Aš ir mano autistukas

Darau melejona darbu vienu metu, tai nieko nespeju Parasysiu del ko dabar dziaugiuos, kad mano vaikas elgiasi taip kaip elgiasi. pvz. bunam kieme ir noriu, kad maniskis bendrautu su kazkokiu vaikuciu, nes matau, kad tas vaikutis maniskiui rodo demesi. Tai man labai paprasta isaiskint tam NT vaikui, kad va maniskis nemoka, nesugeba, bet tu gali jam parodyt kaip zaist, pamokint....ir tie NT vaikuciai taip dziaugiasi, kad jie gali but mokytojais, saunuoliais ir dar visokiais kitokiais ,-uoliais. O kas butu jei maniskis priejes trenktu NT vaikui i galva...apie koki elgesio mokyma butu kalba. Tik ziurek, kad dar akiu vienas kitam neiskabintu O dabar abi puses patenkintos: NT vaikas jauciasi baisiai patenkintas, o maniskis negauna jokios neigiamos reakcijos is aplinkos....o tas ir mane labai dziugina, nes galiu vaika mokinti tinkamo elgesio ir bendravimo.

nu yra du skirtingi dalykai - kai vaikas nedrysta ir nelenda prie kitu vaiku, bet nori (Maniske tokio tipo) ir kai jam nereikia, jo nedomina, jam nepatinka kiti vaikai - tad jis nelenda prie ju, bet nenori kad ir prie jo lystu

Praeita vasara maniskis buvo labai susidraugaves su paciu pasiuciausiu kiemo vaiku, kuris ir museika, ir zailsu atiminetojas ir t.t....mama uz galvos imdavos del tokio vaiko elgesio. O maniskiui tai buvo pats geriausias draugas. Tiesiog pati bendravau su tuo isdykusiu vaiku ir skatinau bendrauti savaji, nes tas isdykelis buvo pats komunikabiliausias vaikas kieme, ko mums labai ir reikejo. Gyriau as ta berniuka uz tai, kad jis maniskiui duoda savo zaislus, koks jis saunuolis ir t.t....ir koks patenkintas buvo tas vaikas, nes jis ne museika, ne blogiukas.

as irgi esu tos nuomones - kad nera blogu vaiku - tik yra netinkamas priejimas prie vaiko

Grynai kaip mano J . Ir dabar ji taip elgiasi Dar kai su mumis - tai kalba lyg ir "į temą", o kai prie kitų vaikų, tai kalba bet ką ir dar labai emocingai, garsiai. Prieš porą dienų buvome prie Kauno pilies žaidimų aikštelėje, tai vaikui, žinoma, emocijos per kraštus liejasi, jis džiūgauja, krykštauja, bet ganėtinai labai garsiai, tai pribėgo prie vienos mergaitės, kažką garsiai surėkė - tai ta net verkti pradėjo
Papildyta:


Lygiai tas pats Aiškina, kartoja akivaizdžius dalykus, ko kiti vaikai nesupranta...
Papildyta:
O ta galūnė "-si" dabar visur
"jis einasi, bėgasi, valgosi ir t.t. ir pan."

Vėl pradedu nerimauti dėl naujo darželio...Dabar lyg visi jį jau žino nemažai laiko, tai nekreipia dėmesio kaip jis kalba. O va naujam darželyje bijau, kad vaikai nesupras, pradės tyčiotis, skriausti...

Maniskis 3-ju tipu buna. Tavo tie du isvardyti ir dar vienas, kai tiesiog nori but su vaikais/salia vaiku, bet nenori bendraut ir nenori, kad kazkas su juo bendrautu.

as tarikim saviski kitaip mokinau, jei idomu galiu apsidalinti
moka spalvas, formas, iki simto skaicius, abecele visa, ir muzikos instrumentus, platus siaurtas, mazas didielis, daug mazai ir t.t. ir pan. ir jau taiko kalboje



nezinau, smuiko...o nebandet klavisiniu?
na cia mes tarkim jau mokomes pianinu gorti, jau gamam sugroja, akomponuoja biski, ir du gaideliai moka.



labas o ka neurologiniam daro? mes gulam geguzes 7 diena? ilgia laiko, man kazkaip keista kad usraso penktadieniais vaikus. o ten yr koks zaidimu kambarys, ar tiesiog palatoj uzdarytoj reikai guleti? ar kai daro tyrimus duoda kokiu migdomu?

o as nusprendziau ieskoti naujo darbo, palinkekit sekmes, labai bijau, bet matau kad kitaip negaliu tiesiog...



