Aš ir mano autistukas

na va kokios visai cia smagios nuotaikos
as ipratinau mazaji eiti miegoti 20val.paklojam lovyte,jungiam sviesas,ir va puse devyniu bernaitis jau miega,o man netiketai laisvi vakarai pasidare
mazasis kompiuteriu jau naudojasi turbut kaip ir as,narsyklej vis isijungia ta sarasa,kur 10 populiariausiu lankomu puslapiu,pastebejau siek tiek ji, iejo i supermamas,as neatsijungiu niekada,ziuriu toliau spaudzia favorites,paskui sita tema ir veda zemyn,atseit skaito
bet va iki siol neatsijungdavau ir nuo gmailo,tai saunuolis istryne visus laiskus mano ir taip kruopsciai,kad net siukliadeze tuscia atrodo ir sedi neilgai,bet va teks man privatumo daugiau pasidaryt ir atsijunginet visur,kol dar nepradejo rasyti i tema cia jis pats

Kokie saunuoliai musu snekuciai
Mums iki kalbejimo kaip iki menulio Musu mazasis brolis daugiau uz vyresneli kalba. Jei dievas vienam nedave, tai kitam vos ne dvigubai drebtelejo...tik tas ir dziugina.

Mūsiškis tai 3 metų buvo labai įnikęs į kompą, gal dėl to, kad jame "mama gyveno" (kai buvau išvažiavusi 3 mėn. ir skypu bendravome). Grįžtu į LT ir mano mažius kompą valdo Nežinau nežinau, man toks amžius su kompasi dar nesuderinamas Būdavo, kad tiesiog drebėdavo, kaip jis to kompo norėdavo, per internetą varydavo. Bet pamažu mes prigesinome tą maniją ir dabar kompo gali jam visai nebūti. Kartais filmukus pažiūri, kartais žiburėlį pažaidžia ir užtenka Manau žymiai naudingiau dėliones dėlioti

as visiskai sutinku,as jam leidziu paziureti vaikiskus video youtube,zibureli paspresti,jei is pradziu po numatyto laiko reikedavo kartais ir su pykciais nueiti,dabar matau kad jau nuslopo tas didzulis susidomejimas,siandien pats isjunge neraginamas net,apziurejo kur mama dazniausiai lankosi,savo tvarka padare,skype sypseneliu prisiuntinejo pratryne siek tiek ko nereik ir isjunge
penktadienis,13-toji praejo ramiai,savaitgaliui numaciau sopinga ir generalini namu valyma,tai dabar jau atsijungdama linkiu visoms mamytems geru iseiginiu,vaikuciams nauju pasiekimu ir visiems poilsio

na aš juos vienus tik trumpam išleidau...už kelių min. pati į lauką nuėjau...ilgesniam laikui tikrai nepalikčiau, neužkraučiau dukrai tokios atsakomybės o mažasis tuo klausimu labai savarankiškas šiaip mūsų kiemas saugus, ir kiti trimečiai jau su vyresniais trumpam išeidavo į lauką...aišku greitai ir mamos prisistato, bet šiaip ir vaikai vieni kitais labai rūpinasi...kadangi visi labai skirtingo amžiaus, tai ir augina vienas kitą na bet kol kas nepaleisiu mažiuko vieno...nors būdama šalia nelabai galiu ką pakeisti...skiriasi mano vaiko bendravimas nuo kitų vaikų o bendrauti jis labai nori, pats prie vaikų bėga, kalba bet ką, lenda tiesiog jiems į akis...

neliudek ir duok jam laiko...juk dar tikrai mazas, as manau jau geriau lai domisi vaikais, nei kad jiems abejingas buna, kaip kad maniskis... juk jei domisi, tai ir ismoks is ju daug ateityje....o kad juokiasi kiti, tai ka dabar-juk musu cia visu tokia situacija, kad privalom tam but nusiteikusios, reikia storos odos kazkaip, tik is kur ja gaut..

ir aš tikiuosi, kad su laiku išmoks labiau bendrauti, suvoks, ką reikia sakyti, o kada geriau patylėti...dar jis nejaučia atstumo tarp žmonių...valgo maniškis sausainį, kišą kitam vaikui vos ne į akis ir sako: čia sausainis, žiūrėk sausainis...tas vaikas: nenoriu to tavo sausainio...o maniškis jam jo net nesiūlė...tiesiog jis kalba viską, ką moka pasakyti...jei žodžių pritrūksta, kartoja tą patį daug kartų kaip užvesta plokštelė, arba savo kalba dar prideda ką nors...

Taip, isivaizduoju, kad jis nori tiesiog kalbet, ir kalba, tik nezino, kaip tinkamai tai daryt, kaip ta kalbejima paverst bendravimu. Gi cia jiems ir yra didzioji paslaptis.. Bet reikia turet vilties, kad laikui begant jis ismoks to.

