunu pas mama leidziames i kelione per vilniu toliau

Kol kas laikomes tvarkingai, nors jau abiem aisku, kad gimtadienis bus siandien, bet man taip skauda, kad negalvoju nieko apart tyliai keikiuosi ziuredama i ta eisma......Bet per viena tokia labai jau stipru saremi pasilyle vandenys.Bet pasipyle taip, kad beveik fontanu sove, puse masinos aptaskyta, matau kaip pleciasi MB akys, mano dar labiau, nes vandenys zali, o man saremiai (visgi tuo metu pripazinau, nebuvo paruosiamieji) nuo 2 val. nakties, o dabar jau 8 val. ir mano vaikas sedi.Tada prasidejo panika ir man.Issigandom abu su vyru, o dar sedim kamsty ir galo nesimato.Tuomet teko vaziuoti greituoju budu.MB issuko i priesinga eismo juosta, isijunge avarinius, signala ir myne per visa miesta ir raudonus sviesoforus.Nezinau kaip mes ten laimingai nusigabedon, bet po 5 min. su visa masina atsidurem jau beveik paciam AK priimamajam.Man tuo metu saremiai jau lipa vienas per kita, nebezinau kas vyksta, atkeliaujam i priemima, man vandenys vis dar teka, kartu ir asaru pakalne, nes jau labai baisu buvo.Bijojau, kad nebutu jau per velu CP, dar tie zali vandenys optimizmo nedave.Tai nepastebejau kaip atsiduriau gimdymo palatoj tiesiai ant stalo ir man kazkokia cena karve aiskina, ka as sau gavojau taip ilgai laukdama su saremiais kai mano tokia situacija, ypac dar antras gimdymas ir t.t.Lyg as pati viso to nezinociau.....Bet dzin, netriu jegu aiskintis, reikalauju Jurseno ir nieko daugiau nenoriu girdet.Vyras kazkur begioja, jau nebezinau kur, bet man jau ir neberupi.Galu gale ateina daktaras, apziuri, CP dar nevelu, bet reikia skubiai.O tas skubiai po val. nes operacine uzimta.Man akyse zalia nuo saremiu, MB glosto galva ir dar kazka, prasau manes neliesti, pareiskiu Jursenui, kad dabar pat imsiu ir mirsiu.Jis sako, kad nuo saremiu dar nei viena nenumire, as ji patikinu, kad busiu pati pirmoji ir jis tures garbes ta pamatyti.O dar kita cioce priejus bando itikineti, kad gal gimdom, ka ?

Ka skeisciausia, J irgi pradeda agitacija uz natur gimdyma kad ir kojom i prieki

Bet kiek imanoma kategoriskai pasakau, kad jokiu cia gimdymu, noriu CP ir taskas.Kazkokia aplinkui besisukiojanti jauna rezidente visiskai ismusa is veziu kai perziurejus mano kortele, kurioje parasyta kad pastojau po IVF ir kad neturiu kiausintakiu paklausia ar neturejau problemu su pastojimu

Na bet as jau operacinej, is itampos negaliu nustot drebejus, tiesiog purciausi ant to stalo, nes buvo salta, baisu ir skaudejo uz viska labiau.....Bet sekmingai suleido spinaline, bet gavau dar dpze kazko, nes vis dar nenurimau, tai lengvai apsvaigus buvau, taciau vis dar tvirtai isitikinus, kad manes dar pjauti negalima, nes as "dar jauciu"

Ir ziuredama i daktara jam sakau, daktare, darpalaukit, as ji viska jauciu, o anesteziologe sako, tai kad mazute tavo vaikelio jau kojytes istrauktos ir tuos isgirsim jo verksma

Be abejo tas pirmas riksmas vis dar dabar ausyse skamba......Netrukus atnese man ji pabuciuoti ir issinese.Man atrodo, tada as kazko man dar dave, kad paskui jau nelabai pamenu, bet atsimerkus matau MB salia saves.Tos dvi valandos po CP kai nemaciau savo burbulo buvo toooookios ilgos.Visa ta laika pragulejau su kvaila sypsena ant veido, galvojau, kad cia gal nuo vaistu tokia busena, bet atvaziavus i jau musu palata ir iki pat vakaro ta sypsena niekur nedingo

seseles, akuseres, daktaras, visi eina ir klausia ar labai skauda, gal dar vaistu, sakau nieko man neskauda, jauciuosi puikiai.I mane jau keistai paksui pradejo ziureti, bet man buvo dzin, nes net nepradesiu pasakoti koks buvo tas jausmas......atrodo tureciau zinoti, juk viena vaika jau gimdziau ir turiu, bet si karta viskas buvo dar kitaip.Sunutis buvo prgnozuojamas visai didelism bet gime skurdeliukas, 3280 g. ir 53 cm. toks mazyyyyytis visas

Toliau jau MB rupinosi musu kurineliu, as jau ziurejau is savo lovos is daviau komandas.Sunku buvo ziureti kaip jis 15 min.keicia pampi

Laukiau sekandcios dienos kada galesiu keltis kaip isganymo.Taip norejau savo burbula ant ranku palaikyt, o ne vien tik salia paturet.Palata gavom tokiam kur tik mes su MB, tai ir tvarkemes kaip mokejom.Sekanti ryta kai jau gavau leidima stotis, tai su didziausiu entuziazmu emiausi ta daryti.Tik pastatyta ant koju nezinojau ka cia pirma padarius - nualpus ir paskui apsiverkus ar atvirksciai.Nes jau taaaaaaip silpna buvo, kad kojos pacios linko.Bet nieko, per diena atsipaipalojau ir dabar jau vaikstau panasiau i zmogu.Nelakioju po namus, bet slankioti sveikatos uztenka.Su juoku prisimenu naujai iskepto tevelio pastangas vykdyti mano nurodymus duotus is lovos

Sakau reikia nuvaziuoti i parde ir nupirksi vaikui mazesniu rubeliu, net skesta jis visur tas musu skruzdeliukas.Tai paaiskinau viska smulkiai ir galvoju nera gi taip jau sudetinga paimti pakeli is 4, kur yra bodziukai trumpom rankovem ir dar viena pakeli is 4, kur yra sliauztukai ilgom rankovem.Visi turi buti 56 dydzio.Paaiskinau net kurioj lentynoj parduotuvej jam ieskoti viso sito.Tai grizo vyras pripirkes maikyciu ilgom rankovem ir dzemperiuku, kurie tinka kokiam jau pusmetiniam vaikui.Tai sakau reikejo dar dzinsus ir aulinius batus vaikui paimti

Nu bet stresas zmogui, nieko nepadarysi, labai nepykau, bet vertemes su tais paciais rubeliais.Raitojom rankoves ir viska kas imanoma
Vakar jau grizom i namucius, bandom atrasti savo rezima, rutina ir priprasti vieniem prie kitu.Kol kas be didesnio streso ir zinokit kiekviena asara, skausmas ir visos visos, absoliuciai visos pastangos susilaukti to mazuleliu buvo jo vertos.Neaiskinsiu apie tai koks jausmas buti mama ir tt.., pamatysit pacios, bet ta kvaila sypsena kur atsirado po CP vis dar nenyksta nuo veido

O reziume galiu pasakyti - noriu dar
Viskas tamsteles, bandysiu dabar perzvelgti jusu plepalus, nei nieko nieko dar neskaiciau, is karto puoliau atiduoti duokle gimdymo istorijos belaukiancioms

Vakare pabandysiu imesti foto i albumeli.