Aš ir mano autistukas

su pavasariu atėjo ir šventė į jūsų kiemą smagu ...mes su kirpimu vis dar vargstam

ICE kaaaaiiiipppp mielaaaa

mes siandien buvom Megoj biski papramogauti,oras tai superinis nuo ciuozyklu, supyniu lauke nejo isvest vaiko ir su traukinuku vaziavo,ir cili kalna bulvyciu sudorojo,laimes pilniausias buvo

Mega ir maniškiui laaaabai patinka o jūs vilniečiai, ar ne?

A tiesa, J šįryt užsimanė smuiku groti Vis kartoja ir kartoja nuo ryto, kad gros smuiku Ir panašu, kad nieko nemaišo, nes rodo smuiko judesius

dabar reikia smuiko

Čia dar pasigraudinimui (atitempiau iš kito forumo):

Vaikai ateina per mus, bet ne iš mūsų, rašė poetas Džibranas. Kasdien dėkoju Dangui už laimę būti su tavim, mano vaike. Per tave dėkoju Dievui už dovaną būti mama. Dėkoju - grąžindama Jam meilę per tave.

Neatsiprašinėk manęs už savo vaikiškas pražangas. Jos tokios menkos palyginti su manosiomis. Gyvenu daug ilgiau už tave ir daug ko išmokau, o vis tiek prarandu, palieku, pamirštu, ir pažymiai ne patys geriausi... Blogiausia - užsižaidžiu savo bėdų dėlionėmis ir nepastebiu tavo vaikiško rūpesčio. Ne visada išgirstu, ką man sako tavo tikros ir tariamos ligos, tavo kaprizai, tavo tylus liūdesys.
...
Atleisk man, tu vertas tobulos meilės ir tobulo teisingumo. Tu augi žiūrėdamas į mane, o aš vis mokausi ir mokausi iš savo klaidų. Atsiprašau už amžiną laiko skolą, už skubinimą ir vėlavimą, už pakeltą balsą, už nuobodžius klausimus ir gatavus atsakymus.

Tu išmintingas, vaike. Taip greit nusišluostai ašaras ir vėl juokiesi. Aš mokausi iš tavęs.

Nedėkok man už tai, kad esu tavo mama - tai aš tau dėkoju už motinystę. Nedėkok man už meilę - aš pati iš tavęs ją geriu. Suirzusią, griežtą, negerą, negražią, - tu myli mane visokią. Kad ir ką padaryčiau, seki paskui mane, glaudiesi ir manimi pasitiki. Tik tu taip gali, mano vaike. Aš mokausi iš tavęs.

Nedėkok, kad tave auginu, - aš augu kartu su tavim. Nedėkok, kad maitinu ir aprengiu, - alkaną ir sužvarbusią tu mane sušildai.

Niekada nesijausk man skolingas. Apsikabinkime stipriai,nes galėjome ir nesusitikti.

Tyras dangaus gabalėli, ačiū, kad nukritai man į širdį. Kad angelo rankomis laikai mane ir lydi.

nea mes kedainieciai kadangi cia pramogu mazai tenka vaziuoti toliau

Ai merginos - kaip faina girdet - kai vaikai letai - bet uztikrintai zingsniuoja pirmyn

Galvą jau sopa. Vakare youtube tik smuikas grojo

Ir dar šiandien karpyti pradėjo. Namuose ant grindų spalvoti konfeti

galiu "paguost" - pas mane jau pora metu namai praktiskai neissiurbiami - nes istisai jin karpo, klijuoja, karpo

Maniškis sako, klijuoju horoskopus. Hmmm, pagalvojom su mama ir dumiam į kambarį pažiūrėt, ką gi jis ten daro. Paėmęs lapuką, užrašo: vandenis, šaulys ir t.t. Iš eilės, kaik kad jie eina priklijavo ant durų stiklo. Paklausiau, su kuo jis čia priklijavo, nes klijų lyg ir nesimato. Pakikeno laimingas, paskui lyg susigėdęs sako: su seilėm
Vėliau vartėm Lego knygą (sesuo padovanojo super storą, nuostabią knygą anglų kalba, kurioje visokios įdomybės sudėtos iš lego), aš jam verčiau, jis išsirinko ir dėliojo modeliukus iš savo lego kratinio. Labai gražiai sudėlioja, kartais net nufotkinam.

Ir beveik visada sako "aš, mano..."

Šaunuolis

Pou, o tas "aš, mano", tai suprantu didžiulis pasiekimas? Aš tai stipriai nepastebėjau, kad to nesakytų "Čia mano" buvo pirmutinė frazė pradėjus lankyti darželio bendrąją grupę, t.y. beveik 4 m. Dabar tai pastoviai mėgsta linksniuoti: "cia mano arba cia Jonuko, cia tetės, cia manytės"

Mes spalvas mokomės Nu aš galima sakyti neviltyje Surūšiuoja, sugrupuoja. Arba jei parodau kokią nors spalvą, pvz. geltoną ir sakau "atnešk tokios spalvos mašinytes" tai atneša. Bet jei į vardinu "duok geltoną, duok raudoną" nu niekaip jis nesusieja tų spalvų pavadinimų su konkrečia spalva. Dar mėginu sakyti "geltonas kaip citrina, raudonas kaip braškės" - tai kartais susieja, paskui pakartoja, jei pasakau, bet jei vėl po minutės klausiu, tai sako bile ką, dažniausiai arba mėlyna, arba žalia pasako, bet ir tai nespontaniškai, bet lyg jam gerklėj kas stringa, pamykia, panašu, kad nesuvokia arba neatsimena

Ice, mes irgi spalvas dabar mokinames...mokinames jas grupuot t.y. viena boksta sudet raudonu kaladeliu, kita geltonu ir t.t....sekas tai Kazkaip mums sunkiai kolkas sekas ka reiskia "toks pat" Nesvarbu, ar tai butu spalva, ar kamuolys ar dar kazkoks daiktas.

Perskaiciau knyga "Kiekvienas autistiskas vaikas noretu.....", jau tokia teigiama knyga, kad nemoku net zodziais pasakyt. Tikrai rekomenduoju visoms ja paskaityt.