QUOTE(smėlė @ 2012 06 05, 12:25)
Ogi dirbi, o ką daryti...

Dirbu mokykloje, bendrauti tenka nuolat ir kiaurą dieną. Kasdien socialiniame strese, anot gudrių psichologų. Iš kolegų vienas serga depresija, kita irgi vartoja AD, trečias neseniai apturėjo smarkią PA, dabar gydosi. Tai tik tiek aš žinau, o kiek tyliai kenčia... Va kokie padariniai

O kiek vaikų nelaimingų, geriau nematytumėt

Bet kai jau esu artimai pažįstama su nerimu, tai tiesiog kitom akim žiūriu į daug ką. Svarbu nesėdėti rankų sudėjus, o judėti krutėti.Tada lengviau. O kartais netgi gera

Apskritai, neįsivaizduoju, jei nedirbčiau ir su tokia būsena reiktų sėdėti namuose. Aš tik už veiklą, mergaitės, tik už veiklą
Įdomu, kaip
sidabrinei lapei kursai kirpėjų?
vajej, tai irgi sunku, nu su vaikais isivaizduoju kiek nervu reikia, ir siaip galvoji, jaudiniesi, dar papanikuoji...

vat tame ir esme kad as dar kai su vaikuciais atostoge esu man viska ir pablogejo... esu aplamai jautri, eidavau pamenu i paskaitas tai ragas, mane autobuse pykindavo, paskaitos vos issededavau nes dusindavo, oro trukdavo, tada panikuodavau, prakaita spildavo saltas

zodziu, o dar vat kaip darosi viskas.... ziema ypac sunku, nors si ziema jau nk, bet praita pries vartojima AD tai sunki buvo.... dar irgi biski lengviau i kai kuriuos dalykus ziuriu, bet kartais kai uzeina ikyrios mintys tai vajetus, kt karta net nzn delko taip galvoji.... delto labai noriu greiciau i darba, nors zn kad bus sunku, nes vyras pamainom kt mieste dirba, vazineja, o vaikai linke daznai sirgti, bet tikiuosi susitvarkyti, kazkaip nusiteikti.. nes ir kaip minejau psichiatre man sake kad mane tik veikla istrauks is viso st.....