Mes kai VRC gulejom , buvo toks berniukas...Nu belenkoki vaika pamato, atbega, griebia uz rubu, ciupineja, kabinasi... Nu nezinau, koks jo sutrikimas buvo, tik atsimenu ta jo mociutes pasakyma "Nekreipkit i ji demesio-jis visada toks. Jei dar kreipsit i ji demesi tai is viso ant galvos uzsilips ir nepaleis jusu"... Manau jis nebuvo autistas, bet suvokiau, kad irgi kazkoks bendravimo sutrikimas, nes nu absoliuciai ribu nejaute, neimanoma jo nulaikyt buvo, kai kitus vaikus pamatydavo, o ir prie suaugusiu kabinosi... Suvokiau, kad tiek nebendraujanciu vaikuciu, tiek per daug bendraujanciu vaikuciu artimiesiems nera lengva...

O siaip zinot dar ka-as niekaip neatsistebiu tais standartiniais vaikais-koks jie man stebuklas yra.... Kad ir dvimetukai kokie-jau kiek samoningi jie buna. Ziurek prieis, kai nupasakos ka, dar ir parodys, pamokins, dar ir isvada kokia padarys ir tau papasakos... Man tai toks stebuklas yra VAIKAI aplamai, o tie standartiniai vaikuciai -ypac..Nu tiesiog nemoku net paaiskint atrodo. Maciau kieme: du jauni tevai aiskinasi, barasi, keikia vienas kita, o salia berniukas toks nuostabus mazas vyrutis ziuri i juos ispustom akytem, ir laukia, kol jie pabaigs ir vesis ji namo. As ir pagalvoju-dievuliau, nu ko jus barates, kodel leidziat savo ir savo tokio nuostabaus vaiko gyvenimus sugriaut kazkokiom smulkmenom, juk jau esat sitaip palaiminti, turedami toki nuostabu vaika...Bet turbut zmogaus natura tokia, kad nesugebam ivertint tai, ka turim...
Papildyta:

Bet koks tai yra geris.... Dickis, gi visa tai girdi, klauso, tikiu vistiek ta mazojo broliuko kalba ateina ir i jo galvele ir jam daug duoda...Geriausia socializacija autistiskam vaikuciui-sveikutis broliukas ar sesute

Del vaiku bendravimo, tai nezinau net Bent jau man kolkas atrodo, jei nemoka bendraut, tegul geriau ir nebendrauja, o is toliau stebi normaliai bendraujancius zmones, tada ir pavizdys bendravimo bus geresnis, nei nuo pat mazu dienu but pasaipu objektu. Kokio normalaus bendravimo gali vaikas ismokt, jei yra pasiepiamas , nekenciamas ir nuolat visiems uzkliunantis savo kitoniskumu
Man daug geriau, kai apie mano vaika mano, kad yra nedrasus, uzdaras, nei mus pamate begtu i kita kiemo puse ar kazkas saipytusi.
Papildyta:

Tai va gal ne siaip sau taip ir susideliojo gyvenimas. Gal mazasis temps broli ir istemps

Nezinau, as tai daugiau priesingos nuomones. Kaip Lesinskiene, kad rase kazkuriame straipsnyje-ta vadinamoji "nuosaliuju autistu" grupe (na ar panasiai kazkaip pavadino juos, aplamai ten visi autistai pagal ja, skirstomi i tam tikrus tipus) sudetinga tuo, kad jie nenori ir nepasiima nieko is savo bendraamziu, tuo paciu ir kalbet nejaucia poreikio, kai tuo tarpu tie "aktyvieji", kad ir klysdami, bet jaucia poreiki bendraut ir stengiasi tai daryt, ko pasekoje bent kazkiek viso to ismoksta, prakalba, socialiai pralaveja... Man, kaip mamai, gal irgi patogiau, kad maniskiui vaikai is viso tuscia vieta, kad jis nelipa jiems i akis, bet juk kazkada jam reikes savo kartoje gyventi.... Nu nezinau, cia tik mano nuomone ir pamastymai, aisku, bet matyt vienos tiesos nera ir negali buti...

Taip ir tu teisi, nes neaisku ka musu tie kitokie vaikuciai pasiims sau is kitu, savo gyvenimui. Ar tas nemokantis , bet norintis bendraut pasiims tik blogybes, nes nuolat matys su juo susijusius tik negerus dalykus, o gal priesingai, matydamas, kad negauna gero atsako is kitu, bandys taisyti savo elgesio klaidas.... ar nebendraujantis vaikas stebes grazius ir gerus dalykus, bet savo nesugebejimu to igyvendint, igaus pykti, nepasitikejima ar dar kazka negero....Misle, kaip ir visur kitur
Bet man kolkas gerai, kad mano vaikas laikosi atokiau ir nelenda i akis, jei to nemoka daryt deramai.