Papildyta:
maniskio kalba= mama atidalik dulis, eisim su tloleibusu palkas vaziuoti i nolfa pilksim masinyciu
rugpjuti penki metai...

O kodel tas liudnas veidukas salia to, ka moka jusu vaikas kalbet?
Tai juk sauniai kalbat

Bet jus apie kuri neurologini klausiat?Nes mes tai nuolat gulime Santariskese...

Sekmes ieskant darbo, o jei ne paslaptys, kokioje srityje ieskote?

gal galima mane tujint, neesu tokia sena kaip atrodau
na liudnas, nes darbo ideta ziauriai daug, o rezultatai ....na noretusi geresniu, kaip ir kiekvienai mamytei, nieko nesakau, man sunus tikras saunuolis, kad gali ir i musu pasauli dalyvauti, ir savaji pazinti, kad speriai mokosi, bet noretusi vis gi greiciau gal nezin au, tam tomati ir lankysiu, nes nu po pusantru metuku jau priesmokyklinukas bus....
mes gi irgi i santarus gulsim
as dirbu lesto klientu aptarnavimo grupeje, vadybininke. o labai noreciau dirbti kokia pardavimu vadove, nors as ju nemegstu , bet man sekasi, o cia naujokelius mokau ir pan, kalba lyg apie paaukstinima puse lupu, bet vienas ivykis siek tiek ismuse is veziu.... tai dairausi po truputi kur gal butu alga didesne ir pareigos rimtesnes

LisJa, Žvėriuke, manau jūs abi savaip teisios o kaip iš tiesų geriau, parodys laikas...tikiuosi, kad visi mūsų vaikučiai išmoks bendrauti...kas tyliai stebėdami ir dėdami viską į savo galveles, kas bandydami bet kaip, klysdami, bet su laiku mokydamiesi...nors neramina tai, kad mus jungia autizmas...dėl to tie stebėtojai galbūt būdami šalia kitų vaikų iš tiesų būna patys su savimi ir neįsidėmi to, ko mes norėtumėm...o tie bendraujantys bet kaip gali taip ir nesuprasti savo klaidų, nesuvokti, kodėl iš jų juokiasi, ar jų šalinasi...
Ice, na kad mūsiškiai panašūs pastebėjau dar tada, kai čia nebuvau prisijungusi ir tik šiaip tyliai paskaitinėdavau įtardama saviškio bėdas o kaip J gimė? nebuvo sunkus gimdymas, ar ištikusi hipoksija? gal jau esi rašiusi apie tai, bet neatsimenu O dėl darželio, suprantu kaip dabar jautiesi...bet manau viskas išeis į gera...svetimoje aplinkoje gal daugiau stebės vaikus, mokysis iš jų...tarp savų jis jau turi savo vaidmenį ir nesiruošia keistis...o atsidūręs tarp nepažįstamų vaikų, reikia tikėtis, kad bandys pritapti prie jų perimdamas jų bedravimo modelį...aišku daug kas ir nuo auklėtojų priklauso, nuo to, kokia atmosfera grupėje...
Saviškio keistą bendravimą dažniausiai pastebiu kieme...ten vaikai jau pažįstami ir visi vyresni, tad maniškis labai nori su jais bendrauti ir net negalvoja, kaip tai teisingai daryti...o svetimoje aplinkoje dažniausiai bendrauja kaip ir NT vaikai, niekas nepasakytų, kad maniškis kažkoks kitoks...kai vaikų nepažįsta, juos iš pradžių stebi, "gaudo" jų emocijas ir stengiasi prisitaikyti...ir atsirenka kaip reikia bendrauti pagal vaiko charakterį...nelenda prie vaiko, jei mato, kad jis to nenori...na bet kieme tarp pažįstamų vaikų jis elgiasi pagal savo nerašytas taisykles...geriau jau būtų atvirkščiai svetimi pakraipytų galvas ir pamirštų, o su tais vaikais dar ilgai teks bendrauti...

tai aišku, kad įdomu

tikrai, kodėl tas liūdnas veidukas ? jei tai paguos, galiu pasakyti, kad mūsų J jau virš 5 metų, ir nei spalvas įvardina, nei formas, nei abėcėlę žino, nei didelis, siauras, plonas ir t.t. ir pan.
sakoma, kad vaikų lyginti negalima...bet...kažkaip vis gaunasi...

ir man idomu - nors Milda tai jau moka, bet gal sutiksiu nemokanciu vaiku ir teks juos mokint